Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Laurai Vitosienei ir Renatai Kleponienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrola“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2016-04-06 sprendimo Nr. (2)-LV4-882 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2016-04-06 sprendimo Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų matyti, jog Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus prašymu 2014-10-15 Nr. 30-68-3S2808, 2014-10-15 Nr. 30-68-3S-2017 ir 2015-04-01 Nr. 30-S-37985 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 68-1-00767-14 dėl vagystės pagrindu atliko patikrinimus A.P. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. S. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimus 2014-11-03 surašyta Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelė (toliau – Lentelė), kurioje konstatuota, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirsta 17 pušų ir 1 beržas; 2014-11-05 Lentelėje nurodyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai nukirstos 89 pušys ir 4 beržai; 2015-04-17 Lentelėje nurodyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai nukirstos 29 pušys ir 8 beržai. Pagal patikrinimų rezultatus Departamentas apskaičiavo, jog iš viso padaryta žala aplinkai sudaro 25 425 Eur. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-08-19 rašto Nr. 4-S-32677 matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog savavališkai, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, saugotinus medžius minėtuose žemės sklypuose iškirto UAB „Agrola“, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nesutikdama su Departamento Lentelėse nurodytais duomenis ir apskaičiuotos žalos aplinkai dydžiu pareiškėja 2016-03-07 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui padavė 2016-03-01 skundą, kuriuo prašė panaikinti 2014-11-03, 2014-11-05 ir 2015-04-17 Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lenteles ir aplinkai padarytos žalos nupjovus saugotinus želdinius žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiavimą. Skundu pareiškėja taip pat reiškė nušalinimą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir prašė perduoti skundą nagrinėti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo pareiškėjos skundo nagrinėjimo nenusišalino. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos skundą išnagrinėjo Departamento direktoriaus 2016-03-16 įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija 2016-03-01, kurios 2016-03-31 išvados Nr. (2)LV9-7 pagrindu priimtas ginčijamas 2016-04-06 sprendimas Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį kompetentingi ir Įstatymu įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę yra regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra (...). Įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, tarp kurių yra pateikus tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus (...) (12 straipsnio 1 dalies 1 punktas); gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti (12 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas valstybinę kontrolę vykdė ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus prašymų 2014-10-15 Nr. 30-68-3S2808, 2014-10-15 Nr. 30-68-3S-2017 ir 2015-04-01 Nr. 30-S-37985 ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00767-14 pagrindu atliko patikrinimus žemės sklypuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra, t.y. kompetentinga institucija. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo priežastį; o į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu (17 straipsnio 1 dalis); esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo (17 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai argumentuojant, jog patikrinimai atlikti vienašališkai, nedalyvaujant tikrintų žemės sklypų savininkams ir taip apribojant jų teisę teikti paaiškinimus ir reikšti pastabas, pažymėtina, jog iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tikrinama ne fizinių asmenų galimai neteisėta veikla, bet tiriami žemės sklypų savininkų pareiškimai dėl medžių vagystės jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Pažymėtina ir tai, jog atliekant žemės sklypų patikrinimus dalyvavo po du Departamento darbuotojus, t.y. iš 2014-11-03 bei 2014-11-05 Lentelių duomenų matyti, jog vyresnioji specialistė D. V. atliko matavimus, o vyresnysis specialistas K. Š. dalyvavo kaip liudytojas; iš 2015-04-17 Lentelės matyti, jog matavimus atliko Klaipėdos rajono agentūros vedėjas A. V., o atliekant patikrinimą dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. Pažeidėjas Lentelėse nenurodytas, nes iš bylos duomenų matyti, jog pagrįstas atsakovo argumentas, kad pažeidėjas paaiškėjo po atliktų patikrinimų 2015-08-19 gavus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-08-19 raštą Nr. 4-S-32677, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad savavališkai, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, saugotinus medžius minėtuose žemės sklypuose iškirto UAB „Agrola“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste atlikti patikrinimai negalėjo pažeisti žemės sklypų savininkų interesų ar apriboti teisių, o, priešingai, atlikti būtent jų interesais, siekiant apginti jų privačią nuosavybę ir tiriant pačių savininkų pareiškimus dėl medžių vagystės. Pareiškėja savo teisių ir interesų gynybai pasinaudojo teismine gynyba, jai sudarytos sąlygos ir galimybės teikti įrodymus, paaiškinimus ir šiuo atžvilgiu jos teisės taip pat nėra pažeistos. Pareiškėjos argumentai dėl žalos aplinkai dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atliktų matavimų tikslumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-693-904/2016 pagal ieškovo Departamento ieškinį atsakovui UAB „Agrola“ dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo priteisimo. Būtent šioje civilinėje byloje turės būti vertinamas apskaičiuotos žalos aplinkai pagrįstumas.

Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog Departamentas privalėjo nusišalinti nuo jos 2016-03-01 skundo nagrinėjimo. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas turi nusišalinti nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, t.y. 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-04-26 įsakymu Nr. LV1-67 patvirtinto Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtintas draudimas persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Iš bylos duomenų matyti, jog žemės sklypus patikrino, matavimus ir žalos dydžio skaičiavimus atliko Departamento pareigūnai D. V. ir A. V., patikrinimuose dalyvavo K. Š. ir A. R.. Pareiškėjos 2016-03-01 skundo nagrinėjimui vadovaujantis Aprašo 27 punkto reikalavimu Departamento direktoriaus 2016-03-16 įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija skunde dėstomoms aplinkybėms ištirti, susidedanti iš Komisijos pirmininkės L. V. ir narių R. G. ir R. K. Pareiškėja reiškė nušalinimą visam Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui ir prašė jos skundą perduoti nagrinėti kitai kompetentingai institucijai. Pareiškėja tokią poziciją motyvavo aplinkybe, jog Departamentas Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pareiškęs minėtą ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo, kurį grindžia aplinkybėmis, ginčijamomis 2016-03-01 skundu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtinta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareiga per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, jog ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo pareiškimas yra ne tik Departamento teisė, bet ir pareiga, todėl viešojo administravimo institucijos šališkumas negali būti siejamas su pareigos ir įstatyme įtvirtintos funkcijos vykdymu.

Nustatyta, kad pareiškėjos 2016-03-01 skundas Departamente gautas 2016-03-07, išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu terminu, ginčijamas 2016-04-06 sprendimas Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasirašytas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, jo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-04-06 sprendimas Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jį pareiškėjos skundo argumentų pagrindu. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu (iki 2016-07-01 galiojusi ABTĮ redakcija).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Agrola“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-04-06 sprendimo Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.