Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-109-231/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2-109-231/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
UAB „Šotopa“
Atsakovas
D. M.
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas, Eugenijus Markevičius
Kategorijos
  • 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-109-231/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00640-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 125.10.3. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 17 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Šotopa“ atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin),atsakovei D. M.,atsakovės atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sanitex“ atstovei Sandrai Jonkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šotopa“ ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sanitex“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Šotopa“ ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sanitex“ dėl nuostolių atlyginimo, 2011-05-20 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovės 630,00 Lt nuostolių atlyginimą ir 127,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė CPK nustatyta tvarka pateikė teismui prieštaravimus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-20 preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai neįrodo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl byloje konstatuoti būtinas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukščiau nurodytas preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

Ieškovas CPK nustatyta tvarka pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, jog su pareikštais prieštaravimais nesutinka. Ieškovo manymu, byloje yra pakankamai leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina būtinas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, jog šio įvykio metu anksti ryte ji su savo sutuoktiniu iš transporto priemonės krovė prekes į jų įmonei priklausančius vėžimėlius.. Pamatė, jog ant rampos užvažiavo UAB „Sanitex“ priklausanti transporto priemonė, todėl atsakovė ir jos sutuoktinis, norėdami atlaisvinti kelią, patraukė vežimėlius, į kuriuos jie krovė prekes arčiau sienos, kad po to vėžimėlius galėtų nugabenti i savo prekybos patalpas, esančias tame pačiame pastate. Kai rampa pravažiavo aukščiau nurodyta transporto priemonė, atsakovė išgirdo stiprų garsą ir priėjusi arčiau pamatė, jog nuo rampos nukrito prekėms vežioti skirtas vežimėlis, kuris apgadino stovėjusį apačioje automobilį. Šis vežimėlis buvo tusčias, tuo tarpu vežimėliai, į kuriuos atsakovė ir jos sutuoktinis krovė prekes, buvo pilni. Atsakovė nežino, kodėl prekių vežimėlis nukrito nuo rampos, atsakovė šio vežimėlio nelietė ir jo nestūmė. Išėjęs iš „Sanitexo“ vairuotojas pamatė, jog ji buvo priėjusi prie nukritusio vėžimėlio ir apkaltino ją, neva ji pastūmė vežimėlį, nuo ko jis nukrito ant jo automobilio. Vairuotojas liepė mokėti pinigus už sugadintą automobilį, buvo iškviesta policija.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė sutiko su pareikštu ieškiniu ir palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino, jog rampa, nuo kurios nukrito prekių vežimėlis, yra įrengta taip, kad nuo jos prekių vežimėliai patys savaime nurėdėti ir nukristi negali.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas, tai yra turi būti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, tik esant visų aukščiau nurodytų sąlygų visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iš aukščiau nurodytų sąlygų, todėl taikytina aukščiau nurodyta, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Siaurąja prasme pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį asmens neteisėti veiksmai gali pasireikšti trejopai: neteisėtu neveikimu, neteisėtu veikimu arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog atsakovė pastūmė prekių vežimėlį, kuris nukrito nuo rampos ir apgadino ieškovui priklausantį automobilį.

Kaip žinia, vienas iš pamatinių civilinio proceso principų – rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja rašytiniais įrodymais - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2010-10-19 pranešimu dėl pareiškimo Nr. 10-13-S-38703 ir 2010-10-19 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4, 5, 17), bei subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais – teismo posėdyje liudytojais apklaustų E. (E.) T., V. V., J. (J.) K. parodymais.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu bei pripažįsta, jog aukščiau nurodyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato procesiniai dokumentai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), todėl nurodytuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės įrodinėtinos bendrąja CPK nustatyta tvarka.

Vertinant aukščiau nurodytus procesinius dokumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jie yra parengti remiantis subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais - E. T. 2010-10-14 pareiškimu ir atsakovės 2010-10-19 aplinkybių patikslinimu (b. l. 17), tai yra pagal asmenų, kurių interesai yra priešingi, paaiškinimus, užfiksuotus atitinkamuose dokumentuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2010-10-19 pranešimą dėl pareiškimo Nr. 10-13-S-38703 ir 2010-10-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuotina, jog nurodyti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad jis ir jo sutuoktinė yra ieškovo UAB „Šotopa“ akcininkai, be to, šioje bendrovėje jis dirba vairuotoju. Atvažiavęs anksti ryte į bazę pirkti prekių, automobilį valst.Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė prie rampos, ir pats laukė kol atidarys prekybos patalpas, vaikštinėjo po rampa, kalbėjosi su ten esančiais pažįstamais. Ant rampos užvažiavo UAB “Sanitex” priklausantis automobilis, o atsakovė, buvusi taip pat ant rampos, pastūmė vėžimėlį, kuris nuvažiavo tiesiai ant jo automobilio, kurį apgadino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas kritiškai vertina ir atmeta nurodyto liudytojo E. T. parodymus, kadangi tikėtina, jog nurodytas liudytojas yra šališkas ir suinteresuotas palankia ieškovui (tuo pačiu ir sau) bylos baigtimi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad dirba vairuotoju UAB „Sanitex“, vežioja prekes mikroautobusu FORD tranzit. Tą diena buvo atvažiavęs antru reisu apie 12 val. į „Sanutex“ bazę, užvažiavo ant rampos, bet ant rampos buvo paliktas vežimėlis, norėjo jį patraukti, bet per veidrodėlį pamatė, jog moteris patraukė vežimėlį, daugiau nieko nematė, kadangi važiavo atbulai, žiūrėdamas į galinį veidrodėlį. Kaip atrodė moteris negali pasakyti, nes ji buvo apsirengusi striuke su kapišonu.

Teismo posėdyje liudytoju apklausto V. V. parodymai nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi nurodytas liudytojas nepatvirtino, jog atsakovė nustūmė prekių vežimėlį nuo rampos, be to liudytojas tvirtina, jog į „Sanitex“ bazę jis atvažiavo apie 12-13 val. , tokiu būdu matyti, kaip atsakovė pastūmė vežimą jis negalėjo, įvykis buvo apie 6 val. ryto, todėl teismas jais nesivadovauja, priimdamas sprendimą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad jis dirbo UAB „Gegužiukas“ vairuotoju ekspeditoriumi. Tą dieną apie 6 val. buvo atvažiavęs į ‚SANITEX‘ bazę pirkti prekių. Tą rytą stovėjo su E. T. ir šnekėjo. Po to pamatė kaip nuo moters važiuoja vežimėlis, kuris nukrito ant E. T. automobilio. Ar moteris pastūmė tyčia ar netyčia vėžimėli, pasakyti negali. Teismo posėdyje liudytoju apklausto J. K. parodymus teismas vertina kritiškai ir atmeta, kadangi jis nematė, kad būtent atsakovė pastūmė vėžimėlį.

Liudytojas R. M. teismui parodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinė, 2010 m. rudenį gerai datos neprisimena apie 6 val. UAB ‘Sanitex’ bazeje kartu su sutuoktine krovė prekes iš mikroautobuso į vežimėlius. Tuo metu ant rampos užvažiavo Sanitex mikro autobusas, tada jie patraukė savo vežimus arčiau sienos, kad automobilis galėtų pravažiuoti. Automobiliui pravažiavus, išgirdo triksmą ir žmona nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko ir jie pamatė, kad stovičio apačioje automobilio žibintas buvo sudaužytas. Iš ‘SANITEX’ išėjo vyras, ir pamatęs žmon, žiūrinčią į jo automobilį, apkaltino,jog ji pastūmė vėžimėlį, tačiau nuo rampos nuvažiavo tuščias vėžimėlis, o jų vežimėliai buvo prikrauti prekių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė pastūmė prekių vežimėlį, kuris nukrito nuo rampos ir apgadino ieškovui priklausantį automobilį, tai yra neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Minėta, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ir yra pagrindas ją taikyti tik tada, kai yra konstatuojamas visų įstatyme įtvirtintų sąlygų (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos) visetas, vadinasi, bet kurios aukščiau nurodytos sąlygos nebuvimas per se lemia, kad nėra pagrindo asmens atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, naikintinas Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-20 preliminarus sprendimas ir ieškinys atmestinas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Panaikinus preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra išlaidos už advokato pagalbą (b. l. 25-26, 27) (CPK 430 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, iš ieškovo priteistinos 40,46 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 94, 96 straipsniai).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui grąžintina 23,00 Lt permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Kadangi iš ieškovo valstybei priteistina 40,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui grąžintinas 23,00 Lt permokėtas žyminis mokestis įskaitytinas į priteistiną iš ieškovo sumą (40.46-23 =17.46 Lt), tokiu būdu iš ieškovo valstybei priteistina 17,46 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12, 79, 88, 177-178, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-20 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Šotopa“ 500 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidas D. M.

Priteisti iš UAB „Šotopa“ 17 Lt 46 ct bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska