Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) km., Kietaviškių sav., Elektrėnų sav., spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1992-02-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (1961 m. red.) laisvės atėmimu trejiems metams. Taikant 1961 m. BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-10-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 90 parų areštu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.,3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. vasario 27 d. apie 20 val. kaltinamasis N. J. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime Kietaviškių sen. Elektrėnų savivaldybėje, supykęs, kad senelis neduoda jam pinigų – 12 Lt – alkoholiui įsigyti, pasiėmė virtuvinės spintelės stalčiuje buvusį virtuvinį peilį ir, priėjęs prie kitame kambaryje gulinčio savo senelio P. V., gimusio 1925 m. (duomenys neskelbtini), tyčia smogė jam vieną kartą peiliu į krūtinės sritį. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairiųjų VI - VII šonkaulių kremzlių, širdiplevės ir dešiniojo širdies skilvelio pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada krauju ir nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu N. J. tyčia nužudė savo artimą giminaitį – P. V.

Kaltinamasis N. J. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2009 m. vasario 27 d. su pažįstamais gėrė sidrą, alų, vyną, degtinę. Alaus jis pats asmeniškai buvo išgėręs apie penkis litrus. Apie 20 val. svečiai išsiskirstė, todėl namuose liko jis, senelis P. V. su močiute E. V. ir dėdė V. V. Kaltinamasis parodė, jog gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam atrodo, kad konfliktas pirmiausiai prasidėjo tarp dėdės ir senelio, o jis tuo metu sėdėjo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Dėl ko pastarieji konfliktavo, jis nesuprato. Po kurio laiko kaltinamasis nuėjo į tą kambarį, kur jie ginčijosi. Tuo metu dėdė V. V. ir senelis P. V. gulėjo kiekvienas savo lovoje. Kaltinamasis nežino kodėl, tačiau prisimena, jog jis susistumdė su dėde V. V. Tuo metu senelis, gulėdamas savo lovoje, drausmino, liepdamas baigti muštynes. Kaltinamasis tvirtina, jog jis stumdymosi metu galėjo apdraskyti P. V., tačiau nepastebėjo, jog pastarasis būtų smarkiai kraujavęs. N. J. paaiškino, jog po susistumdymo su dėde jis nuėjo į virtuvę ir iš ten buvusios spintelės pasiėmė peilį . Sugrįžęs į tą kambarį, kur gulėjo P. V., tyčia dūrė jam atsineštu peiliu, nežiūrėdamas, kur pataikys, į širdį pataikė atsitiktinai. Kaltinamasis negalvojo, kad tokiais veiksmais senelį gali nužudyti, nes norėjo jį tik pagąsdinti. Po šių veiksmų N. J. išėjo į kitą kambarį. Eidamas pro virtuvę, nenorėdamas peilio daugiau matyti, jį kažkur numetė. Kaltinamasis tvirtina, jog neprisimena, kad senelio jis būtų prašęs pinigų degtinei, tačiau neneigia, jog galėjo taip būti, nes neprisiminti gali dėl buvusio girtumo. Būdamas kitame kambaryje N. J. išgirdo močiutės šauksmą, kad senelis negyvas. Tuomet jis nuėjo į tą kambarį, kur gulėjo P. V., ir negalėdamas patikėti, kad pastarasis negyvas, patekšnojo pastarajam per veidą, bet jis nejudėjo. Močiutė verkė, tačiau jis, dėl girtumo į tai nereaguodamas, nuėjo į kitą kambarį ir ten sulaukė, kol atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo mirusios sesers sūnus. Liudytojas prisiminė, kad 2009-02-27 vakare, išgėręs su kaltinamuoju alaus, nuėjo į kitą kambarį miegoti. Netrukus ten pasirodė ir jo tėvas – P. V., kuris atsigulė ant kitos lovos. Nors kambaryje šviesa nedegė, tačiau ji sklido iš virtuvės, nes durų nebuvo, todėl buvo prieblanda. Praėjus kiek laiko, į kambarį atėjo ir N. J., kuris pradėjo dieduko prašyti pinigų, tačiau pastarasis atsisakė jų duoti. N. J. dėl to supyko ir atsinešta malka užsimojo trenkti diedukui. Tada liudytojas pašoko iš lovos ir, atėmęs iš jo pagalį, vėl atsigulė į lovą. Tuomet V. V. išgirdo, kaip kaltinamasis, nuėjęs į virtuvę, atsidarė virtuvinės spintelės stalčių, matė, kaip pastarasis vėl sugrįžo į kambarį ir smogė P. V. vieną kartą peiliu. Nukentėjusysis nespėjo net sušukti. Tada N. J. nusivalė į savo kelnes turėtą peilį ir, nunešęs jį į virtuvę, įmetė į spintelės stalčių. Paskui jis nuėjo į kitą kambarį ir ten žiūrėjo televizorių. Liudytojas , uždegęs kambaryje šviesą, pamatė, kad diedukas visas išbalęs, todėl tekinas išbėgo pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Pas kaimynus jis užtruko keliolika minučių, tačiau kai sugrįžo, N. J. atrado besėdintį toje pačioje vietoje ir toliau žiūrintį televizorių. V. V. matant, kaltinamasis po sužalojimo padarymo nebuvo priėjęs prie senelio ir jo sveikata nesidomėjo.

Liudytoja S. L. parodė, kad yra kaltinamojo N. J. kaimynė. Ji prisiminė, kad 2009-02-27 vakare pas ją į namus buvo atbėgęs šalia gyvenantis V. V., kuris pasakė, jog dieduką P. V. nudūrė N. J., supykęs, kad senelis jam nedavė pinigų. Išgirdusi tokią naujieną, liudytoja iš karto nubėgo pas kaimynus . Ten rado E. V., kuri virtuvėje verkė, ir N. J., kuris kambaryje žiūrėjo televizorių. Liudytoja buvo priėjusi prie gulinčio P. V. ir matė sužalojimą jo krūtinės srityje.

Liudytojas I. A. paaiškino, jog jis yra kaltinamojo kaimynas. Jis prisiminė, jog 2009-02-27 vakare pas jį į namus buvo atbėgęs V. V., kuris paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis verkė ir sakė, kad N. J. nudūrė P. V., nes pastarasis jam nedavė pinigų.

Liudytoja V. J. paaiškino, jog 2009-02-27 iš savo marčios sužinojo, kad pas kaimynus V. įvyko nelaimė. Prie jų namų stovėjo greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai. Liudytoja, norėdama sužinoti, kas nutiko, apie 21-22 val. paskambino V. V. ir iš jo sužinojo, kad N. J. nudūrė P. V.. Liudytoja iš kaimo gyventojų žinojo, kad kaltinamasis yra ir anksčiau smurtavęs savo senelių atžvilgiu, kartą pati yra mačiusi sumuštą ir V. V..

Liudytojas G. J. parodė, jog jis yra kaltinamojo brolis. Prisiminė, kad 2009-02-27 apie 20 val. 30 min. jis paskambino kaltinamajam ir, supratęs kad pastarasis yra neblaivus, liepė jam eiti miegoti. N. J. pažadėjo, kad taip ir pasielgs. Apie 0 val. 30 min. liudytojui paskambino P. V. kaimynai ir pasakė, kad N. J. nudūrė dieduką. Kadangi liudytojas tuo nepatikėjo, paskambino dėdei V. V., kuris patvirtino, jog taip ir įvyko. G. J. iš karto nuvyko į įvykio vietą ir iš V. V. sužinojo, kad P. V. nedavė kaltinamajam pinigų, todėl pastarasis išsitraukė iš stalčiaus virtuvinį peilį ir jį nudūrė. Močiutė E. V. sakė, jog ji įvykio nematė, tik girdėjo kilusį triukšmą ir pinigų prašymą. Liudytojas patvirtino, jog N. J. pastaruoju metu dažnai gerdavo, o prisigėręs būdavo agresyvus, dėl to G. J. ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja L. G. paaiškino, kad kaltinamasis buvęs jos vyras. Patvirtino, jog N. J. gyveno kartu su savo seneliais ir dažnai gerdavo, o tuomet smurtaudavo senelio atžvilgiu. Apie tai jai buvo prasitarusi E. V..

