Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A –683/2008

2.4.6.4.2.

2008 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Utenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. ir T. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. teismui konstatavus, kad jie nepadare veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. O. ir T. M. suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus, o butent: J. O., budamas J. O. individualios imones parduotuves „A“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Visaginas, (duomenys neskelbtini)) savininku, o T. M. – imones juristu, Visagine, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsejo 16 d. iki gruodžio 10 d., parenge netikrus darbo laiko apskaitos žiniarašcius bei darbo laiko apskaitos žiniarašciu dublikatus ir juos panaudojo imones apskaitoje – suraše netikras 2005 m. spalio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas apie M. K. ir V. B. darbo užmokesti bei imones isiskolinima jiems ir juos realizavo: 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais išsiunte jas Visagino miesto apylinkes teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, parenge ir užpilde netikras formas 3-SD bei 4-SD (formos patvirtintos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. 489) ir jas realizavo – 2005 m. gruodžio 8 d. pristate šiuos dokumentus i VSDFV Visagino skyriu. Tokiais savo veiksmais J. O. ir T. M. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teisme J. O. ir T. M. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. tuo, kad suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus: J. O., budamas J. O. individualios imones parduotuves „A“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Visaginas, (duomenys neskelbtini)) savininkas, o T. M. – imones juristu, Visagine, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsejo 16 d. iki gruodžio 10 d., parenge netikrus darbo laiko apskaitos žiniarašcius bei darbo laiko apskaitos žiniarašciu dublikatus ir juos panaudojo imones apskaitoje – suraše netikras 2005 m. spalio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas apie M. K. ir V. B. darbo užmokesti bei imones isiskolinima jiems ir juos realizavo: 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais išsiunte jas Visagino miesto apylinkes teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, parenge ir užpilde netikras formas 3-SD bei 4-SD (formos patvirtintos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. 489) ir jas realizavo – 2005 m. gruodžio 8 d. pristate šiuos dokumentus i VSDFV Visagino skyriu.

Prokuroro nuomone, nuosprendis turi buti panaikintas, nes jame išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Liudytoju V. B. ir M. K. parodymai bei socialinio draudimo pažymejimuose esantys irašai, kad V. B. ir M. K. yra atleisti iš darbo J. O. individualioje parduotuveje „A“, patvirtina, jog darbo santykiai buvo pasibaige ir V. B. ir M. K. apie tai suprato. Taciau teismas padare išvada, jog laikotarpis nuo 1994 m. spalio menesio iki 2006 m. sausio 17 d. vertintinas kaip priverstine prastova. Ši teismo išvada paneigiama tuo, kad tuo metu galiojanciame Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatyme prastova nebuvo reglamentuota. Tik 1996 m. balandžio 17 d. istatymu Nr. i-1285 buvo papildytas Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatymas 24¹ str. „Prastova, jos iforminimas ir darbuotojo teisine padetis“, kuriame nurodoma, jog prastova, trunkanti ilgiau kaip viena darbo diena, žymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei iforminama darbdavio isakymu. Su šiuo isakymu supažindinami darbuotojai. Nuo 2003 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 str. numato, kad prastovos laikui darbuotojai gali buti perkeliami i kita darba tik ju rašytiniu sutikimu. Prastova darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima „PN“.

Byloje nera jokiu duomenu apie darbdavio J. O. priimta isakyma del prastovos, o visas laikas apskaitos žiniarašciuose pažymetas kaip darbo laikas, dirbant po 8 valandas. Taciau iš bylos duomenu ir paciu kaltinamuju parodymu matyti, kad visi dokumentai už dešimties metu laikotarpi buvo surašyti nuo 2005-09-16 iki 2005-12-10. Prokuroras atkreipia demesi, kad teismas konstatuodamas, jog kaltinamieji nežinojo, kaip susidariusiomis salygomis turejo buti koreguojami duomenys, neatsižvelge i tai, jog kaltinamasis T. M. dirba Likviduojanciu ir bankrutuojanciu imoniu asociacijos pirmininku.

V. B. ir M. K. socialinio draudimo pažymejimuose yra atitinkami irašai apie ju atleidima iš darbo individualioje J. O. imoneje ir šie irašai nera paneigti, t.y. šiu darbuotoju darbo santykiai J. O. imoneje jau buvo pasibaige, todel ši laikotarpi negalima laikyti šiu darbuotoju prastovos laiku.

