- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- e2-6440-1031/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01521-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- A. B., A. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Advokatai
- Mindaugas Šatas, Diana Latotina
dalyvaujant atsakovei G. G. ir jos atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei, trečiajam asmeniui A. B. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Šatui, nedalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atstovui ir trečiajam asmeniui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. G., tretiesiems asmenims A. B. ir A. P., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. G. 1500,00 Eur skolos, 141,12 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,00 Eur žyminio mokesčio ir 169,40 Eur UAB „Legal Balance“ patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp G. G. ir A. B. 2016 m. kovo 9 d. buvo sudarytas skolos raštas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti 1600,00 Eur sumą per trijų mėnesių laikotarpį, t.y. iki 2016 m. birželio 9 d. Atsakovė trečiajam asmeniui grąžino 100,00 Eur, tačiau likusios 1500,00 Eur sumos atsakovė nėra grąžinusi.
A. B., vertindamas tai, kad nepavyko atgauti įsipareigotos sumokėti skolos rašto sumos, 2018 m. sausio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-01/63 su ieškovu. Pagal šią sutartį tretysis asmuo atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad CK 6.101 straipsnyje numatyta kreditoriaus teisė perleisti trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Paties skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Ieškovas, vykdydamas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2018 m. sausio 18 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę registruotu laišku atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovo vertinimu, 1500 Eur reikalavimas yra galiojantis, prievolė nėra pasibaigusi, o ją perleidus ieškovui ši suma priteistina ieškovo naudai.
Ieškovo atstovas nei parengiamuosiuose posėdžiuose, nei bylą nagrinėjant iš esmės nedalyvavo.
Atsakovė G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes skolą A. B. ji yra atidavusi ir reikalavimo teisės jis neturėjo, todėl ir perleisti jos ieškovui A. B. negalėjo.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1500 Eur skola A. B. yra už įsigytą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris remiantis 2016-03-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi vertas tik 100 Eur, yra atiduota dar 2016-09-30. Šias aplinkybes patvirtina A. P. sudarytas ir A. B. pasirašytas skolos grąžinimo raštas. Atsakovė pažymėjo, kad minėtas skolos raštas A. B. buvo pasirašytas kaip apmokėjimo garantas už iš A. B. įsigyjamą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei esant užsienyje (duomenys neskelbtini) A. P. padėjo atsakovei perduoti A. B. skolą. Mokėjimo pavedimai A. P. buvo daromi iš atsakovės sugyventinio E. Š. sesers J. V. sąskaitos, o A. P. atsakovės nurodymu pinigus perdavė A. B..
Tretysis asmuo A. P. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad kiek jam žinoma, atsakovė ir jos sugyventinis E. Š. iš trečiojo asmens A. B. pirko automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko į N. ir atsiskaityti ketino, kai N. užsidirbs pinigų. A. P. buvo paprašytas perduoti pinigus savo kaimynui A. B. po to, kai pinigus gaus pervedimu. Jis taip ir padarė - gavo pinigus ir juos perdavė A. B., apie pinigų (1500 Eur) už automobilį grąžinimą A. B. pasirašė atsiskaitymo raštelį. Apie A. B. atsakovei skolintus pinigus nėra girdėjęs ir tokių aplinkybių nežinantis.
