Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-62-3092-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-62-3092-11
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3092/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 20 d. R. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 12.35 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 0,94 prom.), neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė R. Ž. pripažinti kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 20 Lt baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nespėjo išsitirti kraujo anksčiau neturėtų būti vertinama formaliai, būtina atsižvelgti, kad organizme alkoholio nerasta visiškai. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jis objektyviai negalėjo anksčiau nuvykti į medicinos įstaigą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad asmuo laiko tarpą nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašymo iki atvykimo į medicinos įstaigą ėmėsi specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog R. Ž. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisena jo atžvilgiu nutraukė, nenustatęs šio pažeidimo sudėties.

II.

Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas R. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad R. Ž. neblaivumas buvo patikrintas alkoholio matavimo prietaisu, „Lion alcometer 500“, kuris yra tinkamas naudoti, kadangi jam atlikta metrologinė patikra ir išduotas sertifikatas, todėl pagrindo abejoti prietaiso parodymais nėra. Mano, kad aplinkybes, kodėl pažeidėjui Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, pakartotinai atlikus neblaivumo patikrinimą, jo organizme nerasta alkoholio, turi paaiškinti medikas–specialistas.

Atsiliepimas

R. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad jis nesutiko su policijos pareigūnų nustatytu jo neblaivumu, nes alkoholio jo organizme negalėjo būti. Teigia, kad į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą pasitikrinti neblaivumo jį nuvežė brolis. Nurodo, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centre yra filmuojama, todėl galima įsitikinti, kad buvo tikrinamas jo neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. Ž. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo. R. Ž. pripažino, kad padarė šį pažeidimą, šis pažeidimas įrodytas ir byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, dėl nurodyto pažeidimo sudėties buvimo R. Ž. veikoje. Taip pat skundžiamu nutarimu R. Ž. administracinė byla buvo nutraukta nenustačius jo veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad R. Ž. 2010 m. lapkričio 22 d. 12.40 val. alkoholio matavimo prietaisu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18871, buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (b. l. 5). Įvertinus prietaiso paklaidą ± 5 procentus (0,047 promilės) – 0,893 promilių neblaivumas (b. l. 6).

Apeliantas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su alkotesterio parodymais nesutiko (b. l. 1, 5), nors nurodė, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog R. Ž. pripažino, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir stebėjosi, kad dabar jam nustatytas toks neblaivumas (b. l. 7). Policijos pareigūnas A. U. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad nuo R. Ž. sklido alkoholio kvapas (b. l. 7). Iš byloje esančio Kauno apskrities priklausomybės ligų centre surašyto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1304 matyti, kad 2010 m. lapkričio 20 d., 14.40 val. buvo atliktas pirmasis R. Ž. tyrimas alkotesteriu, kurio rezultatai – 0,00 promilių, 15 val. atlikus antrąjį tyrimą alkotesteriu taip pat nustatyta 0,00 promilių (b. l. 15). 14.45 val. buvo paimtas R. Ž. kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta (b. l. 14–15).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad R. Ž. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio tam neskyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18871, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18871), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9 punkte numatyta, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami papildomi reikalavimai. Vienas iš jų – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, būtini įrodymai, kad pažeidimo nustatymo dieną (2010 m. lapkričio 20 d.) neblaivumo patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas A. U. buvo susipažinęs su alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18871, naudojimo instrukcija, išlaikęs įskaitą ir mokėjo šiuo prietaisu naudotis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad R. Ž. padarė ar nepadarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius