Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje 2017 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą Nr. 93-337 taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 104 straipsnį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ispanijos Karalystės Alikantės apygardos teismo Nr. 7 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi suderinta bausme – 10 (dešimt) metų 6 (šešiais) mėnesiais laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2004 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 27 d. Komisija 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 93-337 nutarė nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas keturiolika kartų, pataisos namuose dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad S. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, jis bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, dabartinis pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, kas rodo jo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Nuteistasis šiuo metu atitinka tik formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, ko nepakanka probacijos taikymui.S. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisinga, nes bausmės tikslai jau pasiekti, jis gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Jis bausmės atlikimo laikotarpiu neturi nė vienos drausminės nuobaudos, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika 30 balų pagal OASys metodiką, tai reiškia, jog ši rizika yra žema. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas. Jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis skatintas keturiolika kartų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba bei turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia finansinius įsipareigojimus, be to, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir, gyvendamas griežtose sąlygose, sugeba laikytis režimo reikalavimų.S. G. skundas atmetamas.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistasis S. G. yra atlikęs 3/4 paskirtosios bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, tęsti civilinio ieškinio dengimą, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose), jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką). Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir kitas reikšmingas aplinkybes. S. G. skunde aukštesniajam teismui naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Darytina išvada, jog Komisijos nariai nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbą pataisos įstaigoje bei bausmės atlikimą atvirosios kolonijos sąlygomis. Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog nėra būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pastovaus pajamų šaltinio S. G. niekada neturėjo, iki nuteisimo nedirbo, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų (17094,17 Eur), tačiau civilinį ieškinį dengia tik minimaliai, šiuo metu išskaičiuota 648,70 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo bausmės pradžia yra 2004 m., vadinasi tik kiek daugiau nei 600 Eur jis sugebėjo padengti per beveik trylika metų, kas rodo, jog ieškinys dengiamas visiškai formaliai, S. G. nėra suinteresuotas padengti jo nusikalstamais veiksmais kilusią žalą ar bent jau reikšmingai šią finansinę naštą sumažinti. Taigi, nors kaltę nuteistasis teigia pripažįstantis, tačiau realiai atsakomybės už sukeltus itin skaudžius padarinius – dviejų žmonių gyvybių atėmimą, jis neprisiima. S. G. pataisos įstaigoje dirba, pavestas užduotis atlieka tinkamai, kas rodo teigiamą nuostatą darbo atžvilgiu, vis dėlto, Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis neplanuoja pats aktyviai ieškotis darbo, teigia dėl darbo kreipsiantis į darbo biržą, t. y. individualių darbo paieškų neplanuoja, o nesant realių pastangų ieškantis galimybės įsidarbinti, nuteistasis negali tikėtis sėkmingos integracijos į darbo rinką. Pastovaus darbo neturėjimas, esant nepadengtam dideliam civiliniam ieškiniui, neleidžia daryti išvados apie sėkmingą probaciją. Aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia ir nuteistojo emocinė gerovė. Socialinius ryšius jis palaiko tik su broliu, jo tėvai yra mirę. Savo šeimos S. G. nėra sukūręs, artimų draugų neturi, pataisos įstaigoje draugų ar giminaičių nėra lankomas. Paleistas lygtinai, jis vyktų gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jį priimtų gyventi brolis. Taigi, savo nuosavo būsto nuteistasis neturi, o pastovus gyvenimas su brolio šeima mažai tikėtinas, anksčiau ar vėliau jam tektų ieškotis asmeninio gyvenamojo būsto, ką neabejotinai apsunkintų finansų stoka.Teisėjų kolegija įvertina tai, kad abu tyčiniai smurtiniai nusikaltimai buvo įvykdyti S. G. esant apsvaigus nuo alkoholio ir šis veiksnys – piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais, nėra bandomas mažinti. Nors nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis galimai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau tokia paviršutiniška nuostata neleidžia jam efektyviai spręsti turimos problemos. S. G. bausmės atlikimo metu nedalyvavo nė vienoje socialinės reabilitacijos programoje, susijusioje su alkoholio ar smurto naudojimo prevencija. Psichologinės tarnybos specialistė yra pažymėjusi, kad pavartojęs alkoholio, S. G. galėtų nesugebėti pasirinkti tinkamų konfliktų sprendimo strategijų. Nepaisant to, nuteistasis teigia, kad šiai dienai nebeturi problemų ar probleminių sričių, nuteistasis tiki, kad pasikeitė, kas rodo, jog S. G. negeba savikritiškai įvertinti savo asmenybės, įvardyti silpnųjų savo asmenybės pusių, turimų trūkumų bei galimų jų sprendimų būdų. Darytina išvada, kad tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Savo smurtinio elgesio priežasčių S. G. paaiškinti negeba, todėl žemos pakartotinio smurtinio elgesio rizikos nereikėtų sureikšminti. Nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas perteklinis agresyvus elgesys, įtakos smurtiniam elgesiui turi ir alkoholis. Nuteistajam tikslinga dalyvauti emocijų valdymo, problemų, konfliktinių situacijų sprendimo programose ar kursuose. Taigi, reikšmingos pažangos mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius (lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys) S. G. dar nėra padaręs. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Todėl nuteistojo skunde išvardintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, bausmės tikslai S. G. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.