- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-84-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02953-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotos atstovės Eglės Korkutės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo L. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu L. D. nubaustas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu, „Bendrojo ugdymo mokyklos pastato, adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbto 2016 m. spalio 27 d., pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas), vertinimą. Vertinimo rezultatai įforminti Tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-1620 (toliau – Vertinimo išvada).
Tarnyba nustatė, kad padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) pažeidimai, susiję su Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1223 (toliau – Komisija), vykdytomis Pirkimo procedūromis nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose, patvirtintose Perkančiosios organizacijos vadovo 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AD1-3086 (toliau – Pirkimo sąlygos), nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
Tarnyba nustatė, kad vertinant tiekėjų kvalifikacijos duomenis (kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus) dalyvavo ir atitinkamus sprendimus priėmė Komisijos narys L. D. (tai liudija jo parašas 2017 m. sausio 17 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. ADM-24), todėl jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad Komisija, kartu ir jos narys L. D. Komisijos posėdyje (Komisijos 2017 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas Nr. ADM-24) nagrinėdami tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimdami sprendimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies, „Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą“, ir 7 dalies „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“ nuostatas. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“, nuostatas, nes tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudami Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais: 1) pagal Pirkimo sąlygų 22 punktą „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Tiekėja UAB „A.“ savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB „P.“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos išteklių prieinamumą, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 22 punkte. Vadovaujantis anksčiau minėtomis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą, Komisija turėjo paprašyti tiekėjo patikslinti ar papildyti duomenis, tačiau Komisija, kartu ir L. D. šių nuostatų nesilaikė, nes tiekėjos UAB „A.“ neprašė patikslinti (papildyti) šių neišsamių duomenų ir priėmė sprendimą pripažinti Pirkimo dalyvę UAB „A.“ atitinkančia minimalius kvalifikacijos reikalavimus. 2) Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad „kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingųjų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė – negyvenamieji pastatai), kurio tūris – ne mažesnis kaip 15 000 m³“. Komisija, kartu ir jos narys L. D., nagrinėdami tiekėjų pateiktus kvalifikacijos duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus (Komisijos 2017 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas Nr. ADM-24), nors tiekėjos pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB „B.“ administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 kub. m) yra mažesnis, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjos prašyta nebuvo. Komisija ir jos narys L. D., gavę tiekėjos UAB „A.“ pasiūlymą su netiksliais, neišsamiais duomenimis apie jos kvalifikaciją, nesilaikė pačios Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjos šiuos duomenis patikslinti. Todėl L. D., būdamas Komisijos narys, Komisijos posėdyje balsuodamas už sprendimo nustatyti, kad tiekėja „A.“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmimą, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino, ir neprašydamas papildyti neišsamius duomenis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimu Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo L. D. pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apygardos teismui Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliota atstovė E. Korkutė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, jog Viešojo pirkimo komisija pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1791, nuostatas neturi teisės nesivadovauti ekspertų grupės pateikta išvada. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1791 (toliau – Reglamentas), 6.5 papunktį „Komisija <...> atsižvelgdama į ekspertų išvadas priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų <...>“. Pagal šią Reglamento nuostatą, Komisija atsižvelgia į ekspertų grupės išvadą, tačiau aiškiai nurodoma, kad galutinį sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacinių duomenų priima Komisija. Iš Reglamento 6.5 papunkčio nuostatos yra visiškai aišku, kad būtent Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalis nustato, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“. Pirkimo sąlygų 65 punkte nustatyta, kad „komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi, tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, būtent Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį Komisija ir kiekvienas jos narys atskirai yra atsakingas už neteisėtų sprendimų priėmimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad komisijos nariai sprendimą priima balsuodami, t. y. kiekvienas Komisijos narys išreiškia savo poziciją svarstomu klausimu. Atsižvelgiant į tai, pati Komisijos darbo tvarka rodo, kad Komisijos nariai posėdžio metu savo balsavimu gali pritarti arba nepritarti svarstomu klausimu. Vadinasi, Komisijos nariai balsuodami gali pritarti ekspertų grupės išvadai arba gali jai nepritarti. Tuo atveju, jeigu Komisijai būtų privalomas ekspertų grupės sprendimas, Komisijos narių balsavimas svarstomu klausimu būtų tik fiktyvi procedūra, jos metu išreikštas pritarimas – tik tam tikras deklaratyvus veiksmas, neturintis jokios reikšmės ir nesukeliantis atsakomybės už savo pozicijos išreiškimą svarstomu klausimu. Tokia situacija ir toks Komisijos vaidmuo yra nesuderinamas su skaidriu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog Reglamente nustatyta imperatyvi pareiga Komisijai atsižvelgti į ekspertų grupės išvadą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, kad L. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – kaltės. Perkančioji organizacija Reglamento 6.5 papunktyje nustatė pareigą Komisijai priimti sprendimą dėl tiekėjų minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties pirkimo sąlygų nuostatoms. Įpareigojimas Komisijai priimti sprendimą kartu reiškia ir atsakomybės už tokio sprendimo priėmimą buvimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Komisijos narys <...> už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, to paties įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „<...> Komisijos nariai <...> pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Apeliantė pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo faktas abejonių nekelia. Iš 2017 m. sausio 17 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. ADM-24 matyti, kad Komisijos nariai vienbalsiai nutarė, t. y. visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo „už“, kad tiekėja UAB „A.“ atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino, ir nesikreipė į tiekėją su prašymu papildyti neišsamius duomenis, nors tą privalėjo padaryti. L. D. taip pat balsavo „už“, t. y. kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius reikalavimus, taip pritarė neteisėto sprendimo priėmimui. Kadangi buvo priimtas sprendimas, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, kitaip tariant, padaryta veika, atitinkanti ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti tie subjektai, kurie padarė minėtą veiką. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami tik kalti asmenys.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, jog būtent ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintys patikrinti ir turintys kompetenciją nustatyti tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjų kvalifikacijos atitikčiai Pirkimo sąlygų reikalavimams įvertinimui nereikėjo turėti specifinių žinių ar kompetencijos, kadangi nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar tiekėjas atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, Komisijos nariams būtų pakakę nustatyti, ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį, o tam jokių specialių žinių ar kompetencijos neprireiktų. Nors Perkančioji organizacija pavedė ekspertų grupės nariams įvertinti pateiktų pasiūlymų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tačiau Komisija nebuvo eliminuota iš tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūros, nes būtent Komisijai yra nustatyta pareiga priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Ta aplinkybė, kad Komisija sprendimą priima atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas, nereiškia, kad Komisijos nariai neturėjo teisės / negalėjo susipažinti su tiekėjos pateiktais dokumentais ir patys įsitikinti tiekėjos kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo L. D. atstovas advokatas G. Aleknavičius prašo Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotos atstovės E. Korkutės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad L. D., kaip ir kiti Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1223, nariai, balsuodamas „už“, t. y. kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius reikalavimus, pritarė neteisėto sprendimo priėmimui. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. AD1-1791, 6.5 papunktį Komisija atsižvelgia į ekspertų grupės išvadą, tačiau Komisijai nėra privalomas ekspertų grupės sprendimas, galutinį sprendimą dėl tiekėjų kvalifikacinių duomenų priima Komisija, ji ir atsako už teisingo sprendimo priėmimą.
L. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2017 m. sausio 17 d. posėdyje, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, kadangi tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudamas Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais, o būtent tiekėja UAB ,,A.“, savo pasiūlyme nurodžiusi subtiekėją UAB „P.“, nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos išteklių prieinamumą, ir nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties, ir neprašė tiekėjos šiuos duomenis patikslinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimu Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo L. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta, motyvuojant tuo, kad viešųjų pirkimų komisijos nario L. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų – kaltės, nes sprendimą jis priėmė vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, vykdydamas jame esantį įpareigojimą sprendžiant dėl to, ar tiekėjos „A.“ kvalifikacija atitinka nustatytus minimalius reikalavimus, atsižvelgė į ekspertų komisijos išvadą. Tačiau apygardos teismas sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu neturi jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Komisijos nariai neturi atsakyti už tai, kad nebuvo sutikrinta, ar tiekėjai atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, kuris įpareigoja Komisiją atsižvelgti į ekspertų išvadą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad šis punktas paneigia bet kokią Perkančiosios organizacijos Komisijos atsakomybę. Pirma, šis punktas neeliminuoja Perkančiosios organizacijos Komisijos narių pareigos vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Antra, pati minėto Reglamento 6.5 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad Komisijai ekspertų grupės sprendimas nėra privalomas, į jį Komisija tik atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima sprendimą.
Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju yra tik asmens, turinčio specialiųjų žinių tam tikroje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados, gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, yra tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialiąsias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialiųjų žinių, gali duoti technine analize paremtas išvadas dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties konkurso sąlygų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), kurioje numatyta, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“, įtvirtina Komisijos pareigą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte aiškiai nurodyta, kad „Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi būtent Komisija, o ne ekspertų grupė yra įpareigota atlikti tiekėjų kvalifikacijos vertinimą ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Būtent Komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimą privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais, įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties Pirkimo sąlygų nuostatoms.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už netinkamai atliktas savo pareigas atsakyti turi Komisijos nariai, taip pat ir L. D..
Iš 2017 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VPTANH-122250644-17 matyti, kad L. D. buvo nubaustas už tai, kad būdamas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narys, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, t. y. tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudamas Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais. Tiekėja UAB ,,A.“ savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB „P.“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos išteklių prieinamumą, nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjos šiuos duomenis patikslinti. Komisija, taip pat ir jos narys L. D., nagrinėdami tiekėjų pateiktus kvalifikacinius duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors tiekėjos pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB „B.“ administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 kub. m) yra mažesnis, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjos prašyta nebuvo.
Dėl VPT išvados vertinimo papildomai pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija. Ji prižiūri, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, tai valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Be kitų funkcijų, ji vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.); tai yra institucija, valstybės įgaliota tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus (ANK 589 straipsnis). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 8² straipsnio 2 dalies 8 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę Viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus teisinį reglamentavimą, teigti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, nėra pagrindo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju ši institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir priėmė sprendimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą Viešųjų pirkimų komisijos nariui, o šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ANK nustatyta tvarka patikrina teismas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nusižengimas susijęs su duomenų apie tiekėją nepatikrinimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. D. atstovo advokato tvirtinimu, nusižengimas nebuvo padarytas, nes informacija apie UAB „A.“ atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams buvo gauta pasinaudojus informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Be kita ko, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, kad UAB „A.“ atitiko kvalifikacijos reikalavimus, todėl vien faktas, kad informacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje ir nepareikalauta pateikti tai patvirtinančius duomenis, nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Su tokiais argumentais apygardos teismas nesutinka.
Pirkimo sąlygų 13.8 punkte numatyta, kad kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingųjų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį ir kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė – negyvenamieji pastatai), kurio tūris – ne mažesnis kaip 15 000 kub. m. UAB „A.“ nepateikė tikslių duomenų, patvirtinančių, kad atitinka šiuos reikalavimus, ir Perkančioji organizacija neprašė patikslinti duomenų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. D. atstovo advokato tvirtinimu, nepagrįstai konstatuota, kad Komisija privalėjo pareikalauti iš tiekėjo duomenų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, nes to nenumatė Pirkimo sąlygos. Nurodo, kad pagal Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktą tiekėja neturėjo pareigos pateikti dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos UAB „P.“ išteklių prieinamumą.
Nustatyta, kad VPT, konstatuodama nusižengimą, vadovavosi Pirkimo sąlygų 22 punktu, kuriame nurodyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Iš Pirkimo sąlygų 22 punkto matyti, kad ši nuostata numato tiekėjams bendrą pareigą įrodyti perkančiajai organizacijai, kad jiems bus prieinami ištekliai tų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jie remsis. Tiekėja UAB „A.“ nurodė, kad remsis subtiekėjos UAB „P.“ paslaugomis, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šios subtiekėjos išteklių prieinamumą. Šiuo atveju nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas remiasi tik Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktu, kuriame detalizuoti reikalavimai tretiesiems asmenims, visiškai neatsižvelgdamas į 22 punktą, kuriame nurodyta bendra pareiga pateikti informaciją apie kitų ūkio subjektų, kuriais remsis tiekėjas, pajėgumą. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, surašiusia nutarimą, kad komisijos nariai nepagrįstai nesiėmė veiksmų patikrinti, ar tiekėjai UAB „A.“, vykdant pirkimo sutartį, bus prieinami jos nurodytos subtiekėjos UAB „P.“ ištekliai.
Nesutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad padaryti nusižengimai yra nepavojingi, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Iš ANK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad komisijos nariai, taip pat ir L. D. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK nuostatos nesudaro net teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl L. D. padaryto nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu. ANK 12 straipsnyje numatyta, kokios veikos yra mažai pavojingos. Nors konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nusižengimas gali būti pripažintas mažiau pavojingu, nėra nurodyta, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 184 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo L. D. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ir dėl to nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotos atstovės Eglės Korkutės apeliacinį skundą:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą, kuriuo L. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.