Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2884-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
2A-2884-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08966-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2884-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08966-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1050,10 Eur turtinės žalos atlyginimą už neteisėtą privatinės nuosavybės sunaikinimą, 6777 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisingo dydžio (90 dienų per didelės) subendrintos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pirmosios instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už apeliacinės instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kasacinės instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimą, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR BPK 367 str. 3d. ir 3 72 str. 3 d. nuostatų prieštaravimo LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatom, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatoms. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-26 priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu pagal LR BK 201 str. 1 d. ir skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažino ieškovą kaltu pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 2d.. 260 str. 1 d. ir skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Šių bausmių bendrinimui pirmosios instancijos teismas taikė LR BK 63str. 4 d. (dalinį bausmių sudėjimą) ir subendrintą bausmę skyrė 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę LR BK 63 str. 4 d., 9d. pagrindu subendrino su 2013-11-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 6 metus laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė sunaikinti daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“; mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“; kuprinę; internetinį modemą; voką; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) su Tele2 SIM kortele; LABAS SIM kortelę; Tele2 SIM kortele. Paaiškino, kad joks apysunkis nusikaltimas jam nebuvo inkriminuotas, kas reiškia, kad bausmės privalėjo būti bendrinamos tik apėmimo būdu - LR BK 63str. 5d. (žr. p.II.2). Pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą bausmę, ir taip sukūrė prielaidas padaryti ieškovui žalą. Nurodė, kad paskirta bausmė yra akivaizdžiai trimis mėnesiais (90 dienų) per didelė, nes taikant LR BK 63str. 5d. subendrinta bausmė privalėjo būti lygi 4 metams laisvės atėmimo. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė sunaikinti privačią nuosavybę, kuri nebuvo niekaip susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku (LR BPK 20str. 3d., 91 str.). Ieškovo teigimu, LB BPK 367 str. 3 d. nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos 30 str. Taipogi LR Konstitucijos 30 str. prieštarauja ir LB BPK 372 str. 3 d. nuostatos, leidžiančios kasacinės instancijos teismo atrankos kolegijai atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą. Nurodė, kad šis prieštaravimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą.

Atsakovas LR Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas išreiškė subjektyvią nuomonę dėl teismų atliktų veiksmų, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atkreipė atkreiptinas dėmesį į tai, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nuosprendį skundė apeliacine tvarka, o 2014-10-20 Vilniaus apygardos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmetė, taigi ieškovas turėjo galimybę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir tokia galimybe pasinaudojo. Teismas nenustatė ieškovo teisių pažeidimo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas nekėlė klausimo dėl bausmių subendrinimo pagrįstumo, tačiau, kaip ir nurodyta 2015-01-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartyje, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (baudžiamojoje byloje Nr. 1-466-276/2014) ieškovo išvardintus daiktus laikė daiktiniais įrodymais ir 2014-06-26 nuosprendžiui įsiteisėjus, nusprendė juos sunaikintini. Šiuo nuosprendžiu buvo pilnai išspręstas klausimas dėl daiktinių įrodymų. Šioje civilinėje byloje teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad minėtieji daiktai buvo sunaikinti be pagrindo, o 2014-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 (baudžiamosios bylos Nr. 1-466-276/2014) nuosprendžio pagrįstumo kvestionavimas nėra galimas šioje byloje. Teismas nenustatė esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1050,10 Eur turtinės žalos atlyginimo už neteisėtą privatinės nuosavybės sunaikinimą, 6777 Eur neturtinės žalos atlyginimo už neteisingo dydžio subendrintos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pirmosios instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už apeliacinės instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kasacinės instancijos teismo padarytą ieškovo konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimo atmestas. Kadangi ieškovo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nekonkretus, neaiškus ir nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo teiginys, kad apeliantas turi galimybę kreiptis su prašymu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos bylos nagrinėjimo dalyku esančiam deliktui. Dėl nekokybiško LR Konstitucijos 30 str. priešingo įstatymo LR BPK 367 str. 3 d. ir 372 str. 3 d. nuostatų, leidžiančių kasacinės instancijos teismui formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą, apelianto teisė kreiptis į teismą buvo pažeista. Teisė kreiptis dėl bylos atnaujinimo delikto nepašalina.

2. Pirmosios instancijos teismas sąmoningai tyčia priėmė neteisingą sprendimą, nes šioje byloje nėra siekiama peržiūrėti, pakeisti ar panaikinti baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį, o siekiama žalos atlyginimo dėl padarytų deliktų. Civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas šioje byloje visiškai įrodytas viešai paskelbtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

3. Pirmosios instancijos teismui kilo pareiga kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų patvirtintas LR BPK 367 str. 3 d. ir 372 str. 3 d. nuostatų prieštaravimas LR Konstitucijos 30 str. Ši pareiga nustatyta teismui, o ne ieškovui, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad kreipimąsi turi suformuluoti ieškovas.

4. Teismas visiškai nenagrinėjo bylos dalyko atlyginti žalą, padarytą pirmosios instancijos teismo veiksmais bei apeliacinės instancijos teismo veiksmais. Jokių motyvų teismas nenurodė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė ir įvertino visus apelianto pateiktus įrodymus bei nepažeidė procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pareikštu ieškiniu ieškovas reikalauja, kad jo atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas V. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nuosprendžiu 6 metų laisvės atėmimo bausme, būtų pripažinta, kad įsiteisėję apylinkės teismo nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartis, kuria nuosprendis paliktas nepakeistas, būtų pripažinti dalyje, kuria jam paskirtos bausmės buvo subendrintos, neteisėtais, t.y. pažeidusiais jo teisę į teisingą teismą. Nurodė, jog joks apysunkis nusikaltimas jam nebuvo inkriminuotas, tai reiškia, kad bausmės privalėjo būti bendrinamos tik apėmimo būdu remiantis LR BK 63str. 5 d., ir paskirta bausmė trimis mėnesiais mažesnė.

Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė sunaikinti privačią nuosavybę, kuri nebuvo niekaip susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovo teigimu, LB BPK 367 str. 3 d. nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos 30 str. Taipogi LR Konstitucijos 30 str. prieštarauja ir LR BPK 372 str. 3 d. nuostatos, leidžiančios kasacinės instancijos teismo atrankos kolegijai atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą. Nurodė, kad šis prieštaravimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą.

CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, jog kreiptis į LR Konstitucinį teismą bylą nagrinėjantis teismas turi tuomet, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai. Teismas pagal pareikštą reikalavimą neturi pagrindo taikyti baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, kurie, ieškovo teigimu, prieštarauja Konstitucijai, nes daro išvadą, kad šie straipsniai netaikytini civilinėje byloje. Baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių apskundimas, bei proceso atnaujinimas šiose bylose reglamentuojamas baudžiamojo kodekso normų, konstatavus, kad ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti baudžiamajame procese numatyta apskundimo tvarka, darytina išvada, kad ja pasinaudojus ieškovui nebuvo nustatyta proceso pažeidimų jo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad teismo nuosprendžiu ir nutartimi padaryta žala ieškovui.

Ieškovas nurodė, jog dėl nekokybiškų, LR Konstitucijos 30 straipsniui priešingo įstatymo - LR BPK 367 str. 3 d. ir 372 str. 3 d. nuostatų, leidžiančių kasacinės instancijos teismui formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą, apelianto teisė kreiptis į teismą buvo pažeista. BPK 367 straipsnio 3 dalis numato, jog kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde ieškovas nekėlė klausimo dėl bausmių subendrinimo pagrįstumo, tačiau, kaip ir nurodyta 2015-01-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartyje, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Tai, kad baudžiamojo proceso kodekso normos numato galimybę nuteistajam kreiptis dėl nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo kitokiu būdu, t.y. siekiant proceso atnaujinimo, leidžia daryti išvadą, kad draudimas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį, kai jie nebuvo skundžiami ir nagrinėti apeliacine tvarka, priešingai, užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo teisių tinkamą apsaugą, nes tuo sudaromos galimybės peržiūrėti priimtus nuosprendžius nustatyta instancine tvarka, patikrinti pirmosios instancijos priimtų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Tai, kad baudžiamajame procese numatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, neriboja asmens teisės į apeliaciją ir kasaciją, o sudaro galimybę, jog asmenų skundai būtų peržiūrimi ne tik kasacine tvarka, bet ir apeliacine tvarka.

LR BPK 372 straipsnio 3 dalis numato, jog atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Ši teisės norma reglamentuoja skundų priėmimo procedūrą. Daryti išvadą, kad ši procedūra gali prieštarauti LR Konstitucijai, nėra pagrindo, priešingai, jei teisėjų kolegija skirtingai vertina kasacinio skundo priimtinumo klausimą, vienas teisėjas nusprendžia, kad skundas turi būti nagrinėjamas kasacine tvarka. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad LR BPK 372 str. 3 d. nuostatos, leidžiančios kasacinės instancijos teismo atrankos kolegijai atsisakyti nagrinėti kasacinį skundą, nekelia abejonių dėl jų atitikimo LR Konstitucijos normoms.

Kadangi priimtas teismo nuosprendis ir nutartis ieškovo atžvilgiu yra yra įsiteisėję, civilinio proceso tvarka daryti priešingas išvadas dėl šiuose procesiniuose dokumentuose esančių išvadų, nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė