Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1042-605/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
2A-1042-605/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15569-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venskienė (pirm.), Neringa Venckienė, Dalė Burdulienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
R. G.
Trečiasis asmuo
S. G.
Advokatai
Paulius Vaicekauskas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1042-605/2010(Proceso Nr. 2-05-3-15569-2009-7)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.3.; 99.5.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venskienės,

kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovei R. G., atsakovo R. G. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-743-54/2010 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui S. G. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė (1 t., b.l. 3-4) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999-06-02 nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-13146/99 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. G. dukrai S. G. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. G., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1994-06-02 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas S. G. išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kiekvienam vaikui. Nuo 1999 metų pakito dukters poreikiai, jie išaugo. Atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, jis skiria dukrai ne daugiau kaip 1 MGL. Ieškovė dirba kirpėja pagal verslo liudijimą. Jos pajamos nėra fiksuoto dydžio, vidutiniškai per mėnesį siekia apie 1000 Lt. Ji neturi nuosavo būsto, todėl tenka nuomotis, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kurie siekia apie 500 Lt per mėnesį. Dukters poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 300-400 Lt, neįskaitant 100 Lt piniginių lėšų maistui mokykloje, 500 Lt už komunalinius patarnavimus. Esant tokioms aplinkybėms, jos gaunamų pajamų nepakanka dukters išlaikymui. Dėl išlaikymo padidinimo anksčiau nesikreipė, nes jos pajamos buvo pakankamos, o nuo 2009 metų sumažėjo, todėl atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas niekada dukrai papildomai nieko nepirko ir pinigų daugiau nei priteista nedavė. Per mėnesį vidutiniškai ieškovė išleidžia dukters minimaliems poreikiams tenkinti apie 1270 Lt. Atsakovas gera valia nesutiko mokėti didesnį išlaikymą. Dukrai skiria daugiau nei pusę gaunamų pajamų. Ieškovė turi papildomų išlaidų, susijusių su dukters sveikata, nes duktė turi problemų su stuburu, sąnariais. Paskutiniais metais atsakovas su dukra beveik nebendrauja, tik per gimtadienį. Neaiškus jo pragyvenimo šaltinis. Dukrai išlaikymą yra sumokėjęs iki jos pilnametystės 1560 Lt. Į darbo biržą atsakovas kreipėsi tik 2010 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu (2 t., b.l. 21-24) ieškinį tenkino dalinai. Pakeitė 1999-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-13146/99 priteistą išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo Roberto G. S. Grabliauskaitei išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-08-24 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti įstatyminę nepilnametės S. G. atstovę R. G., išimtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo R. G. 9 Lt (devynis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 61 Lt (šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovei R. G. 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės R. G. 6 Lt (šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendime nurodyta, kad 1994-11-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10526/94 buvo nutraukta šalių santuoka (1 t., b.l.7). 