Tretysis asmuo A. B. nurodė, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Tretysis asmuo nurodė, kad jis 2016 m. kovo 9 d. pardavė automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. G., kuri buvo jo kaimyno A. P. pažįstama. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad atsakovė pinigų neturėjo, norėjo išvažiuoti į N. užsidirbti. Ji patikino, kad užsidirbusi iš karto atiduos pinigus už automobilį. Susitarimas dėl pinigų už automobilį grąžinimo buvo žodinis. Tretysis asmuo su atsakove surašė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Nors bendrai pardavėjas ir pirkėja sulygo, kad automobilio kaina yra 1500 Eur, atsakovės prašymu į sutartį jis įrašė 100 Eur kaina. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad po automobilio pardavimo atsakovė jo paprašė paskolinti pinigų išvykimui į N. Tretysis asmuo akcentavo, kad kadangi G. G. pardavė automobilį be skolos rašto, norėdamas turėti bent kokias garantijas paprašytiems pinigams išvykimui nusprendė susirašyti pinigų paskolinimo sutartį. Atsakovei paskolino 1600 Eur, šią sumą įrašė į skolos raštą. Jame įrašė ir tai, kad A. B. atsakovė grąžino 100 Eur. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė viso jam buvo skolinga 1500 Eur už parduotą automobilį ir 1600 Eur, kuriuos gavo grynais pinigais, vykimui į N. Atsakovė atidavė 100 Eur ir 1500 Eur už automobilį. Kadangi likusios skolos – 1500 Eur - G. G. negrąžino, reikalavimo teisę į juos perleido ieškovui UAB „Legal Balance“, kuris būdamas naujuoju kreditoriumi kreipėsi į teismą dėl skolos bei papildomų piniginių sumų - palūkanų bei procesinių išlaidų - priteisimo iš atsakovės.
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2016 m. kovo 9 d. atsakovė G. G. ir tretysis asmuo A. B. pasirašė dvi sutartis. Pagal pirmąją G. G. iš A. B. pasiskolina 1600 Eur, iš kurių tą pačią dieną atsakovė grąžino 100 Eur (20 b.l.). Sutartis surašyta atsakovės. Sutartyje nurodyta, kad pinigai pasiskolinti trijų mėnesių laikotarpiui. Pagal antrąją sutartį tretysis asmuo A. B. atsakovei pardavė automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Eur (40 b.l.). Sutartis surašyta A. B.. Teismas nustatė, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta netikra kaina. Tikroji automobilio kaina, kuri atitiko šalių valią, buvo 1500 Eur. Atsakovė perėmusi automobilį iš trečiojo asmens išvyko į N. Atsakovės prašymu J. V. (atsakovės sugyventinio sesuo) A. P. pervedė 1510 Eur 2016 m. rugsėjo 28 ir 29 d. (b.l. 42,43), kuriuos pastarasis grąžino A. B.. Mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai yra skola už automobilį. Taip pat A. B. pasirašytame pakvitavime nurodyta, kad už automobilį 1500 Eur su juo yra atsiskaityta (6 b.l.).
2018 m. sausio 11 d. A. B. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 1500 Eur reikalavimą perleido ieškovui UAB „Legal balance“ (17,18 b.l.). Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo (16 b.l.).
CK 6.101 straipsnis nurodo, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Nagrinėjamojoje byloje svarbus teisinio reguliavimo kriterijus yra tas, kad gali būti perleista tik galiojanti prievolė arba prievolė, kuri galios ateityje. Tuo atveju, jeigu prievolė yra įvykdyta, jos perleidimas naujajam kreditoriui jokių teisinių pasekmių skolininko atžvilgiu nesukuria.
Nagrinėjamojoje byloje iš esmės kilęs ginčas, ar A. B. ieškovui perleido galiojančią prievolę. Atsakovės vertinimu, prievolė buvo pasibaigusi, nes buvo įvykdyta. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nors buvo sudarytos dvi sutartys – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir paskolos raštelis – šalys buvo susitarusios ir šalis siejo tik vienintelis teisinis santykis - automobilio pirkimas-pardavimas, o paskolos raštelis buvo pasirašytas tik šio teisinio santykio įgyvendinimui užtikrinti. Tretysis asmuo A. B., kuris perleido reikalavimą ieškovui, laikėsi pozicijos, kad šalis siejo du savarankiški ir vienas su kitu nesusiję teisiniai santykiai - automobilio pirkimas-pardavimas ir paskolos teisiniai santykiai. Nors šios sutartys sudarytos tą pačią dieną, trečiojo asmens vertinimu, tarp jų nieko bendro nėra, atsakovė dėl kiekvienos iš jų turėjo skirtingus tikslus ir skirtingus motyvus. Automobilį atsakovė pirko kaip priemonę vykti į N. dirbti, o 1500 Eur pasiskolino pragyvenimui N. Už automobilį atsakovė atsiskaitė, tačiau paskolos nėra grąžinusi ir šį savo reikalavimą tretysis asmuo perleido ieškovui.
