- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2-689-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-02070-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. patikslintą ieškinį atsakovams R. S., R. S. dėl piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. Z., patikslinusi ieškinį (b.l. 116-118), prašo priteisti iš atsakovų R. S. ir R. S. po 21 958 Lt iš kiekvieno, o iš R. S. ir 241 280 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad grįžusi iš JAV, įgijusi pasitikėjimą sesers J. S. šeimos nariais, banke sudarė Bendro indėlio sąskaitos aptarnavimo sutartį ir atsakovą R. S. laikė savo įgaliotu asmeniu, kuris pagal susitarimą galėjo nuimti pinigus ir juos naudoti pagal ieškovės nurodymą jos interesams bei poreikiams tenkinti. Banko sąskaitoje buvo tik ieškovės pinigai – JAV doleriai pervesti iš JAV. Ieškovė ir atsakovai 1999-01-28 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir lygiomis dalimis už 104 151 Lt įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Namo pirkimui R. S. iš sąskaitos nuėmė 69 000 JAV dolerių. Namas buvo pirktas ieškovės pinigais, tačiau sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėja iš ieškovės ir atsakovų gavo po 34 717 Lt, apie ką ji tik vėliau sužinojo. Ieškovei pareikalavus grąžinti pinigus, atsakovai 2002 m. balandžio mėnesį atsisakė juos grąžinti, todėl ieškovė uždarė bendro indėlio sąskaitą ir kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių į visą namą pripažinimo, tačiau ieškinys buvo atmestas. Kadangi ieškovė yra įvykdžiusi už atsakovus prievolę sumokėti už nupirktą namų valdą, todėl iš atsakovų turi būti priteista 69 434 Lt (34 717 Lt x 2). Be to, kadangi kitą dalį nuimtų nuo sąskaitos pinigų (69 000 JAV doleriai – 276 000 Lt) atsakovas R. S. ieškovei neperdavė, todėl atsakovas šiais veiksmais pasisavino 171 849 Lt ir nepagrįstai praturtėjo šiai sumai, todėl privalo juos grąžinti. Be to, ieškovė su atsakovais 1999-2002 m. laikotarpiu rekonstravo gyvenamąjį namą (padidino jo plotą), tai buvo padaryta ieškovės pinigais, nes šiuo laikotarpiu nuo ieškovės sąskaitos buvo nuimta 69 567 JAV doleriai, o namo rekonstrukcijos išlaidos sudarė 65 873 L. Kadangi rekonstrukcija atlikta vien ieškovės lėšomis, atsakovai turi jas padengti, kiekvienas jų po 1/3 rekonstrukcijos išlaidų, t.y. po 21 958 Lt.
Ieškovės atstovė J. B. paaiškino, kad ji yra tetos M. Z. testamentinė įpėdinė ir iš tetos žodžių žino, kad ji 1998 m. atvyko iš JAV pas savo seserį – atsakovo motiną S. ir paprašė padėti nusipirkti namą. Todėl atidarė bendro indėlio sąskaitą, nors sąskaitoje buvo tik jos ir jos vyro pinigai. Tai padarė todėl, kad jai pačiai nereikėtų važinėti į banką, nes buvo senyvo amžiaus, neturėjo mašinos, vyras buvo ligonis. 1999 m. kartu su atsakovais buvo nupirktas namas, jai buvo pasakyta, kad namo kaina 65 000 JAV dolerių, vėliau pakėlė iki 70 000 JAV dolerių. Pirkimo dieną visi nuvyko į banką ir R. S. nuėmė 69 000 JAV dolerių ir atsiskaitė su pardavėja. Vėliau buvo nuspręsta pastatyti priestatą. Atsakovas atnešdavo čekius ir M. Z. apmokėdavo. Kai ieškovė norėjo apdrausti namą, pamatė, kad namo pirkimo kaina visai kita, tuomet 2001-2002 m. prasidėjo nesutarimai, kilo įtarimų dėl nuimtų pinigų panaudojimo, todėl ieškovė 2002 m. balandžio mėn. nutraukė bendro indėlio sutartį. M. Z. atidarė bendro indėlio sąskaitą, kadangi norėjo, kad R. S. kaip įgaliotas asmuo padėtų tvarkyti pinigus, t.y. kad jis nuimtų pinigus namo remontui ir jos poreikiams.
