Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1965-04-20 Trakų rajono teismo pagal BK 111, 225 straipsnius – laisvės atėmimu 6 m.; 2) 1973-09-27 Trakų rajono teismo pagal BK 111 straipsnį – laisvės atėmimu 5 m.; 3) 1979-12-23 Vilniaus rajono teismo pagal BK 125 straipsnį – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 4. 1981-01-22 Trakų rajono teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį , 241 straipsnio 1 dalį, 197 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 m.; 5) 1986-10-01 Vilniaus miesto Spalio rajono teismo pagal BK 207 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 m.; 6) 1990-06-11 Trakų rajono teismo pagal BK 207 straipsnį – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 7) 1993-06-30 Trakų rajono teismo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 m.; 8) 1996-05-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 105 straipsnio 5, 11 punktus – laisvės atėmimu 15 metų, paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę 2010-05-12, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. 2014-11-14 apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu peiliu ne mažiau nei du kartus dūrė į gerklę V. Š., tuo padarydamas daugybines pjautines žaizdas smakre, kakle, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių V. Š. į galvą, padarydamas daugybines muštines žaizdas galvoje, dešinio smilkinkaulio žvyno-momenkaulio linijinį lūžį, atvirą fragmentinį įspraustinį pakauškaulio dešinės pusės lūžį su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje-momeninėje srityse, dėl ko V. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog 2014-11-14 jis grįžęs pamatė, kad išlaužtos jo namų durys. Kambaryje buvo dviratis su pradurtomis padangomis. Ant sienos nebebuvo laikrodžių. Tuo metu atėjo V. Š., bet jis jam nieko nesakė. Pastarasis paprašė rūkyti. Jis, M. Z., pasakė, kad neturi ir, kad jis pats nueitų nusipirkti. Davė V. Š. 20 € ir paprašė dar nupirkti vyno. Pastarasis nupirko 4 butelius vyno ir sau rūkyti. Kai V. Š. grįžo, jie išgėrė dviese butelį vyno. Jis pasakė jam, kad ant sienos nėra laikrodžio ir nebėra rankinio laikrodžio kabėjusio ant kilimo, kuris buvo pakabintas ant sienos. Jis pasakė V. Š., kad gražiuoju nueitų ir atneštų visus paimtus daiktus. V. Š. pasakė, kad laikrodžius paėmė ne jis, o sugyventinė, kuri ir duris išlaužė. Jis pasakė jam, kad nėra skirtumo, kuris paėmė. Anot kaltinamojo, V. Š. kartu su sugyventine įvykio dieną gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), bet raktų nuo buto nukentėjusysis ir S. neturėjo. Prieš tai buvo panašus įvykis, bet pareiškimo jis nerašė – pagailėjo V. ir S., nes jam policija grąžino visus daiktus. Dar jie paėmė iš jo namų fotoaparatą. Jis, kaltinamasis, pasakė, kad jie grąžintų daiktus, nes kitaip kreipsis į policiją. Tada V. Š. nuo stalo paėmė peilį ir pasakė, kad niekur jis neis, nes kitu atveju jis paskambins savo broliams. Jis, M. Z., liepė jam padėti peilį ant stalo, nes kitaip blogai baigsis. Nukentėjusysis atsistojo su peiliu rankoje, jis – M. Z., pasitraukė, išmušė peilį jam iš rankų. Išmušęs peilį jam iš rankų, paėmė jį ir juo nukentėjusiajam davė per galvą ir per nugarą. Tada nukentėjusysis išėjo. Prieš tai jis buvo dar atėjęs ir prašė duoti drabužių apsirengti, nes ėjo pas tėvą. Jis pamatė, kad jam prapjautas kaklas, bet taip jau buvo prieš jiems geriant vyną. Jis davė jam apsirengti. T y., V. Š. jau atėjo pas jį supjaustytu kaklu, bet kraujas iš žaizdos netekėjo. Jis nukentėjusiajam peiliu bedė du kartus kažkur už nugaros. Tiksliai kaip V. Š. sudavė peiliu – nepamena, bet kažkur į kaklą, į galvą nepataikė. Jis nenugriuvo, o išėjo. Grįžus į namus, t. y. į nešildomą namą, S. jam davė „pliuchą“ ir jis nukrito. Pasimatė kraujas. Tuomet iškvietė policiją. Policija atvažiavo pas jį, bet nukentėjusiojo tuo metu jau nebuvo. Policiją