Nukentėjusioji E. V., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, l. 36-39, 42-45, 46) teisme buvo perskaityti, parodė, kad jos vyras šeimoje tvarkė visus piniginius reikalus, pats supirkdavo, kas buvo reikalinga šeimai. 2009-02-27 P. V. su N. J. dieną vežė šiaudus, o vakare gėrė namuose alų. Kaltinamasis pradėjo dieduko prašyti pinigų – 12 Lt -, o pastarasis atsisakė jų duoti ir, išėjęs į kitą kambarį, atsigulė į savo lovą. Paskui jį į tą patį kambarį nuėjo ir į ten buvusią kitą lovą atsigulė V. V., o liudytoja nuėjo į savo kambarį. Būdama savo kambaryje ji girdėjo savo vyro ir anūko riksmus. Jie ginčijosi apie 15 min. N. J. reikalavo 12 Lt, o P. V. šaukė, kad jis išeitų. Kai viskas nutilo, ji nuėjo į tą kambarį, kur gulėjo jos vyras. Beeidama virtuvėje prie spintelės ji sutiko anūką, o sūnus tuo tarpu kažkur išėjo. Liudytoja priėjo prie P. V. ir, jį judindama, pakvietė vardu, tačiau pastarasis nereagavo, gulėjo lovoje aukštielninkas pražiota burna. Netrukus atėjo kaimynė, kuri patvirtino, kad nukentėjusysis mirė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus P. V. priklausantį namą, esantį Elektrėnų savivaldybėje, Kietaviškių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kambaryje buvo rastas P. V. lavonas, gulintis lovoje aukštielninkas su durtine žaizda krūtinės srityje, nuo krosnies buvo paimtas peilis, virtuvėje spintelės stalčiuje buvo rastas ir paimtas virtuvinis peilis su medine rankena, ant kurio ašmenų ir spintelės staltiesės matėsi dėmės, panašios į kraują (t.1, l. 4-23).

Įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę patvirtina, kad 2009-02-27 20 val. 50 min. atvykus greitajai medicinos pagalbai, P. V. jau buvo be gyvybės ženklų (t. 1, l. 24).

Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, kad P. V. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimo, kurio metu buvo pažeistas dešinysis širdies skilvelis, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada krauju.

P. V. lavone tyrimo metu konstatuota: kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, prasidedantis odos žaizda, esančia 3,5 cm. į kairę nuo priekinės vidurinės kūno linijos, 19,5 cm žemiau kairiojo raktikaulio ir 102 cm nuo padų bei atsiveriančia į sužalojimo kanalą, kuris eina per odą, poodį, krūtinės raumenis ir atsiveria į krūtinplėvės ertmę VI-e tarpšonkauliniame tarpe, įpjauna kairiųjų VI, VII-o šonkaulių kremzles, praeina krūtinės ertmę, kiaurai pažeidžia širdiplėvę ir dešiniojo skilvelio priekinę ir užpakalines sieneles, širdiplėvės užpakalinį paviršių ir išėjęs iš šrdiplėvės ertmės už širdies, minkštuosiuose audiniuose baigiasi. Bendras sužalojimo kanalo ilgis kūne yra apie 10-12cm. Sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje, neilgai trūkus iki mirties. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas širdies dešiniojo skilvelio pažeidimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. P. V. mirties priežastimi buvo kiauryminis durtinis – pjautinis kairės krūtinės pusės sužalojimas, kurio metu buvo pažeistas širdies dešinysis skilvelis, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei tamponada krauju.