Ieškovės atstovas adv. A. Trumpulis prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ieškovės M. Z. ir atsakovo R. S. santykiai – tai pavedimo ir įgaliojimo santykiai, tik atstovavimas įformintas kitaip, nes taip buvo pasiūlyta banke. Sutartis turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus. Ieškovė neturėjo ketinimų dovanoti, o atsakovas neneigia, kad pinigai sąskaitoje buvo ne jo, o ieškovės. Namo pirkimui buvo nuimta 69 000 JAV dolerių, o panaudota tik dalis šių pinigų. Atsakovas, kaip įgaliotinis, privalėjo atsiskaityti už nuimtus nuo sąskaitos pinigus, o pinigų perdavimas ieškovei turėjo būti patvirtintas rašytine forma. Priestatas taip pat pastatytas už ieškovės pinigus, ką patvirtina pateikti čekiai. Nors tuo laikotarpiu buvo nuimta 77 000 JAV dolerių, tačiau ieškovė pretenzijų dėl kitų nuimtų pinigų atsakovui nereiškia. Mano, kad senaties terminas (10 metų) nėra praleistas, kadangi ieškovė apie teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. balandžio mėnesį, kai nutraukė bendro indėlio sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovai R. S. ir R. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 98-100) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės teigimą, jog ji už atsakovus sumokėjusi už nupirktą namų valdą, paneigia pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta, kad pardavėja iš pirkėjų – ieškovės ir abiejų atsakovų - gavo po 34 717 Lt. Sutartis nenuginčyta, o šios sutarties nuginčijimui yra praleistas ieškininės senaties terminas. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip rašytinis įrodymas, turi didesnę įrodomąją galią, ir jame nurodytos aplinkybės gali būti paneigiamos tik kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo į visą nupirktą nekilnojamąjį turtą yra atmestas, todėl aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais nebereikia įrodinėti. Nurodytais įrodymais yra paneigtas ieškovės teiginys, kad nuo sąskaitos nuimtus 69 000 JAV dolerių pasisavino atsakovas. Jokio įgaliojimo ieškovė atsakovui nebuvo išdavusi, o teisę nuimti ieškovės prašymu pinigus numatė Bendros indėlio sąskaitos sutartis. Pinigai buvo nuimamai ir perduodami ieškovei daugiau kaip 20 kartų, jokių pretenzijų ieškovė ilgą laiką nereiškė. Neįrodytas ir reikalavimas dėl rekonstrukcijos išlaidų, kadangi pateikta tik dalis išlaidas patvirtinančių čekių, nes po namo rekonstrukcijos buvo atliktas namo vertinimas.
Atsakovas R. S. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis yra ieškovės sūnėnas. Ieškovei grįžus į Lietuvą ji gyveno pas atsakovo motiną. Sąskaita banke atidaryta, kadangi ieškovė negalėjo važinėti nuimti pinigų, todėl jis ieškovės prašymu nuimdavo pinigus, t.y. paimdavo knygelę ir nuėmęs pinigus juos grąžindavo su knygele. Perkant namą ir nuimant pinigus banke buvo visi – pardavėja, ieškovė ir atsakovai. Kadangi pinigus buvo užsakęs jis, todėl jis ir pasirašė ant išlaidų orderio, tačiau pinigus pasiėmė ieškovė. Po to jie nuvyko į notarinę kontorą, kur už atsakovams priklausančią dalį jie sumokėjo savo pinigais. Namo pirkimui pinigus skolinosi, davė tėvai, o vėliau pardavė savo butą, o mama – ūkį. Įsigiję namą apsigyveno kartu. Priestato statybos metu ieškovė duodavo pinigų, kitą dalį pasilikdavo sau, jie taip savo lėšomis prisidėjo prie priestato statybos, t.y. sumokėjo 45 000 Lt, ką patvirtina jų turimi čekiai. Mano, kad teta ieškinį pareiškė įtakota kitų asmenų. Neneigia, kad sąskaitoje buvo vien ieškovės pinigai.
Atsakovė R. S. taip pat prašo ieškinį atmesti ir patvirtino atsakovo R. S. paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad perkant namą, banke prie langelio buvo ir ieškovė, o kas paėmė pinigus, ji nematė. Jie taip pat prisidėjo prie priestato statybos, statybomis rūpinosi vyras. Notarinėje kontoroje jie mokėjo litais, o kokiais pinigais mokėjo ieškovė, nežino.