jį – kaltinamąjį sulaikė, viską surašė ir paleido. Nukentėjusysis jam nesudavė, nes jis išmušė peilį iš nukentėjusiojo rankų. Jo name – 4 kambariai, o nukentėjusysis su sugyventine gyveno viename iš kambarių. Jis atsimena, kad sudavė nukentėjusiajam peiliu du kartus, o į galvą peiliu jam nedavė. Nukentėjusysis išėjo į tą namą, kuris yra nešildomas ir ten nuo S. dar gavo „pliuchą“. Kai jis sudavė nukentėjusiajam, nematė ar jam bėgo kraujas. Prieš tą įvykį S. jam buvo subadžiusi nugarą. Jis jam kitų sužalojimų, išskyrus du smūgius – nepadarė. Prieš įvykį nukentėjusysis prašė apsirengti, nes sakė eis pas tėvą, o taip atrodydamas eiti nenorėjo, kadangi S. jam perpjovė. Jis matė, kad buvo perpjauta, bet kraujo nematė. Peilį nukentėjusysis paėmė nuo stalo, tai buvo paprastas virtuvinis peilis. Megztukas buvo kruvinas. Pats megztukas buvo raudonos spalvos, maišytas su juoda ir balta spalvomis. Persirengęs, seną megztuką paliko pas jį. Jis ten pragulėjo 1,5 mėn. Po įvykio policiją to kruvino megztuko neėmė. Įvykio dieną nukentėjusysis vilkėjo megztuką ir paprastas kelnes. Jis daviau persirengti jam kitą megztuką ir visa kita. Ar nukentėjusiojo apatiniai rūbai buvo krūvini – nepastebėjo. Peilį jis atėmė, nes V. Š. juo mosikavo prieš jį. Jis jam liepė peilį padėti, bet jis nereagavo. V. Š. peilį laikė pakeltoje rankoje ir jis buvo nukreiptas prieš jį. Sakė, kad jis, M. Z. niekur neišeis, jis paskambins broliam ir jam bus blogai. Peilį jis išmušė iš nukentėjusiojo rankos su koja. Dabar kojos tiek pakelti nebegali, nes po to įvykio buvo sulaužytas. Įvykis buvo kambaryje, kuriame jie miegojo. Jie tame kambaryje ir gėrė. Jis bijojo V. Š., kai jis rankoje laikė peilį.

Siekiant patikrinti kaltinamojo parodymus ir pašalinti prieštaravimus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini), gyveno vienas, bet pas jį ateidavo V. ir jo sugyventinė S.. Juos pažįsta apie 4 metus, ir jie ateina, kadangi jis gauna pensiją ir turi ką pavalgyti. Kai jo gyvenamosios vietos durys buvo sulaužytos, tai pradėjo vykti nesusipratimai, buvo pradurtos jo dviračio padangos, pavogti laikrodžiai nuo sienos bei iš spintelės. Jis įtarė, kad tai V. ir S. darbas, kadangi pas jį niekas daugiau neateidavo, o jie niekur nedirba, geria ir gyvena dykai. 2014-11-14, vakare, tiksliai valandos nurodyti negali, pas jį atėjo V.. Jis pastarajam davė 20 Lt ir paprašė parnešti vyno. V. parnešė 4 butelius vyno ir jie abu gėrė pas jį kambaryje (duomenys neskelbtini). Kai išgėrė du butelius, jis V. pradėjo sakyti, kad pas jį buvo išlaužtos durys bei dingo laikrodžiai. V. atsakė, kad tai ne jo darbas, o S.. Tada jis V. paaiškino, kad jei taip ir toliau vyks, tai jis kreipsis su pareiškimu į policiją. Tada V. nuo stalo paėmė peilį, kuriuo pjovė lašinius, ir pradėjo mojuoti, sakė „Pabandyk eiti į policiją“. Tuo metu V. sėdėjo ant sofos ir peilio nepaleido iš rankų, o po to atsistojo ir artinosi prie jo. Kiek pamena, jis tuo metu sėdėjo ant kėdės maždaug 1 metro atstumu nuo V., bet kai V. atsistojo, tai ir jis pašoko nuo kėdės ir spyrė koja į peilį. Peilį jis išmušė V. iš rankos, o V. atbulas vėl atsisėdo – nugriuvo ant sofos. Peilis nukrito ant grindų, o tada jis paėmė peilį ir juo iš viršaus dūrė V.. Kur tiksliai dūrė – pasakyti negali, bet kažkur į nugarą. Smūgius sudavė peiliu du. Tada V. atsistojo ir pasakęs „tau bus chana“ išėjo. Jokio kraujo jis nematė. Po to, kai išėjo V., jis taip pat išėjo į lauką gamintis valgyti, nes pečius lauke. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį rado gulintį lauke, kadangi jam skaudėjo kojas ir jis pargriuvo. Jis prisipažįsta, kad peiliu du kartus dūrė V., bet į kokias konkrečiai vietas, pasakyti negali, nes neprisimena. Dūrė peiliu tik dėl to, kad labai išsigando, gynėsi ir viskas vyko labai greitai. Jis dėl savo veiksmų labai gailisi. Namie jie buvo tik dviese (b. l. 64, 71).

Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. Z. paaiškino, ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė apie pjautinę žaizdą, kuri buvo V. Š. kakle prieš konfliktą, nes V. gyveno su S. ir tai ne jo reikalas. Su V. jie išgėrė pusantro butelio. Jis buvo apsvaigęs, bet įvykį atsimena. Daugiau smūgių jis V. suduoti negalėjo. Viskas įvyko vakare, 19 val., po įvykio alkoholio nevartojo.

Nepaisant to, jog kaltinamasis M. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų S. P. ir D. O. parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolu, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis V. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tą dieną jis iš M. Z. paprašė pinigų cigaretėms. Tuomet dar buvo šviesus paros metas. Jis užėjo pas jį į namus, nes ėjo pro šalį, o pastarasis išėjo ir jį pasikvietė. Jo namai yra (duomenys neskelbtini)– ten tuo metu buvo ir S.. S. jam buvo uždraudusi eiti pas kaltinamąjį, nes jis vogė ir nenorėjo turėti su juo jokių reikalų. M. Z. prašė nupirkti vyno, o jis prašė pinigų cigaretėms. Jis nupirko kolonėlėje 4-5 butelius vyno ir cigarečių. Kaltinamasis jam davė virš 20 Lt. Grįžęs su kaltinamuoju pradėjo gerti vyną. Jis nežino, kas užėjo kaltinamajam, bet pastarasis paėmęs peilį du kartus jam braukė per smakrą. Jis susigriebė už kaklo, o kaltinamasis tuo metu ėmė daužyti jam per galvą. Jis pradėjo bėgti. S. buvo labai pikta. Su tais rūbais grįžęs namo jis atsigulė. Ėmė bėgti kraujas. S. nubėgo pas kaimynus paprašyti, kad jie iškviestų policiją. Kaimynų nebuvo. Tačiau S. pamatė patruliuojančius pareigūnus ir priėjusi prie jų pasakė, kad jam perpjauta gerklė. Jis buvo name, gulėjo. Atvažiavo policija, iškvietė greitąją. Kol S. su policijos pareigūnais nuėjo pas M. Z., jis nubėgo pas kaimyną ir paprašė jo žmonos paskolinti jam 5 Lt, nes manė, kad jį paleis iš Lazdynų ligoninės. Pinigų jam būtų reikėję, kad grįžtų namo. Kaimynė pamatė jį visą kruviną. Tada atvedė M. Z. ir jis pradėjo meluoti pareigūnams, kad jį papjovė S.. Sanitarai pasakė, kad jam didelė žaizda. Peiliu davė per galvą, reikėjo daryti operaciją. Tai virtuvinis peilis, ne atlenkiamas. Jis be priežasties griebė tą peilį, konflikto nebuvo. M. Z., kaip kalėjęs, moka duris atrakinėti. Ir jų durys buvo sulaužytos ir spyna sulenkta ir langas sudaužytas. M. Z. paėmė laikrodžius iš jų, juos apsuko folija, nudažė ir pasikabino pas save. M. Z. paėmė vieną sieninį laikrodį ir pasikabino pas save namie. S. užėjus pas jį į namus, atpažino laikrodį ir paėmus nusinešė. Ji nėjo pas jį į butą ir durų nelaužė. Po šio įvykio kaimynas padovanojo „pečiuką“ su balionėliu. Jo, nukentėjusiojo, nebuvo, nes uždarbiaudavo. Kartą grįžęs namo nerado „pečiuko“ ir baliono. Atvažiavo S. sūnus ir pamatė, jog juos apvogė. Tuomet jos sūnus užėjo pas M. Z. ir jam sudavė. Tada kaltinamasis paėmė du kirvius ir ėmė jais mosikuoti. Pareigūnai buvo atvažiavę. Kaltinamojo namas degė. Kas