Po durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, konstatuoto P. V. lavone, jo galimybė atlikti savarankiškus veiksmus nėra atmestina, tačiau tai galėjo trukti neilgai, nes progresavo nukraujavimas bei vystėsi širdies tamponada krauju. Labiausiai tikėtina, jog po patirto sužalojimo nukentėjusysis galėjo gyventi nuo keleto iki keliasdešimt minučių.

Pažeidimai drabužiuose iš esmės sutampa su durtiniu – pjautiniu sužalojimu krūtinės kairėje, išskyrus pažeidimus marškiniuose, kas gali būti paaiškinama audinio klosčių susidarymu (t. 1, l. 27-35).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 796 matyti, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 2009-02-27 20.30 val. dėl P. V., gim. 1925 m., padaryto sužalojimo. Jo krūtinėje, širdies plote, rasta durtinė žaizda. Nukentėjusysis buvo nesąmoningas, nekvėpavo, širdis buvo sustojusi. Jis gulėjo ant lovos aukštielninkas (t. 1, 1 156).

Daiktų pateikimo protokolai patvirtina, jog tyrimui buvo paimti nukentėjusiojo P. V. (t. 1, l. 167) V. V. ir N. J. drabužiai (t. 1, l. 170).

Iš specialisto išvados Nr. S140/09(01) matyti, kad buvo ištirti peiliai, nuoplova nuo staltiesės, V. V. striukė, sportinės kelnės, N. J. odinė striukė, megztinis, džinsinės kelnės, auliniai batai, nuoplovos nuo rankų, P. V. lavono, V. V. ir N. J. kraujo pavyzdžiai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad ant peilio, paimto iš virtuvinės spintelės stalčiaus, ir N. J. džinsinių kelnių yra P. V. kraujas. Nuoplovos nuo N. J. rankų netirtos, nes neteisingai paimtas mėginys. Ant V. V. drabužių nužudytojo kraujo pėdsakų nerasta (t. 1, l. 174-188).

Specialisto išvada Nr. MKU 41/09(01) tvirtina, jog tikėtina, kad P. V. durtinė, pjautinė krūtinės odos žaizda ir jos projekcijoje esantis šonkaulių sužalojimas yra padaryti tirti pateiktu peiliu, paimtu iš virtuvės stalo stalčiaus. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali.

Tirta P. V. pjautinė durtinė odos žaizda ir jos projekcijoje esantis šonkaulių sužalojimas nėra padaryti tirti paimtu peiliu nuo krosnies (t. 1, 196-200, t. 2, b.l. 1-3).

Specialisto išvada Nr. MKU 67/09(01) tvirtina, jog tyrimui pateiktuose P. V. drabužiuose: švarke, rudos spalvos megztinyje, mėlynos spalvos megztinyje, golfe, ir marškiniuose yra durtiniai pjautiniai pažeidimai ir neaštriu plėšimo būdu padaryti pažeidimai. Neatmestina galimybė, kad durtiniai pjautiniai pažeidimai padaryti peiliu, paimtu iš virtuvėje esančios spintelės. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Drabužių durtiniai pjautiniai pažeidimai nepadaryti peiliu, paimtu nuo krosnies (t. 2, l. 9-20).

Specialisto išvada Nr. G 900/09(01) rodo, kad 2009-02-27 2.40 val. apžiūrėjus N. J., jo dešiniame skruoste rastas nubrozdinimas, padarytas kieto buko daikto smailiu kampu. Sužalojimas padarytas prieš keletą valandų iki apžiūros ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, 33-34).

Iš specialisto išvados Nr. 91TPK-PL-224 matyti, kad teismo ekspertas psichiatras Valdas Banaitis konstatavo, jog nėra duomenų, kad N. J. sirgo, serga psichikos liga ar silpnaprotyste. Jis priklausomas nuo alkoholio, tačiau vien dėl to skirti N. J. teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga. (2 t. 140 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Banaitis patvirtino, jog netikslinga skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę, nes tam nėra pagrindo. Nors kaltinamasis teigė neprisimenąs visų įvykio aplinkybių, tačiau tai yra normalus reiškinys, nes jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Svarbiausia yra tai, kad jis gali nuosekliai pasakoti, ką jis darė įvykio metu, o ne kad jis neatsimena kai kurių smulkmenų. Tai nėra psichikos sutrikimas, o tipiškas girtavimo epizodas. Kaltinamajam sukilo jam būdinga agresija, nes jis išgėręs paprasčiausiai yra pikto charakterio. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad N. J. yra priskirtinas prie socialiai pavojingų, nes jam būdingas smurto naudojimas. Nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad kaltinamasis įvykio metu ar šiuo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ar juos valdyti. Nors egzistuoja pataloginis girtumas, tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad N. J. įvykio metu būtų buvęs pataloginio girtumo būsenoje. Taigi šie faktiniai duomenys tvirtina, jog N. J. yra pakaltinamas ir privalo atsakyti už padarytus nusikalstamus veiksmus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, t.y. kaltinamojo N. J. aiškinimą apie įvykio aplinkybes, kad jis iš virtuvinės spintelės pasiimtu peiliu smogė vieną kartą lovoje gulinčiam P. V., o paskui peilį numetė virtuvėje, liudytojo V. V. parodymus, kad kaltinamasis supykęs, jog senelis neduoda pinigų, pasiėmė virtuvinį peilį ir juo smogė gulinčiam lovoje jo tėvui, o po to, nušluostęs peilį į savo kelnes, numetė jį atgal į virtuvinę spintelę, įvykio vietos apžiūros duomenis, kad ant virtuvinio peilio, rasto spintelėje, ant kaltinamojo kelnių matėsi dėmės, panašios į kraują, specialisto išvadas, kad ant minėto peilio ir N. J. kelnių rastas nužudytojo kraujas, kad P. V. mirė nuo durtinio pjautinio sužalojimo krūtinės srityje, kuris galėjo būti padarytas vienu poveikiu iš virtuvines spintelės paimtu peiliu ir kitus byloje esančius, nuosprendyje aptartus faktinius duomenis, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, smogiant peiliu P. V. į krūtinės ląstos sritį, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis nukentėjusiojo žalojimui pasirinko grėsmingą įrankį – virtuvinį peilį. Juo sudavė į gyvybei svarbią širdies sritį gan stiprų smūgį, nes peilis susmigo į širdį 10-12 cm. Taigi pasirinktas grėsmingas nusikaltimo įrankis ir žalojimo būdas tvirtina, kad N. J. taip veikdamas turėjo suprasti ir suprato, jog savo nusikalstamais veiksmais gali ne tik sunkiai sužaloti P. V., bet ir sukelti mirtinas pasekmes. Mirtinoms pasekmėms kilti buvo reali galimybė. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis, sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, kambaryje esant V. V., iš karto išėjo į kitą kambarį ir ten ramiausiai žiūrėjo televizorių, nors kiti artimieji jau buvo išsigandę dėl P. V. gyvybės. Teisiamajame posėdyje jis aiškino, jog atimti seneliui gyvybę jis nenorėjo, taip pasielgė dėl girtumo, norėdamas pagąsdinti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suprato, jog savo veiksmais gali sukelti mirtinas pasekmes, nors jų tiesiogiai nesiekė, tačiau leido joms kilti. Taigi jis nužudė P. V., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl minėtus N. J. nusikalstamus veiksmus teismas vertina kaip tyčinį kito žmogaus nužudymą ir kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.

Kaltinamasis N. J. tyčia nužudė savo senelį, t.y. artimą giminaitį, kurio namuose pats gyveno. Tai kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl kolegija N. J. nusikalstamus veiksmus P. V. atžvilgiu vertina kaip kvalifikuotą kito žmogaus nužudymą ir kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Ikiteisminio tyrimo metu N. J. pareikštame kaltinime buvo inkriminuota, kad jis nužudė dėl senyvo amžiaus bejėgiškoje būklėje esantį žmogų, todėl jo nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. Kolegijos manymu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad P. V. buvo bejėgiškoje būklėje. Ši kaltinimo dalis buvo įrodinėjama tik tuo, kad nukentėjusysis P. V. yra gimęs 1925 metais ir yra senyvo amžiaus. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad asmuo yra senyvo amžiaus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pastarasis įvykio metu buvo bejėgiškos būklės. Tokios būklės asmuo turi būti objektyviai. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys to nepatvirtina.

Iš nukentėjusiosios E. V. parodymų matyti, kad jos vyras P. V. tvarkė šeimos reikalus, pats supirkdavo tai, kas buvo reikalinga, įvykio dieną kartu su anūku vežė šiaudus, o vakare gėrė alų. Taigi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis dar turėjo pakankamai fizinių jėgų, jo gyvenimas buvo aktyvus. Byloje nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad jis būtų sirgęs tokiomis ligomis, kurios rodytų aiškią jo fizinę negalią. Nors nukentėjusysis įvykio metu gulėjo lovoje, tačiau jis nemiegojo, prieštaravo anūko prašymams, tame pačiame kambaryje esant jo paties sūnui. Ta aplinkybė, jog nėra duomenų apie tai, kad pastarasis būtų priešinęsis fiziškai, nepaneigia to, jog pastarasis tokią galimybę turėjo, tačiau to nedarė, nes nustatytas N. J. elgesys buvo staigus ir netikėtas. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nepasitvirtino, kad kaltinamasis nužudė bejėgiškos būklės asmenį, todėl iš N. J. pareikšto kaltinimo šią jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę ir jo veiksmų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. šalina kaip neįrodytą.

Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad jis įvykio dieną gėrė įvairius alkoholinius gėrimus: sidrą, vyną, degtinę ir alų. Įvykio metu buvo girtas, todėl smurtavo P. V. atžvilgiu. Girtumą nustatantys duomenys patvirtino, jog kaltinamojo organizme iš karto po įvykio buvo rastos 2,78 promilės alkoholio (t. 2, l. 142). Teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, daro išvadą, kad N. J. nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus. Todėl apsvaigimą nuo alkoholio kolegija pripažįsta jo atsakomybę sukinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas N. J. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir atsiradusias pasekmes.

Padarytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas (BK 11 str.) priskiria prie labai sunkių nusikaltimų. N. J. nusikalto ne pirmą kartą. Iš bylos duomenų matyti, jog jis savo artimųjų atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą. Tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – P. V. neteko gyvybės. Esant minėtoms aplinkybėms, N. J. skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės trukmę teismas įvertina tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam skirtina artima vidurkiui bausmė. Nusikaltimą N. J. padarė spontaniškai, vienu trauminiu poveikiu, veikdamas tiesiogine, tačiau neapibrėžta tyčia, todėl jam skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.-299 str.,301 str.,302 str., 303 str. 2 d. 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (Lietuvos Respublikos 2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į atliktą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-02-27 iki 2010-02-05.

Bausmės pradžia – 2010-02-05.

Kardomąją priemonę-suėmimą-palikti nepakeistą iki nuosprendis įsiteisės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: P. V. drabužius – 3 vnt. kelnių, striukę, žieminius batus, kojines, apatinius baltinius, džemperį u megztinius, švarką -, V. V. drabužius – striukę ir kelnes -, N. J. drabužius – striukę, megztinį, džemperį, kelnes, žieminius batus, kojines -, nuoplovas nuo rankų, pavyzdžius, cigarečių pakelį, degtukų dėžutę, du žiebtuvėlius, du peilius (iš stalčiaus ir krosnies), du rankšluosčius, sunaikinti kaip beverčius. Piniginę, du raktus, cigaretės mundštuką, lenktinį peilį, du Lietuvos pašto išmokų mokėjimo kvitus, pinigus (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis litus dešimt centų) grąžinti nukentėjusiajai E. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.