1999-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu buvo išieškota nuo 1999-05-19 kiekvieną mėnesį iš R. G. alimentai R. G. po ¼ (ketvirtadalį) dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu numatytas minimalus dydis dukters Smiltės, gim. 1992-04-03, išlaikymui (1 t., b.l.8). Atsakovas išlaikymą dukrai teikė ir šiuo metu yra sumokėję išlaikymą, skaičiuojant po 130 Lt, iki dukters pilnametystės (1 t., b.l.37-54). S. G. gyvena su ieškove, kuri ja visapusiškai rūpinasi ir išlaiko. Ieškovė neturi nekilnojamo turto (2 t., b.l.3). Ieškovė turi automobilį Nissan Sunny, 1992 m. laidos (2 t., b.l.2). S. G. turi sveikatos problemų - jai nustatytas stuburo iškrypimas (1 t., b.l.65). Ieškovė dirba kirpėja pagal verslo liudijimą, jos šiuo metu vidutinės pajamos yra apie 1000 Lt, atskaičius mokesčius už verslo liudijimą, patalpų nuomą (1 t., 9-17, 61-63,67-73). Kaip nurodė ieškovė, dukrai per mėnesį išleidžia apie 1279 Lt: maistui namuose apie 300-400 Lt, vaistams, gydimuisi reikalingas lėšas patvirtina pateiktos gydytojų pažymos ir išlaidų čekiai (2 t., b.l.74,757-13.). SODROS duomenimis atsakovas iki 2008-12-31 dirbo UAB „Adaksita“ (1 t., b.l.59), jo vidutinės mėnesinės pajamos buvo apie 1000 Lt. Nuo 2009-10-05 atsakovas užsiregistravęs darbo biržoje (1 t., b.l.78,92). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b.l.79), gyvena name, esančiame Žeimenos 91, Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei E. G. (1 t., b.l.110-114). Atsakovas turi automobilį BMW 525, 1990 metų gamybos (1 t., b.l.86). Atsakovo sutuoktinės E. G. vardu yra sudaryta išperkamosios nuomos sutartis dėl nešiojamojo kompiuterio pirkimo, kurio apmokėjimas baigsis š.m. gruodžio mėnesį (1 t., b.l.131). Atsakovas antroje santuokoje augina tris vaikus: E. G. gim. 2009-12-10, K. G. gim. 2000-08-28, D. G. gim. 1999-08-20 (1 t., b.l.34,35, 99-100,102). Iš pateiktos atsakovo šeimos išlaidų lentelės matyti, kad atsakovo šeimos kiekvienam nariui per mėnesį išlaidoms tenka apie 500 Lt, tai patvirtino atsakovas ir teismo posėdžio metu (1 t., b.l.98, 2 t., b.l. 19). Liudytoja E. G. (atsakovo motina) paliudijo, kad atsakovas mokėjo tokio dydžio išlaikymą, kuris buvo priteistas, bendraudavo su Smilte, jei jos mama leisdavo. Ji nurodė, kad jei Smiltė atims iš atsakovo pinigus, tai tuomet atsakovas negalės savo vaikams duoti po 5 Lt į dieną (2 t., b.l.19). 2009-12-07 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad per 15 metų oficialiai dirbo apie du metus, kitu metu tvarkydavo automobilius ir juos parduodavo, šiuo metu dirba pripuolamus darbus, kai nedirbdavo-prižiūrėdavo vaikus, yra išlaikomas sutuoktinės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (1 t., b.l.88). Teismas pripažino, kad nuo 1994-11-24 Kauno apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo dukters poreikiai išaugę, jai reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Ieškovės nurodytos sumos pinigų, išleidžiamos nepilnametės dukters išlaikymui, iš esmės atitinka vaiko poreikius. Kaip matyti iš pateiktos atsakovo šeimos pajamų ir išlaidų lentelės (1 t., b.l.98) ir atsakovo paaiškinimų (2 t., b.l.19), kiekvienam jo šeimos nariui per mėnesį išleidžiama apie 500 Lt. Atsakovas kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui (augina tris vaikus antroje santuokoje) išleidžia apie 500 Lt, kas dieną duoda dienpinigių po 5 Lt. Tuo tarpu dukrai Smiltei iš atsakovo kas mėnesį skiriamų pinigų kiekvienai dienai tenka 4,33 Lt, tai yra tenka ženkliai mažesnė suma dienai, nei atsakovas duoda kiekvienam savo vaikui iš antros santuokos. Įvertinęs šalių turtinę padėtį pagal gaunamas pajamas, teismas laikė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas išlaiko tris vaikus, kiekvienam teikdamas išlaikymą kas mėnesį apie 500 Lt, o taip pat tai, kad sudarant antrą santuoką atsakovas žinojo ir turėjo numatyti, kad jam privalu išlaikyti ir dukrą Smiltę iš pirmos santuokos, atsakovas kartais dirba pavienius darbus. Teismas laikė, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis dirbti, pragyvena iš gaunamų savo ir sutuoktinės pajamų, nors ir teigia, kad yra sutuoktinės išlaikomas, todėl gali ir privalo vykdyti tėvo pareigas išlaikyti savo vaiką ir prisidėti prie jo auklėjimo. Tai, kad atsakovas S. G., vykdydamas 1999-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą, yra apmokėjęs išlaikymą 1560 Lt (skaičiuojant kas mėnesį po 130 Lt) iki jos pilnametystės, nereiškia, kad teismas negali padidinti priteisto išlaikymo dydžio, nes vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi. Priešingai, tai kad atsakovas turėjo galimybę sumokėti dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės, rodo, kad jo turtinė padėtis nėra tokia bloga. Smiltė yra nepilnametė, CK 3.201 str. numato, kad išlaikymas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ar vaiko poreikių