padegė – nežino, nes ten jau ne kartą degė namai. Jis pas kaltinamąjį nuėjo sveikas, o išėjo sužalotas. Jam einant iš kaimynų, sanitarai jį gaudė. Jų laikrodį paėmė M. Z.. Tuomet jiems nuėjus pas jį, Svetlana pamatė jų laikrodį. Jiems nuėjus pas M. Z., jo namie nebuvo. Durys buvo atrakintos. Visa tai buvo prieš mėnesį iki įvykio kai jis buvo sužalotas. Jų laikrodį iš M. paėmė S.. Jiems geriant M. Z. kalbėjo apie laikrodžius. Jis jam pasakė, kad juos paėmė S.. Be to, kaltinamasis kojos negali tiek pakelti, kad jam išmuštų peilį iš rankų – tai ne tiesa ką jis nurodė. Peilio į rankas jis – nukentėjusysis, neėmė. Ar smogdamas peiliu kaltinamasis ką sakė – nepamena, nes jis pats buvo neblaivus. Perpjovus gerklę bėgo kraujas, bet jokių rūbų kalinamasis jam nedavė. Jis išbėgo iš kaltinamojo namų tekant kraujui. Jam reikėjo pabėgėti apie 20 m, nuo jo iki savo namų. Pas M. Z. namie jis sėdėjo ant sofos iš krašto, arčiau kambario durų. Koridoriukas kažkur 2 m ilgio. Iki įvykio jie pas kaltinamąjį negyveno ir jis nedirbo. Tuo metu A. (S. sūnus) ir S. gyveno Senuose Trakuose. Jos sūnui 24 m. Pas M. Z. su S. jie ankščiau gyveno tik dvi savaites, kai buvo labai šalta. Tą dieną S. sūnaus nebuvo ir jis nieko nematė.

Liudytojas D. O. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis dirba Vilniaus apskrities VPK Mobiliojoje kuopoje. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis prisimena.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas nurodė nieko neprisimenantis, teismas pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu D. O. nurodė, jog 2014-11-14 darbo metu apie 19.15 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi moteris, kaip vėliau paaiškėjo S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad grįžęs į namus jos sugyventinis V. Š., buvo visas kruvinas bei supjaustyta galva. Taip pat moteris prašė iškviesti medikus. Apie įvykį buvo informuotas budėtojas ir iškviesta greitoji pagalba. Užėjus į namą pastebėjo lovoje gulintį vyrą, kuris prisistatė V. Š. vardu, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu jį peiliu sužalojo kaimynas, kaip vėliau buvo nustatyta – M. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nedelsiant buvo nuvykta nurodytu adresu. Atvykus į vietą, pastebėjo, kad durys atidarytos, apžiūrint patalpas, pastebėjo, kad didžiajame kambaryje, ant stalo guli kruvinas peilis, o ant greta stovinčios lovos pastebėjo raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Namie jokių asmenų nebuvo. Apžiūrint aplinką aplink namą, prie jo pamatė žolėje gulintį vyrą – M. Z.. M. Z. buvo sulaikytas, o atlikus paviršutinę apžiūrą, pas jį kišenėje buvo rastas sulankstomas peilis bei žibintuvėlis. Ant M. Z. rankos pamatė raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. M. Z. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nuo nukentėjusiojo, tiek nuo įtariamojo sklido alkoholio kvapas, jie buvo neblaivūs (b. l. 48-49).

