Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. vasario 17 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702578696 dėl prekės „MC Sony EC 50“, kurios vertė 159 Eur (549 Lt), mokėjimo terminas iki 2009 m. vasario 17 d. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą, bei su juo susijusius mokėjimus. Byloje duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovei ar pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 177,32 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Išperkamosios nuomos sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, prašo priteisti iš atsakovo sumažintas iki 0,05 procento dydžio delspinigius laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (už 4115 dienų), iš viso – 364,84 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, į ieškovės elgesį, t. y. ieškovė dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik po 9 metų po reikalavimų perleidimo sutarties (nuo sutarties įvykdymo termino jau yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas), taip pat į tai, kad prašomos priteisti skolos suma yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į delspinigių susidarymo laikotarpį (4115 dienų), daro išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė, tiek metų pati delsusi aktyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali reikalauti iš atsakovo tokių didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.‑e2A-811-258/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018). Tačiau, mažinant delspinigius būtina atsižvelgti ir į paties atsakovo (vartotojo) elgesį šiame santykyje, į atsakovo valią, pareikštą Išperkamosios nuomos sutartyje dėl delspinigių dydžio. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė šiuo atveju nenurodo jokių svarbių priežasčių ir nepateikia pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrįsta mažinti šioje byloje netesybas, atsižvelgiant į skolos sumą bei abiejų šalių elgesį iki 50 Eur sumos, kuri, teismo manymu, pilnai kompensuoja ieškovės nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad būtent prašoma priteisti delspinigių suma šiuo atveju yra suma, reikalinga atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 50 Eur delspinigių sumą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 17,73 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, atsakovui nevykdant pareigos pateikti kreditoriui duomenis apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą (sutarties 5.2., 5.5., 11.2. punktai). Šioje dalyje ieškinys atmestinas. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.71– 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos, netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei tai, jog ieškovė neįrodinėja nuostolių dydžio, ieškovės prašoma priteisti bauda už sutarties 5.2. ir 5.5., 11.2. punktų pažeidimą apima prašomus priteisti delspinigius, todėl bauda iš atsakovo nepriteistina (Šiaulių apygardos teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-659-210/2018).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,32 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 32 ct) skolos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buveinės adresas: Savanorių pr. 192, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT55 7300 0100 7937 1644, esanti Swedbank, AB, naudai.

Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.