Prokuroro vertinimu, byloje esantys irodymai patvirtina, jog J. O. ir T. M. turejo vieninga tiksla, bet kokiais budais, tame tarpe ir klastojant dokumentus, sutvarkyti individualios imones likvidavimo proceduras. Žinodami, kad imone jau dešimt metu nevykdo jokios veiklos, kad niekas šioje imoneje nedirba, jie suklastojo darbo laiko apskaitos žiniarašciu dublikatus ir žiniarašcius, pranešimus apie apdraustuju valstybinio socialinio draudimo imokas, parenge ir užpilde formas 3-SD ir 4-SD, pažymas teismui apie V. B. ir M. K. darbo užmokescius, kurias ir pateike teismui, t.y. jie veike tiesiogine tycia, todel teismo išvada, kad kaltinamuju J. O. ir T. M. veiksmuose nebuvo tycios i minetus dokumentus irašyti tikroves neatitinkancias žinias, neatitinka bylos aplinkybiu.

Teismas remesi 1996-07-01 rašytinemis darbo sutartimis tarp J. O. parduotuves „A“ ir V. B. bei M. K., taciau ju teismo posedyje neištyre. Prokuroras nurodo, kad šios darbo sutartys nera registruotos. Liudytojai B. ir M. K. nurode neprisimena, ar buvo šios sutartys, nes tuo metu jie jau nedirbo J. O. parduotuveje „A“. Pagal Apdraustuju valstybiniu socialiniu draudimu iskaitos taisykles darbdavys, priemes asmeni i darba, per viena diena privalo pranešti socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui duomenis apie priimtaji, taciau iš bylos duomenu matyti, kad tai padaryta nebuvo, todel vercia abejoti šiu duomenu tikrumu.

Teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, nesivadovavo tuo, kad J. O., V. B. ir M. K. duodamas pasirašyti teismui paruoštus pareiškimus, jiems žadejo, jog jie gaus pinigu iš Valstybes garantinio fondo. I Garantini fonda kreiptasi nebuvo todel, kad VSDFV Visagino skyriaus darbuotojai E. N. ir L. B., nuvykusios pas M. K. ir V. B. išsiaiškino, kad jie nuo 1995 m. J. O. imoneje nedirbo.

Prokuroro vertinimu, dokumentu visuma, kuriuos suklastojo J. O. ir T. M. ir juos pateike Visagino miesto apylinkes teismui, V. B. ir M. K. suteike ir dabar, šiuo teismo nuosprendžiu nepripažinus ju suklastotais, suteikia galimybe gauti didesne pensija, taip pat suteikia teise jiems i papildoma prieda už darbo stažo metus, nes visi šie dešimt metu iskaitomi i V. B. ir M. K. darbo staža.

Be to, prokuroras nurodo, kad nagrinedamas šia baudžiamaja byla teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 58 str. 4 d. privalejo nusišalinti nuo bylos nagrinejimo, nes kaltinamiesiems J. O. ir T. M. baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai, kad jie suraše individualios (personalines) imones J. O. parduotuves „A“ 2005-10-01 pažymas, i kurias iraše tikroves neatitinkancius duomenis apie M. K. ir V. B. darbo užmokescius, ir šias pažymas kartu su M. K. ir V. B. vardu surašytais pareiškimais perdave Visagino miesto apylinkes teismui. Šiu suklastotu pažymu pagrindu teisejas prieme 2005 m. gruodžio 14 d. du teismo isakymus. Šis faktas vercia abejoti teisejo nešališkumu.

Prokurore prašo Utenos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda tenkinti. Išteisintieji J. O. ir T. M. bei ju gynejai prašo Utenos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Utenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ištyrusi bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamieji J. O. ir T. M. nepadare veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., požymiu, yra nepagrista. Kolegijos isitikinimu, byloje pakanka irodymu išvadai, kad J. O. ir T. M. laikotarpiu nuo 2005 m. rugsejo 16 d. iki gruodžio 10 d. parenge netikrus darbo laiko apskaitos žiniarašcius bei ju dublikatus ir juos panaudojo imones apskaitoje: suraše netikras 2005 m. spalio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas apie M. K. ir V. B. darbo užmokesti bei imones isiskolinima jiems ir 2005 m. spalio 18 d. bei 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais išsiunte jas Visagino miesto apylinkes teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, bei parenge ir užpilde netikras formas 3-SD bei 4-SD ir 2005 m. gruodžio 8 d. pristate šiuos dokumentus i VSDFV Visagino skyriu, tokiu budu bendrais veiksmais suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus.

Del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu atitikimo bylos aplinkybes

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., su M. K. ir V. B. 1993-04-30 faktiškai sudarytos darbo sutartys 1996-07-01 buvo iformintos rašytine forma ir galiojo iki 2006-01-17, kai buvo nutrauktos po J. O. individualiai parduotuvei „A“ bankroto bylos iškelimo. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems irodymas, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad M. K. ir V. B. darbo teisiniai santykiai su J. O. individualia imone faktiškai jau buvo pasibaige iki 1996 m. pradžios, kai imone visiškai nutrauke savo ukine veikla.

Bylos medžiagos duomenimis, M. K. ir V. B. i darba J. O. individualioje imoneje parduotuveje „A“ priimti 1993 m. balandžio 30 d. Šia aplinkybe patvirtina paciu liudytoju M. K. ir V. B. parodymai, ju VSD pažymejimuose esantys irašai (t. 1, b. l. 35-36), „SODROS“ duomenu bazeje irašyti duomenys, iš kuriu matyti, kad M. K. ir V. B. draudeju nuo 1993-05-01 buvo J. O. parduotuve „A“ (im. kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 185), bei imones savininko J. O. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, kad M. K. ir V. B. jo imoneje – parduotuveje „A“ dirbo staliais nuo 1992 ar 1993 metu, su jais buvo sudarytos darbo sutartys.

Taciau 2006-06-30 Specialisto išvadoje Nr. 5-10/16-06 konstatuojama, kad individuali imone J. O. parduotuve „A“, iregistruota 1991 m. kovo 15 d. (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Visaginas, (duomenys neskelbtini)), nuo 1996 m. pradžios jokios ekonomines veiklos nevykde. Šia aplinkybe patvirtina ne tik byloje esantys J. O. individualios imones „A“ buhalterines apskaitos dokumentai, pajamu deklaracijos už 1996-2001 metus, nuo 2002-01-01 iki 2005-11-22 laikotarpio pateiktos metines pelno mokescio deklaracijos, bet ir pats imones savininkas J. O., kuris teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad jo individuali imone parduotuve „A“ jokios veiklos nevykde jau nuo 1995 m. pradžios, kadangi visas imones turtas buvo areštuotas. Susidarius tokiai situacijai, jis neturejo pinigu moketi atlyginimus, taciau teisiamajame posedyje kaltinamasis tvirtino, kad jam neturint lešu atsiskaityti darbuotoju M. K. ir V. B. atleidimo klausimas išsprestas nebuvo, darbo sutartys buvo nutrauktos tik 2006 metais. Savo ruožtu liudytojai M. K. ir V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šiuos J. O. parodymus paneige.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nuosekliai tvirtino, kad VSD pažymejime jo darbo laikotarpis J. O. imoneje parduotuveje „A“, o butent, kad i darba jis buvo priimtas 1993-04-30, o atleistas – 1994-01-08, nurodytas neteisingai, nes J. O. imoneje su pertraukomis jis dirbo iki 1998 m. Dirbo ivairius darbus, darbo užmokesti mokedavo ivairiomis pinigu sumomis, veliau visai nemokejo, del to i darba jis daugiau nejo. Teisminio bylos nagrinejimo metu minetas liudytojas savo parodymus del irašo socialinio draudimo pažymejime iš dalies pakeite nurodydamas, kad J. O. ji iraše 1994-01-08, o pasiraše gal 2002 metais.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad J. O. imoneje dirbo iki 1995 m. Teisiamojo posedžio metu šis liudytojas nurode, kad, jo nuomone, irašai socialinio draudimo pažymejime yra teisingi, nes socialinio draudimo pažymejima J. O. atidave gal po metu, kai jis išejo iš darbo. Išeidamas jokio pareiškimo neraše, niekas pas ji nebuvo atejes del to, kad jis neišeina i darba. J. O. pas ji buvo atvažiaves pranešti, kad imonei iškelta bankroto byla ir kad jis gali gauti pinigu (t. 4, b. l. 127-128). Atkreiptinas demesys i byloje esanti 2006-03-27 V. B. prašyma panaikinti jam itarima, kuriame nurodo, kad J. O. imoneje jis dirbo nuo 1991 iki 1995 metu (t. 2, 193-194).

Iš liudytoju M. K. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu tiksliai nustatyti, kada jie pradejo dirbti J. O. imoneje ir nuo kada šioje imoneje jau nebedirbo, nera galimybes, taciau minetu liudytoju parodymai neabejotinai patvirtina, kad faktiškai ju darbo santykiai su imone nutruko nuo to momento, kai imones savininkas J. O. visiškai nebemokejo jiems už darba.

Kaip mineta, imones savininkas J. O. teisiamajame posedyje aiškiai nurode, kad parduotuve „A“ nuo 1995 m. jokios veiklos nevykde, kadangi areštavus visa imones turta jis neturejo pinigu moketi atlyginimu. Šiuos jo parodymus patvirtina Visagino miesto apylinkes teismo 1996 m. spalio 2 d. nuosprendis, kuriuo J. O. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 322 str. už tai, kad, budamas individualios imones „A“ savininku ir atsakingu už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima per savo darbo laikotarpi nuo 1991 m. liepos menesio iki 1995 m. gegužes menesio, aplaidžiai tvarke imones buhalterine apskaita, ir del to nera galimybes nustatyti imones veikla ir jos finansinius rezultatus (t. 3, b. l. 43-46). Be jau minetu byloje esanciu imones pajamu deklaraciju ir pelno mokescio deklaraciju (atskaitinis laikotarpis nuo 1995-01-01 iki 2006-01-17) bei specialisto išvados Nr. 5-10/16-06, kurios patvirtina, kad J. O. II parduotuve „A“ nuo 1996 m. ekonomines veiklos nevykde ir jokio pelno negavo, šia aplinkybe taip pat akivaizdžiai patvirtina byloje esantis UAB „Visagino komunalininkas“ 2006-02-21 raštas Nr. S-85 (kopija), iš kurio matyti, kad J. O. II parduotuve „A“ vykdyti veiklos negalejo jau nuo 1995 metu balandžio menesio, nes 1995-04-01 J. O. parduotuves direktorius J. O. praneše Visagino valstybinei komunaliniu paslaugu imonei, jog patalpu, esanciu Festivalio g. 11, Visagine, kur ir buvo registruota ši imone, atsisako (t. 1, b. l. 37-38).

Visos nurodytos aplinkybes leidžia daryti vienareikšmiška išvada, kad J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., su M. K. ir V. B. 1996-07-01 rašytine forma iformintos 1993-04-30 faktiškai sudarytos darbo sutartys, kaip skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo pasirašytos tuo metu, kai individuali imone parduotuve „A“ jokios veiklos nevykde. Kaip matyti iš byloje esanciu dokumentu ir paties imones savininko J. O. paaiškinimu, bei nustatyta minetu Visagino miesto apylinkes teismo 1996 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, imone veiklos nevykde del individualios imones parduotuves „A“ savininko J. O. aplaidaus buhalterines apskaitos tvarkymo, t.y. del paties savininko kaltes.

Minetu darbo sutarciu sudarymo metu galiojes Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatymo 3 str. (1991, istatymo Nr. I-2048 redakcija) nustate, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys isipareigoja moketi darbuotojui darbo užmokesti ir užtikrinti darbo salygas, numatytas darbo istatymuose, kolektyvineje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šaliu susitarimu. Visos aukšciau nurodytos aplinkybes akivaizdžiai parodo, kad J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., su M. K. ir V. B. 1996-07-01 pasirašytu sutarciu pagrindu šalims sutartyse numatytu teisiu ir pareigu neatsirado, nes sutarties sudarymo metu darbdavys J. O. veiklos nevykdancioje imoneje suteikti darba ir moketi darbo užmokesti M. K. ir V. B. tuo metu jau negalejo, o darbuotojai negalejo isipareigoti dirbti imoneje, kuri nevykde jokios ukines veiklos.

Esant tokioms aplinkybems kolegija minetas 1996-07-01 darbo sutartis (dublikatus) vertina kaip tariamus sandorius, kuriu pagrindu jokiu teisiu ir pareigu šalims neatsirado, kadangi faktiškai 1993-04-30 sudarytu darbo sutarciu pagrindu tarp J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., ir M. K. bei V. B. atsirade darbo teisiniai santykiai 1996-07-01 rašytiniu sutarciu sudarymo diena buvo nutruke darbdaviui nutraukus savo ukine veikla.

Aplinkybe, kad nuo 1996 m. J. O. individualios imones ir darbuotoju M. K. bei V. B. darbo teisiniai santykiai nesiejo, patvirtina „SODROS“ duomenu bazeje irašyti duomenys, iš kuriu matyti, kad nuo 1994-09-30 iki 2005-10-01 J. O. individuali imone už šiuos darbuotojus draudimo imoku nemokejo. Pagal 1991 m. gegužes 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo istatymo Nr. I-1336 (nuo 2004-11-04 istatymo Nr. IX-2535 redakcija) 4 str. 1 d. asmenys, draudžiami socialiniu draudimu pagal draudimo rušis, t.y. asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, taip pat darbo užmokesti gaunantys asmenys.