Atsakovų atstovas adv. K. Lipeika prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovas keičia poziciją, kadangi ieškinyje buvo nurodęs, kad reikalavimą grindžia trečiojo asmens prievolės įvykdymu už kitą asmenį ir kad R. S. praturtėjo, o posėdyje aiškina, kad R. S. veikė kaip įgaliotas asmuo. Taip pat prašo bendro indėlio sąskaitą pripažinti įgaliojimu, tačiau su tuo nesutinkant kitai šaliai, to negalima padaryti. Banko sąskaitos sutartis sudaryta pagal specialų banko įstatymą, todėl šią sutartį aiškinti, kaip įgaliojimą, nėra jokio pagrindo. Taip pat nebuvo susitarimo, kad ieškovė sumokės už visą namą, tai paneigia rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, kur nurodyta, kas ir kaip apmokėjo. Be to, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad sumokėjo kiekvienas savo pinigais. Nepagrįstas praturtėjimas ir pasisavinimas taip pat nenustatytas, nes atsakovas veikė sutarties pagrindu, o pasisavinimą paneigia atsisakymas kelti baudžiamąją bylą.
Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašyta bendros indėlio sąskaitos aptarnavimo sutartis tarp AB „Lietuvos taupomasis bankas“ ir bendros indėlio sąskaitos indėlininkų (bendrasavininkų) ieškovės M. Z. ir atsakovo R. S. (t.1, b.l. 9). Sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad bendroje sąskaitoje kiekvienas bendrasavininkas turi teisę vykdyti visas operacijas be kito bendrasavininko sutikimo, o 1.3 punkte buvo numatyta, kad bendrasavininkas turi teisę raštu pareikšti draudimą disponuoti bendra sąskaita kitam. Būtent šios sutarties pagrindu atsakovas R. S. nuiminėjo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, dėl kurių panaudojimo ir kelia ginčą ieškovė. Ji patikslintu ieškiniu ginčija aplinkybę, kad atsakovo R. S. nuo bendros indėlio sąskaitos 1999 m. sausio 28 d. nuimti 69 000 JAV dolerių buvo perduoti jai. Rašytiniais įrodymais yra patvirtinta aplinkybė, kad 1999 sausio 28 d. buvo nuimta nurodyta pinigų suma ir kad ją nuėmė būtent atsakovas R. S.. Tai patvirtina banko pažyma (t.1, b.l. 10), išlaidų orderio nuorašas (t.1, b.l. 11) ir sąskaitos išrašo nuorašas (t.1, b.l. 17-21). Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas R. S.. Pastarasis taip neginčija ir aplinkybės, kad šioje banko sąskaitoje buvo tik M. Z. pinigai, tačiau tvirtina, kad visus pastarosios prašymu nuimtus pinigus yra perdavęs jai. Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, t.y. 1999 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta namo pirkimo-pardavimo sutartis (t., b.l. 28), kuria pirkėjai - ieškovė M. Z. kartu su atsakovais R. S. ir R. S. - iš pardavėjos V. K. lygiomis dalimis nupirko žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (sutarties 1 punktas) už 104 151 Lt, kiekvienam iš pirkėjų sumokant lygiomis dalimis po 34 717 Lt (sutarties 2 punktas). Ieškovė teigdama, kad atsakovas neperdavė jai nuimtų 69 000 JAV dolerių, tvirtina, kad atsakovas faktiškai pasisavino ir nepagrįstai praturtėjo 241 280 Lt, tai yra skirtumas tarp nuimtos sumos litais 276 000 Lt (69 000 JAV doleriai x 4 Lt) ir ieškovei priklausiusios pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti dalies įsigyjant namą – 34 717 Lt. Ieškovė kartu tvirtina, kad viena sumokėdama už namą visą sumą, ji yra įvykdžiusi prievolę už atsakovus 69 434 Lt sumai ( 34 717 Lt x 2). Įrodinėdama nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, ieškovė teigia, kad ją ir atsakovą R. S. siejo atstovavimo santykiai, ir atsakovas bendros indėlio sąskaitos sutarties pagrindu veikė kaip jos atstovas – įgaliotinis, todėl už ieškovės pavedimą nuimti pinigus jis turėdavo atsiskaityti ir gauti pinigų perdavimo ieškovei raštišką patvirtinimą. Iš tikrųjų, atsakovas neneigia aplinkybių, kad pinigai sąskaitoje buvo tik ieškovės, kad juos nuimdavo ieškovės prašymu ir jos poreikiams, o bendro indėlio sąskaitos sutartis buvo sudaryta tam, kad palengvinti ieškovei galimybes atlikti pinigines operacijas banke dėl jos amžiaus ir kitų jai kylančių sunkumų. Kadangi atsakovas šių aplinkybių neneigia, ieškovės atstovės J. B. paaiškinimai (t.1, b.l. 156-160), liudytojų A. T. (t.1, b.l. 167-169), B. N. (t.1, b.l. 170-171), D. T. (t.1, b.l. 171-172) parodymai dėl šių aplinkybių, kurias jie žinojo iš pačios ieškovės M. Z., neturi esminės įrodomosios reikšmės. Būtent dėl nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovės ir jos atstovų teigimu, bendros