Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje 2014 m. sausio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., jam paskirta 4 metų 3 dienų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 390 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-26 nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl I. G. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pakeista nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., prie subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 253 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 3 dienoms, konfiskuojant 390 Lt. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-05-17, bausmės pabaiga – 2016-05-15.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas.

Nuteistasis skunde taip pat pabrėžia, jog teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, kai toks argumentavimas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir ankstesnius teistumus. Be to, pritaikius lygtinį paleidimą, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija, spręsdama I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Tuo tarpu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytų veikų pavojingumą, likusios bausmės dydį ir nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą.

Nuteistojo I. G. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas I. G. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybės charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pat nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos jo skunde ir Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo vieną kartą skatintas, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. G. bausmę atlieka už nesunkaus (BK 259 str. 1 d.) ir dviejų sunkių (BK 260 str. 1 d.) tyčinių nusikaltimų padarymą, už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteistai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis). I. G. buvo aktyvus narkotinių medžiagų platintojas, narkotinių medžiagų platinimas buvo vienu iš I. G. pajamų šaltinių. Nors anksčiau I. G. neteistas, tačiau iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2010-11-22 tyrėjos nutarimu dėl nedidelio kiekio kanapių auginimo ikiteisminį tyrimą pagal BK 265 str. nuteistojo atžvilgiu pradėti atsisakyta, nutarta dėl nedidelio kiekio kanapių auginimo nuteistąjį patraukti administracinėn atsakomybėn. Už kanapių auginimą, taip pat už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, I. G. administracine tvarka baustas ir anksčiau. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, į jo padarytų veikų sunkumą jau buvo atsižvelgta, nuosprendžiu skiriant jam bausmę, tačiau išdėstytos aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, į ką teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas, ar nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti bausmės tikslai.

Skunde nuteistasis nesutinka, kad skundžiamoje nutartyje jo neatliktos bausmės dalis įvertinta kaip didelė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad I. G. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 22 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai 3 dienos), dar nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų kiekiui ir pavojingumui. Be to, Komisija nutarime siūlo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 28 str. nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos aprobuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant faktiškai neatliktai daugiau nei 2 metų bausmės daliai, nuteistasis likusius daugiau nei 1 metus būtų prižiūrimas tik minimaliai, jau ne pagal teismo paskirtus įpareigojimus, bet pagal probacijos tarnybos paskirtas poveikio priemones. Todėl šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos I. G. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. sausio 28 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.