Akivaizdu, kad M. K. ir V. B. darbdavio nebuvo draudžiami tuo laikotarpiu, kai J. O. individualioje imoneje nedirbo. Kita vertus, bylos medžiagoje esanciame M. K. VSD pažymejimo (SD Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijoje ties irašu Nr. 3 irašyta, kad jis 1994-01-08 atleistas paciam prašant iš individualios O. parduotuves „A“. Daugiau irašu nera (t. 1, b. l. 35-36). V. B. VSD pažymejimo (SD Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijoje ties irašu Nr. 3 irašyta, kad jis 1993-06-29 atleistas iš darbo pagal LR DSI 28 str. 1 p. Daugiau irašu apie priemima i darba J. O. parduotuveje „A“ nera. (t. 1, b. l. 35-36).

Teisiamojo posedžio metu J. O. neige pasirašes M. K. ir V. B. VSD pažymejimo irašuose ties imones antspaudais del šiu darbuotoju atleidimo. Tuo tarpu minetu irašu duomenys iš esmes atitinka J. O. individualios imones su M. K. ir V. B. 1993-04-30 faktiškai sudarytu darbo sutarciu laika. Be to, iš liudytoju M. K. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu aiškiai matyti, kad irašus VSD pažymejimuose del ju atleidimo padare butent J. O.. Liudytojas V. B. teisiamojo posedžio metu tvirtino, kad, jo nuomone, irašai socialinio draudimo pažymejime yra teisingi, nes ši pažymejima J. O. atidave gal po metu, kai jis išejo iš darbo. Liudytojas M. K. teisiamojo posedžio metu nurode, kad iraša VSD pažymejime 1994-01-08 padare J. O., o pasiraše ji gal 2002 metais. Abejoti minetu liudytoju parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi juos iš dalies patvirtina byloje esanciu VSD pažymejimu kopiju irašai. Be to, kolegija atkreipia demesi i tai, kad VMI Visagino skyriui pateiktose J. O. parduotuves „A“ už 1996-2001 metus bei laikotarpio nuo 2002-01-01 iki 2005-11-22 metinese pelno mokescio deklaracijose nera irašyta jokiu duomenu apie samdomus asmenis, išskyrus laikotarpi nuo 2005-01-01 iki 2005-11-22, kai J. O. i darba juristo pareigoms prieme T. M., kurio pasiulymu buvo pradeta imones likvidavimo procedura.

Pagal 1991-11-28 Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatymo (1991, istatymo Nr. I-2048 redakcija) 16 str. darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo pateiktu valstybinio socialinio draudimo pažymejima, ir nustatyta tvarka daryti jame irašus. Taciau M. K. ir V. B. VSD pažymejimuose irašu, jog i darba jie buvo priimti 1996 m. liepos 1 d., kaip yra nurodoma minetose 1996-07-01 darbo sutartyse (dublikatuose), nera, be to, šios darbo sutartys nera registruotos. Nurodytos aplinkybes patvirtina kolegijos išvada, kad 1996-07-01 tarp J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., ir M. K. bei V. B. sudarytu darbo sutarciu fiktyvuma. Kita vertus, ta aplinkybe, kad pagal „SODROS“ duomenu bazeje irašytus duomenis M. K. ir V. B. draudeju nuo 1993-05-01 iki 2006-01-17 buvo J. O. parduotuve „A“ (im. kodas (duomenys neskelbtini)), savaime neduoda pagrindo daryti išvada, kad darbo santykiai tarp J. O. ir M. K. bei V. B. tesesi iki 2006-01-17, kadangi laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2006-01-17 imokos už šiuos darbuotojus „SODRAI“ mokamos nebuvo.

Kaip mineta, Visagino miesto apylinkes teismo 1996 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad J. O., budamas individualios imones „A“ savininku ir atsakingu už buhalterines apskaitos dokumentu išsaugojima, per savo darbo laikotarpi nuo 1991 m. liepos menesio iki 1995 m. gegužes menesio, aplaidžiai tvarke imones buhalterine apskaita ir del to nebuvo galimybes nustatyti imones veikla ir jos finansinius rezultatus (t. 3, b. l. 43-46). Teisiamojo posedžio metu J. O. patvirtino, kad nuo 1994 m. pabaigos, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, jo imones veikla buvo sustabdyta, todel VSDFV jokiu pažymu neteike, nes galvojo kad veiklos sustabdymo atveju jokiu pažymu teikti nereikia. 2006-06-30 Specialisto išvadoje Nr. 5-10/16-06 konstatuojama, kad laikotarpio nuo 1995-01-01 iki 2005-12-31 pateikta netiksli, netinkama, neišsami ir nenaudinga informacija apie ukines operacijas. Nurodytos aplinkybes akivaizdžiai parodo, kad J. O. ir nuteisus ji už aplaidu imones buhalterines apskaitos tvarkyma ir toliau pažeisdamas istatymus piktybiškai nevykde istatymu reikalavimu, visiškai netvarke imones dokumentu. Todel šiuo atveju ta aplinkybe, kad pagal VSDFV duomenis M. K. ir V. B. draudeju nuo 1993-05-01 iki 2006-01-17 buvo J. O. parduotuve „A“ (im. kodas 155430244), kolegija nelaiko irodymu, jog darbo santykiai tarp J. O. individualios imones parduotuves „A“, atstovaujamos savininko J. O., ir M. K. bei V. B. tesesi nuo 1993-05-01 iki 2006-01-17.

Visos išdestytos aplinkybes akivaizdžiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotoju M. K. ir V. B. darbiniai teisiniai santykiai iki ju atleidimo iš darbo J. O. individualios imones parduotuves „A“ – 2006-01-17 vertinami kaip priverstine prastova, yra nepagrista.

Darbo teisiniu santykiu metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatymo 24¹ str. bei dabar galiojancio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 str. taikomas tik tuo atveju, kai del prastovos nera nei darbuotojo, nei darbdavio kaltes, t.y. abi darbo sutarties šalys siekia vykdyti savo pareigas pagal darbo sutarti, taciau tam sutrukdo objektyvios priežastys. Šiuo atveju J. O. individualios imones parduotuves „A“ veikla buvo nutraukta del jos savininko J. O. kaltes. Juo labiau, su M. K. ir V. B. darbo sutartis, kurias kolegija vertina kaip tariamus sandorius, šalys pasiraše tuo metu, kai jo individuali imone nevykde jokios ukines veiklos ir tuo metu suteikti darbo, o tuo labiau moketi darbo užmokescio negalejo, be to, nepilde ukiniu operaciju registravimo žurnalu bei nemokejo „SODRAI“ imoku už šiuos darbuotojus. Kolegijos vertinimu, šiu aplinkybiu negalima pripažinti objektyviomis, sutrukdžiusiomis J. O. vykdyti savo darbdavio pareigas. Todel J. O. individualioje imoneje parduotuveje „A“ nuo 1995 m. iki 2006-01-17, kai M. K. ir V. B. buvo atleisti iš darbo vadovaujantis fiktyviomis 1996-07-01 darbo sutartimis, susiklosciusia situacija nera pagrindo vertinti kaip prastova. Kita vertus, šiuo atveju minetiems darbuotojams iš viso nebuvo suteiktas darbas, todel tokios situacijos tapatinti su prastova negalima.

Atsižvelgiant i tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Lietuvos Respublikos DSI 24¹ str. (iki 2003 m.) ir Lietuvos Respublikos DK 122 str., 195 str. (nuo 2003 m.) šiems darbuotojams J. O. privalejo moketi 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokescio, buvusio iki prastovos, atlygi, bet ne mažesni nei Vyriausybes patvirtinto minimalaus valandinio atlygio už kiekviena prastovos valanda, t.y. už visa darbo laika sulygta darbo sutartyje per visa prastovos laika – t.y. laika per kuri M. K. ir V. B. ne del savo kaltes faktiškai nedirbo, yra nepagrista.