pasikeitimus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo nuomone, atsakovas gali teikti išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 29-31) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad šiuo metu ieškovės R. G. turtinė padėtis yra geresnė negu apelianto, ir kad pastarojo materialinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Šiuo metu jis yra bedarbis, neturi jokio nekilnojamojo turto, kilnojamąjį turtą sudaro automobilis BMW 525, 1990 metų gamybos, kurio vertė šiuo metu yra apie 3 000 Lt. Antroje santuokoje augina tris vaikus. Kadangi niekur nedirba, šeimą išlaiko sutuoktinė E. G., kuri gauna motinystės pašalpą. 2009-12-10 gimus dukrai E. G., kiekvienam šeimos nariui per mėnesį išlaidoms tenka apie 240 Lt. Apeliantas negauna tokių pajamų, kurias kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui prašo priteisti ieškovė. Sunki materialinė padėtis kilo dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos, kuri apsunkina įsidarbinimo galimybę, todėl tai, kad yra jaunas, darbingas, galintis dirbti, nėra pakankama sąlyga, jog tinkamai galėtų įvykdyti savo pareigą išlaikyti savo vaiką. Pagerėjus turtinei padėčiai neatsisako dukrai teikti didesnį išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. G. (2 t., b.l. 35-36) nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo metu ieškovės R. G. turtinė padėtis yra geresnė nei apelianto, ir kad pastarojo materialinė padėtis yra labai sunki, kadangi jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas į darbo biržą kreipėsi tik 2010 m., dėl ko akivaizdu, jog būdamas jaunas, darbingas žmogus, gaudavo pajamas, o kad yra sutuoktinės išlaikomas neįrodė. Atsakovas buvo sumokėjęs dukrai išlaikymą skaičiuojant po 130 Lt iki jos pilnametystės vienkartine 1560 Lt suma, dėl ko akivaizdu, kas jo turtinė padėtis nebuvo bloga, ką taipogi patvirtino kelionės su visa šeima į Egiptą. Apeliacinio skundo argumentus, jog tos aplinkybės, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis dirbti, nėra pakankama sąlyga tinkamai įvykdyti savo pareigą išlaikyti savo vaiką, paneigia įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1999-06-02 nutarimu (1 t., b.l.8) iš atsakovo R. G. buvo priteista po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kiekvienam vaikui, dukters Smiltės, gim. 1992-04-03, išlaikymui. Ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, prašė teismo padidinti nepilnametės dukros išlaikymo mėnesinę sumą iki 500 Lt (1 t., b.l.3-4). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka patenkinti ieškovės prašymą iš dalies – priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-08-24 ir dukros pilnametystės.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po 1999-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis po nutarimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai Smiltei, priėmimo pasikeitė iš esmės, nes ieškovė uždirba mažiau. Be to, ieškovės ir atsakovo dukros, gim. 1992-04-03, poreikiai išaugo, todėl teikiamas 130 Lt išlaikymas kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, todėl pagrįstai padidintas (CK 3.201 str. 2 d.). Vertinant įrodymus, darytina išvada, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti.

CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino ir sprendime aiškiai nurodė, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis dirbti, pragyvena iš gaunamų savo ir sutuoktinės pajamų, todėl laikytina, kad atsakovas gali ir privalo vykdyti tėvo pareigas išlaikyti savo vaiką ir prisidėti prie jo auklėjimo. Kolegija pažymi, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas dėl sunkios ekonominės ir šalių turtinės padėties nepadidino išlaikymo iki 500 Lt, nes tokio išlaikymo teikti nėra pajėgus atsakovas. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktos nuotraukos apie gyvenamojo namo, kuriame gyvena atsakovas, remontą, reikšmės neturi, nes pateiktos nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia atsakovo materialinės padėties.

Atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo padidintas ir priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 300 Lt išlaikymo dydis dukrai S. G., gim. 1992-04-03, yra tinkamo dydžio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėIzolda Nėnienė