Nagrinėjamojoje byloje teismas taiko ne tik normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, tačiau ir normas, reglamentuojančias sutarčių teisę (sutarčių bendrąsias nuostatas, sutarčių sudarymą, sutarčių vykdymą, sutarčių aiškinimą – CK Šeštosios knygos XI-XVI skyriai). CK 6.193 straipsnis nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nors 2016 m. birželio 9 d. tretysis asmuo ir atsakovė pasirašė dvi sutartis, iki automobilio pirkimo - pardavimo jie jokių socialinių ryšių neturėjo, jokių kontaktų nepalaikė, iš esmės buvo nepažįstami. Tretysis asmuo, kurio verslas yra automobilių remontas ir retkarčiais jų pardavimas, sutiko atsakovei parduoti jo paties nenaudojamą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tretysis asmuo automobilį perdavė atsakovei, tikslu jį išbandyti, apie savaitę laiko iki sutarties pasirašymo.
2016 m. birželio 9 d. buvo sudaryta rašytinė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria nuosavybės teisės perėjo atsakovei. Automobilio kaina tą dieną sumokėta nebuvo. Kaip jau minėta, nors sutartyje kaina nurodyta 100 Eur, tikroji (šalių sutarta) perleidžiamo automobilio kaina – 1500 Eur. Ši sutartis surašyta trečiojo asmens – A. B.. Nors abi šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ženkliai mažesnė kaina buvo įrašyta kitos šalies prašymu, teismo požiūriu, šiuo atveju vertintini kiekvienos iš šalių interesai ir nauda sutartyje nurodžius mažesnę kainą.
Teismo vertinimu, mažesnės kainos nurodymas pirkėjui nėra naudingas. Pardavimo sandoryje pirkėjui neatsiranda jokia mokestinė prievolė, todėl jam toks nesąžiningas elgesys nėra naudingas. Dar daugiau, perkamo daikto netinkamos kokybės atveju toks asmuo ženkliai sumažina savo teisių gynimo perspektyvą, nes esminio ginčo atveju turi teisę į sutartyje nurodytos kainos grąžinimą. Pardavėjui gi mažesnės kainos nurodymas reikšmingas tuo, kad esant mokestinei prievolei pardavėjas turi sumokėti privalomus mokėjimus nuo sutartyje nurodytos kainos. Taip pat daikto netinkamos kokybės pardavėjas sumažina savo atsakomybės ribas, nes iš esmės turi atsakyti pagal sutartyje nurodytą kainą.
Nors abi šalys pasirašydamos sutartį su neteisinga kaina nebuvo visiškai sąžiningos, vertinant, kad toks sutarties pasirašymas atitiko tik pardavėjo interesus, sutartis buvo surašyta pardavėjo, todėl, teismo vertinimu, A. B. laikytinas labiau nesąžiningu šio santykio dalyviu.
Tai, kad abi sutarys buvo pasirašytos tą pačią dieną, teismo vertinimu, taip pat yra reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė. Kaip minėta, automobilis atsakovei buvo perduotas dar iki sutarties pasirašymo, o perleidus automobilio nuosavybės teises tą pačią dieną buvo pasirašytas ir 1500 Eur paskolos raštas. Teismo vertinimu, pirkėjai sumokėjus 100 Eur ir įregistravus savo nuosavybėn automobilį bei sutartyje nenurodant nei šalių sutartos 1500 Eur kainos, nei sumokėjimo terminų ir sąlygų, pardavėjas iš esmės nebūtų gavęs iš sandorio to, ko pagrįstai tikėjosi – 1500 Eur. Todėl teismo vertinimu, prieš automobilio nuosavybės teisių perleidimą pasirašytas paskolos raštas yra ne savarankiškas sandoris, o minėto pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Lietuvos civilinėje teisėje paskolos sutartis (CK 6.870 straipsnis) laikoma realine sutartimi. Tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo tada, kai sutarties šalys suderina savo valią, o nuo realaus pinigų perdavimo. Minėtame paskolos rašte nėra expressis verbis nurodoma, kad pinigai perduoti. Teismo vertinimu, kitų byloje duomenų apie pinigų perdavimą taip pat nėra. Nors teismo posėdyje trečiojo asmens prašymu buvo apklausta liudytoja Loreta Butavičienė, teismas, priimdamas šį sprendimą, jos parodymais nesivadovauja. Teismas jais nesivadovauja ne todėl, kad liudytoja yra buvusi trečiojo asmens sutuoktinė, su kuria jis ir dabar tebegyvena, tačiau nesivadovauja todėl, kad liudytoja iš esmės bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, nes jų neatsimena, arba būdavo išėjusi iš kambario uždaryti lojantį šuniuką. Tai, kad liudytoja, kambaryje buvusi trumpai ir fragmentiškai, nors ir nurodė mačiusi pinigus, savaime nereiškia, kad pinigai atsakovei buvo perduoti. Tai gali reikšti ir tai, kad atsakovė trečiajam asmeniui perdavė sutartyje nurodytus 100 Eur.
Teismas tokį sprendimą priima ir vertindamas iki tol buvusius (nebuvusius) šalių santykius. Kaip minėta, iki automobilio pirkimo - pardavimo šalys jokių santykių ir kontaktų neturėjo, jokios santykių praktikos ar konteksto neturėjo, tretysis asmuo, iš esmės visiškai nepažįstamam asmeniui, kurio nei ekonominės galios, nei pajamingumo, nei perspektyvų užsidirbti nežinojo, ne tik perleido automobilį, kurio kainos sumokėjimas buvo atidėtas, tačiau dar ir paskolino tokią pat pinigų sumą. Kaip nurodė pats tretysis asmuo teismo posėdyje, paprastai pinigų jis neskolina ir daugiau paskolų kitiems asmenims jis nėra suteikęs. Tretysis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur, todėl turto už 3000 Eur perdavimas atsakovei, teismo vertinimu, yra reikšminga suma trečiajam asmeniui, ypač, jei asmuo išvyksta į užsienį.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Teismas, vertindamas tai, kad atsakovė ir tretysis asmuo iš esmės nebuvo pažįstami, tai, kad abi sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną, kai buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės, tai, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta tokia pati suma, kurią pardavėjas turėjo gauti už automobilį, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovės paskolos raštas nėra naujos prievolės atsiradimo pagrindas, o yra automobilio pirkimo-pardavimo sutarties (tikrajai kainai sumokėti) užtikrinimo priemonė. Teismui mažiau tikėtina atrodo tokia situacija, kai į užsienį vykti dirbti susiruošęs asmuo ir tuo tikslu pirkdamas automobilį supranta, kad jis ir kelionei jokių lėšų neturi ir jas skolinasi iš automobilio pardavėjo.
Teismas, konstatuodamas, kad tarp šalių ginčo dėl kainos už automobilio pardavimą sumokėjimo nėra, sprendžia ieškinį atmesti. Teismas ieškinį atmeta, nes A. B. ieškovui perleido neegzistuojantį reikalavimą. Prievolė atsiskaityti už automobilį atsakovės buvo įvykdyta ir pasibaigė, todėl pasibaigė ir prievolės užtikrinimo priemonės.
Teismas, vertindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir minėtus motyvus, sprendžia ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (34,35 b.l.). Tarnyba pateikė pažymą apie 266,63 Eur valstybės išlaidas. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Legal Balance“ bylinėjimosi išlaidas valstybei 266,63 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 63 ct). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.