Pagarsinus parodymus D. O. nurodė, jog jis buvo užėjęs pas nukentėjusįjį į namus, nes moteriškė kreipėsi. Nukentėjusysis gulėjo. Iš pradžių nematė žaizdų ant nukentėjusiojo, nes buvo tamsu, pasišvietė žibintuvėliu. Vėliau pamatė supjaustytą galvą. Be to, jo mane, kad kaltinamasis nuo jų – policijos, slėpėsi. Jie garsiai paklausė, ar kas yra namie, bet nieko nebuvo, išėjo, tuomet takeliu ėjo ir pamatė gulintį žmogų. Iš viso to buvo galima spręsti, kad asmuo slepiasi. Paklausė kaltinamojo, kodėl jis guli, jis pasakė, kad išėjo pasivaikščioti. Ant lovos buvo matyti raudonos dėmės. Iškvietė kriminalistus. Nukentėjusysis nurodė, kad kaimynas jį sužalojo, todėl ėjo pas kaltinamąjį į namus. Nukentėjusysis nurodė, kad gėrė pas kaimyną ir jis jį sužalojo. Pokalbio metu nukentėjusysis buvo sąmoningas. Tada nuvyko pas kaltinamąją, kad galėtų jį sulaikyti. Kaltinamąjį rado nuo jo namo apytiksliai už 20 m. Buvo jau tamsus paros metas. Ką sakė kaltinamasis – tiksliai nepamena. Jie jį sulaikė, apieškojo. Kažką rado kišenėse. Ant stalo gulėjo kruvinas paprastas virtuvinis peilis, jam rodos neatlenkiamas. Peilio jie į rankas neėmė, kriminalistai atvažiavo. Jie pas kaltinamąjį kišenėje rado lenktinį peilį.

Liudytoja S. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad V. Š. yra jos sugyventinis. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Ten buvusi stovykla ir jiems leido gyventi. Ten elektros ir šildymo nėra. Kaltinamąjį ji pažįsta. Jis buvęs kaimynas, dabar jis ten nebegyvena. Tą dieną V. Š. grįžo namo, buvo išgėręs, jie dėl to pastoviai pykosi. Ji žinojo, kad jis gėrė pas M. Z.. Kai V. Š. grįžo, ji iš pradžių jo neįsileido, sakė, jog eitų ten, kur gėrė. Tada pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad jis kruvinas ir įsileido. Pastebėjo, kad kraujas buvo ant megztuko, veido. Ji buvo pikta, davė jam švarų rankšluostį, pasibarė ir jis atsigulė. Jis užmigo. Po to prašė atsigerti, nes jam buvo silpna. Ji ėjo pas kaimynus ir eidama pamatė policijos pareigūnus, priėjo ir pasakė, kas nutiko, pakvietė pas save. Jie atėjo ir pasišvietę žibintuvėliu pasakė, kad tai yra baisu. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai jam tvarkė žaizdą, ji tik tada pamatė, kad ir gerklė perpjauta. Po to pareigūnams nurodė, kur gyvena M. Z. ir jie nuėjo pas jį. Vienas pareigūnas atvedė M. Z., paklausė ar tai tas asmuo. Pasakė, kad tai tas asmuo. M. Z. pradėjo sakyti, kad ji papjovė nukentėjusįjį. V. Š. pradėjo jo klausti, kodėl jis meluoja. Vienas pareigūnas su M. Z. stovėjo prie policijos automobilio, o kitas nuėjo į kaltinamojo namus. Grįžęs pareigūnas pasakė, kad kaltinamojo namuose yra kraujo. M. Z. pastoviai ateidavo pas juos: ateidavo, rėkdavo, įžeidinėdavo, grasindavo – nedavė jiems ramybės.

Siekiant patikrinti liudytojos parodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. nurodė, jog 2014-11-14 dienos metu į namų duris beldėsi kaimynas M. Z., kuris garsiai šaukė ir kaltino ją su sugyventiniu V. Š. vagystėmis iš jo namų. Nori pasakyti, kad M. Z. pastoviai girtauja, pats yra labai agresyvus, jos žiniomis jis visada su savimi nešiojasi peilį. Žinodama, kad M. Z. yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus ir yra agresyvus, ji asmeniškai su juo nebendrauja ir net nesisveikina, jo vengia. Kai 2014-11-14 M. Z. apie pietus, galimai 12 val., baladojosi į jų namų duris, ji durų neatidarė, net nebendravo ir laukė kol jam atsibos ir jis nueis savo reikalais. Vėliau, galimai po valandos, dabar tiksliai neprisimena, jos sugyventinis V. Š. pasakė, kad eina pas M. Z.. Pamena, kad jie dar susikivirčijo, nes ji prašė V. Š. neiti ir nelysti prie M. Z.. Sugyventinis jos nepaklausė ir išėjo. Jo namie nebuvo ilgai, o vakare, maždaug apie 19 val. ji per langą pamatė V. Š. prie namo durų. Jis buvo visas kruvinas, buvo sužalotas, lyg peiliu supjaustyta jo galva. Pastarasis jai paaiškino, kad jį sužalojo M. Z. ir kad jam labai negerai. Ji nežinojo, ką daryti, todėl skambindama savo broliui, ėjo gatve ir netrukus pamatė policijos automobilį. Priėjo prie pareigūnų ir paaiškino, kas atsitiko. Pas M. Z. ji nebuvo ir pasakyti, kas ir kaip įvyko negali (b. l. 42).

