Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

2008 m. sausio 17 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007 m. kovo 6 d. nutarimu S. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 188⁶ straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą skirta administracinė nuobauda. Jis, būdamas UAB „Saultrans statyba" direktorius, laiku nesumokėjo 10399,50 litų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir šiais veiksmais pažeidė bei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus.

II.

III.

S. P. apeliaciniame skunde, kuris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įregistruotas 2007 m. gegužės 8 d., prašė panaikinti teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį. Nurodė, kad teismo siųstą pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą gavo 2007 m. gegužės 2 d., o posėdis įvyko 2007 m. balandžio 17 d. Todėl jis negalėjo savo teisių apginti teisme. 2007 m. gegužės 14 d. Vyriausiajame administraciniame teisme buvo įregistruotas kitas S. P. skundas, kuriame pateikti papildomi argumentai, jog skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į ne nuo jo priklausančias aplinkybes, dėl kurių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Neatsižvelgta į tai, kad įmonė turi debitorių skolas, kuriuos viršija VSDF biudžeto skolas. Nebuvo atsižvelgta į jo visus paaiškinimus dėl įmonės ekonominės padėties, kuri šiuo metu yra sudėtinga, bet bandoma ieškoti būdų, kaip atsiimti skolas, ir dirbti toliau. Nebuvo įvertintos ir palengvinančios aplinkybės t. y. bandymas sumokėti skolą iš jo asmeninių santaupų (kopijos pavedimų pridedamos). Esant apyvartinių lėšų trukumui bauda dar daugiau apsunkins įmonės galimybes atsiskaityti su VSDF, bus priverstas atleisti darbuotojus (jau dalis atleista).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas pateikė dvejopo pobūdžio argumentus. Pirmieji susiję su proceso normų pažeidimu ir kiti – su materialiosios teisės normų taikymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, reaguodama į apelianto teiginius dėl galimo teisių pažeidimo, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo. Nurodė, kad S. P. pateiktą apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėtajam tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Dėl šios priežasties pripažino, kad iškilo papildomų įrodymų pateikimo būtinybė, kadangi neaiški nei pranešimo išsiuntimo, nei jo įteikimo adresatui data. Todėl teismas S. P. pasiūlė pateikti voko, kuriame buvo siunčiamas jo pateiktas teismo pranešimas, originalą, arba kitus įrodymus, patvirtinančius šio pranešimo įteikimo jam datą. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigotas pateikti duomenis, kada S. P. išsiųstas teismo pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Per teisėjų kolegijos nurodytą laiką būtinus duomenis pateikė tik apygardos administracinis teismas, o S. P. į teismo nutartį nereagavo. Pažymėtina, kad administracinės bylos skirstomos į ginčo ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Ginčo bylų teiseną reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ir kaip nurodyta ABTĮ 123 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Taigi, S. P. teisės įtvirtintos ATPK 272 straipsnyje. Jis turėjo teisę dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, kuris įvyko 2007 m. kovo 6 d. S. P. šia teise pasinaudojo, kaip pasinaudojo ir ATPK 291 straipsnyje įtvirtinta teise apskųsti priimtąjį nutarimą. Kadangi ATPK nesureguliuotas apskųstojo nutarimo nagrinėjimo procesas, tai šiuos klausimus reguliuoja ABTĮ. Kaip matyti, įstatymas nenustatė teismui pareigos nagrinėti bylą tik dalyvaujant skundą padavusiajam asmeniui. Tačiau pagal bendruosius teisės principus skundą padavusiam asmeniui turi būti tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kad jis turėtų pakankamai laiko pasiruošti procesui. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. pranešimas buvo išsiųstas jo nurodytu adresu į darbovietę. Taigi, tokiomis pat aplinkybėmis pranešimas buvo išsiųstas ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Nors apeliantas nurodė, kad tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau suteikta galimybe šią aplinkybę įrodyti, nepasinaudojo. Todėl priimtinas atsiliepime į apeliacinį skundą esantis tvirtinimas, kad jog S. P. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai ir apygardos administracinis teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Matomai, jis pavėluotai sužinojo apie bylos nagrinėjimą ne dėl apygardos administracinio teismo kaltės, nes kitai institucijai tokių problemų šiuo klausimu nekilo.

Atmestini ir apelianto argumentai, susiję su materialiosios teisės taikymu. Apygardos administracinis teismas pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jame nurodytas fakto aplinkybes turėjo patikrinti, ar pagrįstai nubaustas S. P. , t. y. ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Byloje esantys įrodymai, o būtent patikrinimo pažyma bei jos priedai, patvirtina, kad bendrovė „Saultrans statyba“ laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų vykdė kitus finansinius įsipareigojimus, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Kaip matyti, apygardos administraciniam teismui nekilo abejonių dėl S. P. nubaudimo pagrįstumo. Nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, sutrukdžiusias tinkamai įvykdyti įstatymo nustatytą priedermę, tačiau, kaip akcentuota apygardos administracinio teismo nutartyje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tokių duomenų neatsirado ir po apeliacinių skundų pateikimo, nors apie būtinumą pateikti įrodymus nurodytosioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas neišvengiamai turėjo žinoti. Todėl nėra pagrindo tenkinti pateiktojo prašymo. Apelianto nurodytosios priežastys negali būti pripažintos aplinkybėmis, šalinančiomis jo administracinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Virgilijus Valančius