indėlio sąskaitos sutartis CK 6.193 straipsnio pagrindu aiškintina pagal tikrąją šalių valią, t.y. kaip ieškovės M. Z. įgaliojimas atsakovui R. S. atlikti nurodytus veiksmus, ir tai įvertinus remtis pavedimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovė nereiškia reikalavimo bendros indėlio sąskaitos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip apsimestinį sandorį, tik prašo ją aiškinti kitaip, o būtent kaip įgaliojimą. Tačiau bendros indėlio sąskaitos sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovės ir atsakovo R. S., bet tarp jų ir banko. Todėl aiškinti tokio sandorio valią kitaip vien tarp vienos šalies – indėlininkų nėra jokios galimybės, nes tai ne tarp jų sudarytas sandoris, o sandoris tarp jų ir banko. Šio sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 68 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas notarinis įgaliojimo patvirtinimas, todėl vien šios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 58 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nesant įgaliojimo, patvirtinto įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė M. Z. buvo davusi įgaliojimą atsakovui R. S. tvarkyti pinigines lėšas banke, o sudaryta bendros indėlio sąskaitos sutartis patvirtina ne atstovavimo santykius, bet buvo banko sąskaitos sutartis, ką numatė tuo metu galiojusio CK 469, 469 ¹straipsniai (šių straipsnių 1998 m. birželio 11 d. įstatymo VIII -780 redakcija). Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmų, perduodant pinigus ieškovei, atžvilgiu negali būti taikomos tuo metu galiojusio CK pavedimo santykius reglamentuojančios normos, numatančios įgaliotinio pareigą pateikti ataskaitą (1964 m. redakcijos CK 400 straipsnis) ir pinigų perdavimą, įvykdžius pavedimą, įrodyti raštu (1964 m. redakcijos CK 43 straipsnis). Bendros indėlio sąskaitos sutarties aiškinimas, kaip buvus atstovavimo sutartį, būtų neteisingas ir nesąžiningas atsakovo R. S. atžvilgiu, kadangi jis žinodamas, kad yra ieškovės įgaliotas paimti pinigus, juos perdavęs neabejotinai būtų siekęs, kad ji tai patvirtintų raštu, o pasirašyta bendros indėlio sąskaitos sutartis buvo paremta pasitikėjimu ir pareigos įrodyti pinigų perdavimą nenumatė. Šiuo požiūriu svarbi ir kita aplinkybė, kad nors atsakovas pinigus nuo bendros indėlio sąskaitos nuiminėjo labai daug kartų (apie 20 kartų) ir įvairiomis, pakankamai didelėmis sumomis, ką pavirtina ir pačios ieškovės pateiti rašytiniai įrodymai, t.y. išlaidų orderių ir sąskaitos išrašas (t.1, b.l. 12-21), tačiau ieškovė pretenzijų dėl kitų nuimtų pinigų neperdavimo nereiškia, kas iš esmės patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad pinigai kartu su knygele, paprašius nuimti pinigus, buvo perduodami ieškovei. Todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bendros indėlio sąskaitos sutartį aiškinti kaip M. Z. duotą įgaliojimą R. S. nuimti pinigus nuo sąskaitos, už ką jis turėtų atsiskaityti įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovė savo ieškinį grindžia ir kita aplinkybe, t.y., kad ji yra įvykdžiusi prievolę už atsakovus sumokėdama jų dalį už nupirktą namą, t. y. 69 434 Lt. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1999 m.. sausio 28 d., šiam santykiui taip pat taikytinos 1964 m. redakcijos CK normos, o būtent 179 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo numatyta, kad jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę pats, tai kreditorius privalo priimti įvykdymą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo. Tai numato ir šiuo metu galiojančio CK 6.50 straipsnis. Ieškovė neįrodė, kad yra įvykdžiusi nurodytą piniginę prievolę už atsakovus (CPK 178 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėja V. K., prieš pasirašydama šią sutartį gavo iš pirkėjų M. Z., R. S. ir R. S. lygiomis dalimis t.y. po 34 717 Lt iš kiekvieno. Ši pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga nėra nuginčyta, todėl turi aukštesnę įrodomąją galią ir negali būti nuginčyta liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, ir namo pardavėja liudytoja V. K. parodė, kad sutarties sudarymo metu pinigus kiekvienas pirkėjas mokėjo atskirai ir mokėjo litais. (t.1, b.l. 172-173). Be to, ši liudytoja parodė, kad ieškovė pas ją buvo atvykusi 2003 m. ir prašė liudytojos, kad ši patvirtintų, jog būtent ieškovė mokėjusi už namą kažkokią tai konkrečią pinigų sumą, ir prašė tai patvirtinti raštu.
Šalies argumentai
Ieškovei neįrodžius aplinkybės, kad atsakovas 1999 m. sausio 28 d. nurodytus pinigus yra įgijęs ieškovės sąskaita, nėra pagrindo tai pripažinti jo be pagrindo įgytu turtu, kuris galėtų būti išreikalautas 1964 m. redakcijos CK 512 straipsnio pagrindu. Kad atsakovas būtų pasisavinęs ieškovės pinigus nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą medžiaga.
Atmestina ir ieškinio dalis dėl priestato statybos išlaidų atlyginimo. Nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo bendrasavininkai lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį. Tai patvirtina jau nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis ir VĮ Registrų centro duomenys( t.1, b.l. 25-28). Tarp šalių taip pat nekyla ginčo, kad namo rekonstrukcija – priestato statyba bendru sutarimu vyko 1999-2002 m., tai patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7093/2003 esantys statybos dokumentai (nurodytos bylos b.l. 40-42). Todėl bendrasavininkai, remiantis 2000 m. CK 4.76 straipsniu proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovė teigia, kad rekonstrukcija buvo atlikta vien jos lėšomis. Tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis). Ieškovė rekonstrukcijos išlaidas nurodo buvus 65 873 Lt dydžio (t.1, b.l. 41-75), atsakovai sutinka, kad rekonstrukcija vertintina 65 000 Lt. Ieškovė yra pateikusi čekių nuorašus, pagal kuriuos išlaidos sudaro 19 733 Lt, ką pripažįsta ir ieškovės atstovas. Atsakovai byloje pateikė kvitų ir čekių bendrai 42 228,66 Lt sumai (t.2, b.l. 3-58). Tokiu būdu įrodymais yra pagrįsta bendra rekonstrukcijos išlaidų suma 61 961 Lt (19 733 Lt + 42 288,66 Lt). Atsižvelgiant į tai, ieškovės turėtų išlaidų rekonstrukcijai dalis iš esmės yra proporcinga jos turimai nuosavybės daliai, kadangi jos įrodymais patvirtintos išlaidos yra 19 733 Lt, o trečdalis įrodytų išlaidų sumos būtų 20 653,88 Lt (61 961, 66 Lt :3), t.y. jos išlaidų faktiškai yra net mažiau.
Atsiliepimas
Atsakovai taip mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškininės senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kuris jų nuomone skaičiuotinas nuo 1999 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Tačiau nustatyta, kad bendros indėlio sąskaitos sutartis buvo nutraukta 2002 m. balandžio mėnesį, kas patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad tik tuomet jai tapo aišku, kad namas buvo nupirktas už visai kitą, žymiai didesnę sumą. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtina ir liudytojų A. T. (t.1, b.l. 167-169), B. N. (t.1, b.l. 170-171), D. T. (t.1, b.l. 171-172) parodymai apie šias aplinkybes, kurias jie sužinojo iš ieškovės M. Z.. Be to, tai atitinka atsakovo paaiškinimus, kad 1999 m. sausio 28 d. nupirktame name ieškovė gyveno apie 3 metus nuo jo nusipirkimo, o po to iškilo nesutarimai. Todėl darytina išvada, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m., todėl ieškininės senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad ieškovės ieškinys yra ne pagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnio pagrindu), todėl netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šio teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi (t.1, b.l. 80-81), ką numato CPK 150 straipsnio 4 dalis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi taikytą atsakovės R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 56 675 Lt sumai ir atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 228 524 Lt sumai.
Priteisti iš ieškovės M. Z. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 26,07 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.