Del Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (Lietuvos Respublikos BK 300 str.) yra nusikaltimas valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius). Šiuo nusikaltimu pažeidžiama teises aktais nustatyta dokumentu išdavimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeicia tikro dokumento turini arba pats pagamina ar patvirtina kito asmens pagaminta dokumenta, kurio turinyje itvirtinti tikroves neatitinkantys duomenys. Suklastotas dokumentas gaunamas pažeidžiant nustatyta dokumentu išdavimo tvarka, todel toks dokumentas neturi jokios teisines galios nuo jo pagaminimo momento. Žinomai suklastotas tikras dokumentas panaudojamas, kai jis pateikiamas imonei, istaigai, organizacijai, pareigunui ar kitam asmeniui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. O., budamas J. O. individualios imones parduotuves „A“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Visaginas, (duomenys neskelbtini)) savininkas, o T. M. – šios imones juristu, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsejo 16 d. iki gruodžio 10 d., parenge darbo laiko apskaitos žiniarašcius bei darbo laiko apskaitos žiniarašciu dublikatus ir juos panaudojo imones apskaitoje, t.y. suraše 2005 m. spalio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas apie M. K. ir V. B. darbo užmokesti bei imones isiskolinima jiems ir 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais išsiunte jas Visagino miesto apylinkes teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, parenge ir užpilde formas 3-SD bei 4-SD ir 2005 m. gruodžio 8 d. pristate šiuos dokumentus i VSDFV Visagino skyriu.

Kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. O. ir T. M. veiksmuose nera Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nurodytu objektyviosios puses požymiu, yra nepagrista.

Kolegijos vertinimu, visos išdestytos aplinkybes parodo, kad T. M. parengti ir J. O. pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniarašciai bei žiniarašciu dublikatai yra akivaizdžiai suklastoti. Tai patvirtina J. O. individualios imones parduotuves „A“ savininko J. O. su M. K. ir V. B. pasirašytos fiktyvios darbo sutartys (dublikatai), kurias šalys pasiraše butent tuo metu, kai imone jokios ukines veiklos nevykde.

Neabejotina, kad M. K. ir V. B. dirbo J. O. individualioje imoneje. Tai patvirtina irašai VSD pažymejimuose, duomenys VSDFV duomenu bazeje, teisiamojo posedžio metu duoti kaltinamojo J. O. ir liudytoju M. K. bei V. B. parodymai. Taciau tuo metu, kai buvo pasirašytos minetos darbo sutartys faktiniai darbo santykiai jau buvo pasibaige, nes nei darbdavys, nei darbuotojai tuo metu realiai savo isipareigojimu nevykde ir vykdyti negalejo. Taigi, bylos medžiagoje esancios J. O. individualios imones savininko J. O. su M. K. ir V. B. 1996-07-01 pasirašytos darbo sutartys negali buti laikomos 1993-04-30 faktiškai šiu asmenu sudarytu darbo sutarciu rašytiniu iforminimu, patvirtinanciu šiu asmenu darbo teisiniu santykiu tasa. Pažymetina, kad teisiamojo posedžio metu liudytojai M. K. ir V. B. aiškiai nurode neprisimena, ar su jais iš viso buvo sudarytos darbo sutartys. Tuo labiau, laikotarpio nuo 1995 m. sausio menesio iki 2005 m. gruodžio menesio nera pagrindo vertinti kaip prastova, kadangi imone veiklos nevykde ne del objektyviu priežasciu, o del jos savininko J. O. kaltes, tai nustatyta Visagino miesto apylinkes teismo 1996 m. spalio 2 d. nuosprendžiu ir kitais byloje esanciais irodymais. Todel mineto laikotarpio T. M. parengtuose parduotuves „A“ žiniarašciuose ir žiniarašciu dublikatuose nurodyti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikroves. T. M. teisiamajame posedyje duoti paaiškinimai, kad tvarkydamas imones dokumentus darbuotoju M. K. ir V. B. su imone sudarytu sutarciu jis nemate, pasitikejo minetu darbuotoju paaiškinimais, jo atsisakymas paaiškinti, kas ir kaip pilde darbo laiko apskaitos žiniarašcius, vertinamas kaip jo bandymas pateisinti savo neteisetus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybes, kadangi pagal savo pareigas imoneje ir profesines bei asmenines savybes jis privalejo išsiaiškinti visas aplinkybes, kad parengtuose dokumentuose nebutu tikroves neatitinkanciu duomenu. Be to, byloje buvo atliktas buhalterines-ekonomines veiklos tyrimas, iš kurios turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio menesio iki 2005 m. gruodžio menesio darbo laiko apskaitos žiniarašciuose užfiksuota informacija, i kuriuos irašyta, kad M. K. ir V. B. dirbo J. O. parduotuveje „A“ nuo 1995 m. sausio menesio iki 2005 m. gruodžio menesio, t. y. kiekvienas dirbo po 8 val. 2790 darbo dienas arba iš viso po 22320 valandu, yra netiksli, netinkama, neišsami, ir nenaudinga, pateikta pažeidžiant 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos pagrindu istatymo reikalavimus. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad minetu laikotarpiu M. K. ir V. B. darbo užmokestis neapskaiciuotas, informacija apie darbo užmokesti imones apskaitoje neužfiksuota, t.y. neirašyti isipareigojimai šiems asmenims, „SODRAI“, VMI, kitos skolos bei kitu saskaitu likuciu sumos neirašytos i ukiniu operaciju žurnala arba kitus apskaitos registrus. Todel akivaizdu, jog T. M. žinojo, kad darbo laiko apskaitos žiniarašciuose ir ju pagrindu surašytose pažymose nurodyti duomenys neatitinka tikroves, ir samoningai žinomai netikrus duomenis iraše i M. K. ir V. B. prašymus teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, bei kartu su J. O. parenge ir užpilde netikrus dokumentus bei pristate i VSDFV Visagino skyriu.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudetis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvu fakta – dokumentu suklastojima ir panaudojima, bet ir tiesiogine tycia nuteistojo veikoje, t. y. nustatyti, kad T. M. ir J. O., irašydami i dokumentus tikroves neatitinkancia informacija apie tai, kad M. K. ir V. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio menesio iki 2005 m. gruodžio menesio kiekvienas dirbo po 8 val., suvoke, kad šie duomenys neatitinka tikroves.

Visos nurodytos aplinkybes patvirtina, kad J. O., kaip imones savininkas, ir T. M., kaip imones juristas, kuri J. O. 2005-09-05 prieme i darba tam, kad pastarasis padetu sutvarkyti imones dokumentus bankroto bylos iškelimui, žinojo tikra imones padeti. Gave VSDFV, kuri Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties pagrindu iškeltoje bankroto byloje tapo kreditoriumi, pareikalavima pateikti imones dokumentus, ir pasinaudoje tuo, kad VSDFV duomenu bazeje M. K. ir V. B. draudeju nuo 1993-04-03 iki 2006-01-17 buvo J. O. parduotuve „A“, suvokdami, kad seniai imoneje nebedirbantiems M. K. ir V. B. jokios pinigines išmokos nepriklauso, jie laikotarpiu nuo 2005 m. rugsejo 16 d. iki gruodžio 10 d. parenge netikras individualios imones J. O. parduotuves „A“ pažymas: iraše i jas tikroves neatitinkancius duomenis apie faktiškai nedirbusiu darbuotoju M. K. ir V. B. darbo užmokesti bei imones isiskolinima jiems ir 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais, kuriuos pastarieji itikinti J. O. pasiraše, išsiunte Visagino miesto apylinkes teismui, kuris šiu pažymu pagrindu prieme teismo isakymus del isiskolinimu išieškojimo, parenge ir užpilde formas 3-SD bei 4-SD ir 2005 m. gruodžio 8 d. pristate šiuos dokumentus i VSDFV Visagino skyriu.

Darytina išvada, kad J. O. ir T. M. žinojo tikra imones padeti ir suvoke, kad esamojoje situacijoje M. K. ir V. B. darbo užmokescio sumos nepriklauso, taciau ju atlikti veiksmai esamojoje situacijoje akivaizdžiai parodo, kad jie norejo taip veikti. Tokiu budu J. O. ir T. M. bendrais veiksmais suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus, t. y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Del skiriamos bausmes

Skirdama kaltinamiesiems J. O. ir T. M. bausmes, kolegija atsižvelgia i tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. ju padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiu nusikaltimu kategorijai, nera ju atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. J. O. anksciau teistas, taciau teistumas yra išnykes. T. M. anksciau tai pat yra 1 (viena) karta teistas už nesunku nusikaltima teisingumui, teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Kolegija, ivertinusi J. O. ir T. M. padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni bei kitas aukšciau nurodytas aplinkybes, kiekvienam skiria 20 MGL (2500 Lt) bauda (1 MGL-125 Lt).

Del teismo šališkumo

I prokuroro apeliacinio skundo argumentus del skundžiama nuosprendi priemusio teismo šališkumo 2008 m. liepos 1 d. nutartyje yra išsamiai pasisakes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija konstatavo, kad nustatytomis aplinkybemis pirmosios instancijos teisme byla nagrinejes teisejas neprivalejo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinejimo.

Ivertinusi visas išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Visagino miesto apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 13 d. nuosprendyje išdestytos išvados, kad J. O. ir T. M. nepadare veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu, yra nepagristos, todel pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir J. O. bei T. M. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.

nusprende:

Utenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Visagino miesto apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 13 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi:

J. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2500 Lt) bauda.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2500 Lt) bauda.