Papildomai, teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja S. P. paaiškino, jog ji turėjo laikrodį, kurį jai prieš 6 metus padovanojo sūnus. Laikrodis dingo ir ji ėjo atsiimti jo, bet tai buvo ne įvykio dieną. Įvykio dieną ji, su M. Z. nebendravo ir tame name nebuvo. M. Z. pavogė jos laikrodį, o ji jį atsiėmė. Laikrodis buvo pakeistas: buvo įdėta folija, padažytas, dar kažkokia nuotrauka buvo įdėta. Ji laikrodį atsiėmė anksčiau, t. y. prieš įvykį. Tiesiog nuėjo pas jį, buvo atidarytos durys, užėjo ir pasiėmė. Ji žinojo, kad tą laikrodį pavogė M. Z.. Įvykio dienos ryte nukentėjusįjį ji matė, pastarasis buvo sveikas. Tiksliai nežino kur jis tą dieną buvo, gal pas tėvą ėjo. Po to nukentėjusįjį pamatė vakare pažvelgus pro langą. Kai V. Š. išėjo, ji matė, kad jis buvo pas M. Z. ir gėrė. Kai V. Š. grįžo, ji jam padavė rankšluostį ir jis niekur nėjo. Jis atsigulė ir pastoviai prašė vandens, nes jam buvo silpna. Tada ji nematė, kad jam gerklė perpjauta. Tą dieną tarp jos ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo. Jis ryte išėjo ir sakė eis pas tėvą. Kai sugyventinis grįžo, ji jo paklausė, kas nutiko ir jis pasakė, kad jį papjovė M. Z.. Ji nelabai nustebo, nes tai buvo ne pirmas kartas. Iš pradžių ji matė tik kruviną V. Š. veidą, bet buvo pikta, uždėjo jam rankšluostį ir viskas. Tik atvažiavus greitajai medicinos pagalbai pamatė perpjautą gerklę. Policijos pareigūnus ji norėjo iškviesti, nes nukentėjusysis vis kartojo, kad jam silpna. Iš tiesų, ji norėjo greitosios, bet pamačiusi pareigūnus priėjo prie jų, paaiškino ir jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Be to, nukentėjusysis ėjo pas kaimyno J. žmoną, pasiskolinti pinigų, kad galėtų grįžti namo iš ligoninės. Tai ne pirmas kartas, kai jis grįžo iš M. Z. sužalotas. Kai tik sugyventinis būna pas M. Z., vis kas nors nutinka. Tai buvo ne primas kartas kai kaltinamasis panaudojo peilį. Žiemą jie apie dvi savaites yra gyvenę pas M. Z., nes jų name nebuvo krosnies ir buvo šalta. Jis pakvietė juos pas jį pagyventi, nes jų name nebuvo krosnies. Kurią žiemą pas M. Z. gyveno – nepamena, bet ten pragyveno maždaug dvi savaites. Pas M. Z. name yra keturi kambariai, jie gyveno kambaryje, kuriame buvo krosnis. Jiems grįžus gyventi į savo namus, pas M. Z. liko tie daiktai, kuriuos jis iš jų pavogė. Tai buvo sieninis apvalus laikrodis. Kai jie išėjo iš M. Z. namų, laikrodis buvo pas jį namuose. Ji bijojo kaltinamojo. Kai jam sakė, jog tai jos laikrodis, jis atsakė, kad tai jo laikrodis ir jam jį kažkas atidavė. Ji nepamena kiek praėjo laiko nuo tada, kai pasiėmė laikrodį iki konflikto. Po to dingo jos raudonas skalavimui skirtas indas, kuris atsirado pas M. Z.. Kai ji paėmė laikrodį, tai M. Z. namuose nebuvo, tačiau durys buvo atidarytos. Ji rašė pareiškimą dėl M. Z. elgesio vieną sykį, kai jis išmušė jiems stiklus. Po to įvykio su išdaužtais stiklais, kaltinamasis atsiprašė, įstatė naujus stiklus. Į policiją dėl laikrodžio nesikreipė. Jis sakė, kad tas laikrodis yra jo. Savo elgesį, kad savavališkai nuėjo į svetimus namus ir pasiėmė laikrodį – vertina blogai, bet buvo nervai, jog viskas dingsta. Ji net bijo eiti į parduotuvę, nes M. Z. moka atidaryti duris.

Specialisto išvada konstatuota, kad V. Š. nustatytos daugybinės pjautinės žaizdos smakre, kakle, kairės plaštakos V-o piršto srityje, daugybinės muštinės žaizdos galvoje, dešinio smilkinkaulio žvyno – momenkaulio linijinis lūžis, atviras fragmentinis įspaustinis pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje-momeninėje srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodyti laiku, t. y. 2014-11-14. Daugybinės pjautinės žaizdos smakre, kakle, kairės plaštakos V-o piršto srityje padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, daugybinės muštinės žaizdos galvoje, dešinio smilkinkaulio žvyno – momenkaulio linijinis lūžis, atviras fragmentinis įspaustinis pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje-momeninėje srityje padaryti kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais, daiktais. Požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (b. l. 34-37).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2014-11-14 apžiūrint įvykio vietą name, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000001%. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2014-11-14 apžiūrint įvykio vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), geležtės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. Š. genotipu. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2014-11-14 apžiūrint įvykio vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kriaunų žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. Š. genotipu. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2014-11-14 apžiūrint įvykio vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), geležtės žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2014-11-14 apžiūrint įvykio vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kriaunų žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso V. Š. (b. l. 52-54).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog kambarys, kuriame įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra pakankamai tvarkingas, daiktai neišmėtyti, ant stalo matyti stiklinė, stikliukas, tuščias plastikinis butelis, maistas, virtuvinis peilis, ant grindų guli lenktinis peilis, tarp stalo ir sofos aptiktos dėmės, panašios į kraują (b. l. 11-18).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2014-11-14 20.46 val. M. Z. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b. l. 88).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo V. Š. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei liudytojos – S. P. (nukentėjusiojo sugyventinės) yra susiklostę ypač konfliktiški santykiai. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis su liudytoja kaltino vieni kitus vagystėmis, melu, smurtu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis LITEKO, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje S. P. ir jos sūnus A. P. buvo nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už 2015-06-02 savavališkai vykdytą ginčijamą, bet nerealizuotą savo bei V. Š. teisę, panaudojant fizinę prievartą prieš M. Z. (nuosprendis neįsiteisėjęs). Tačiau nepaisant to, byloje esantys įrodymai, o būtent specialisto išvada (b. l. 34-37) patvirtina V. Š. žodžius apie tai, jog 2014-11-14 vakare išgertuvių metu kaltinamais paėmęs peilį du kartus nukentėjusiajam braukė per smakrą, o pastarajam susigriebus už kaklo, kaltinamasis ėmė daužyti jam per galvą. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam V. Š. padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija (daugybinės pjautinės žaizdos smakre, kakle, daugybinės muštinės žaizdos galvoje) iš esmės atitinka nukentėjusiojo V. Š. parodymus apie jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. Š. parodymais šioje dalyje. Specialisto išvadoje taip pat užfiksuota, jog ant įvykio vietoje rasto ir tirti pateikto peilio yra V. Š. kraujo (b. l. 52-54). Liudytoja S. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog V. Š. tą vakarą gėrė pas M. Z. ir grįžo visas kruvinas. Kad tą dieną kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir nukentėjusįjį peiliu sužalojo, patvirtino ir pats M. Z., tačiau neigė daužęs jį su peiliu per galvą, nurodė, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, su koja išmušė pastarajam peilį ir juo jam dūrė į nugarą, o gerklė jam buvo sužalota jau ankščiau, prieš jiems pradedant gerti. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas M. Z. parodymus, toje dalyje, jog jis nukentėjusiojo nemušė per galvą ir, kad kaltinamasis jau buvo susižalojęs prieš jų išgertuves, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius kitų bylos duomenų ir jais nesivadovauja. Versiją apie tai, jog kaltinamasis buvo susižalojęs prieš jų bendras išgertuves, kaltinamasis pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės kaltinamasis nenurodė. Be to, tokia versija apskritai yra nelogiška, nes esant tokiam sužalojimo mastui yra nelogiška, jog asmuo eis pirkti alkoholinių gėrimų ir vėliau kelias valandas girtuokliaus. Kad kaltinamasis tą dieną iš ryto buvo visiškai sveikas, patvirtino ir S. P., o specialisto išvadoje nurodyta, jog požymių nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta. Apie tai, tai jog M. Z. nuo kaltinamojo gynėsi, byloje taip pat nėra jokių duomenų. Kaltinamajam M. Z. nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, jo nurodytos aplinkybės, kad jis pašoko ir su koja išmušė nukentėjusiojo pakeltoje rankoje laikytą peilį, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, laikytinos visiškai neįtikinamomis. Be to, netgi ir patikėjus tokia kaltinamojo iškelta versija, apie savigyną kalbėti beprasmiška, kadangi, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis peilį iš nukentėjusiojo atėmė ir tuomet jau beginkliam nukentėjusiajam, praėjus realiam pavojui, peiliu sudavė smūgius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą, aplinkybę, jog teisminio nagrinėjimo metu, duodamas parodymus, M. Z. kalbėjo labai prieštaringai, vienoje vietoje nurodydamas, jog jis nukentėjusiajam peiliu davė per galvą ir per nugarą, vėliau nurodė, jog tiksliai nepamena, bet sudavė kažkur į kaklą, o į galvą nepataikė, kad nugarą nukentėjusiajam buvo subadžiusi nukentėjusiojo sugyventinė, kad ji nukentėjusiajam kažką perpjovė, kad nukentėjusiajam kaklas buvo supjaustytas jau iki jų išgertuvių. Tokias kaltinamojo parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir darytina išvada, jog nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus pabadrė būtent M. Z..

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas dešinio smilkinkaulio žvyno – momenkaulio linijinis lūžis, atviras fragmentinis įspaustinis pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje-momeninėje srityje, kas atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą (kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Šioje byloje kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 sunkų nusikaltimą panaudodamas peilį), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2010 m., teistumas nėra išnykęs, trauktas administracinėn atsakomybėn), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. Z.. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį, kadangi jis, kaip pats nurodė, žinodamas jog M. Z. pavojingas, teistas už smurtinį nusikaltimą, kartu su juo girtuokliavo. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, M. Z. elgesys (nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už nužudymą, prieš tai dar buvo teistas 7 kartus už įvairius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė panaudodamas peilį, sukėlė realią grėsmę kito asmens gyvybei) leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos M. Z. atžvilgiu netaikytinos.

Į bausmės laiką įskaitytinas M. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-11-14 iki 2014-11-15 (viena diena).

Nukentėjusysis V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė 5000 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. V. Š. nurodė, jog dėl sunkaus sveikatos sužalojimo jam teko patirti skausmus, operaciją, nemalonius išgyvenimus.

Civilinis ieškinys pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies. V. Š. patyrė rimtus kūno sužalojimus – skilo kaukolė, padarytos kitos daugybinės žaizdos, kas savaime suprantama sukėlė stiprius skausmus, jam teko patirti operaciją, patirti nepatogumus ir skausmus po operacijos. Tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į V. Š. rizikingą elgesį kadangi jis, žinodamas jog M. Z. pavojingas, teistas už smurtinį nusikaltimą, kartu su juo girtuokliavo. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, t. y. į galimybę realiai atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 2000 €.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo M. Z. 65,66 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos atlyginant išlaidas susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šioje byloje teismas nebuvo nusprendęs, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta M. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, ginant M. Z. pirmos instancijos teisme. M. Z. 100 proc. atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių ir proceso išlaidų (b. l. 126, 127). Atsižvelgiant į tai, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti M. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-14 iki 2014-11-15 (viena diena).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stikliuką, stiklinę ir tuščią plastikinį butelį „Ruletė“ su galimais biologiniais ir rankų pėdsakais, supakuotus į dėžutę; telefoną NOKIA – supakuotą į polietileninį maišelį; tris nuoplovas su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, balto metalo sulankstomą peilį su metaline rankena, peilį su pėdsakais, panašiais į kraują, 2015-08-28 paimtais V. Š. DNR (seilių) pavyzdžius – supakuotus į kartoninę dėžutę (po DNR tyrimo, išvados Nr. 140-(5362)-IS1-6664), priduotus saugoti į Vilniaus AVPK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, pagal kvitą BBB Nr. 2PK001628 (b. l. 55-56), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Z. nukentėjusiojo V. Š. naudai 2000 € (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo M. Z. 65,66 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą