- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-553-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01095-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Valdas Vitunskas
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-238/2013;
Teisėjas A. Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01095-2012-4;
2013 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirta bausme ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012-10-21, apie 1 val., naktiniame klube „A. Z.“, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 Lt neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, 0.056 gramo, psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį iki 2012-10-21 2 val. laikė kelnių kišenėje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde L. D. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog teismas atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymi, kad padaręs nusikaltimą prisipažino ir padėjo ikiteisminio tyrimo eigai. Teigia, kad nuoširdžiai gailisi ir pažada daugiau nebenusikalsti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas prašo švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga.
Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro ir jo archyvo duomenų apie L. D. nustatyta, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau 4 kartą (b. l. 58-62), visi ankstesni teistumai tebegalioja, nusikalto teistumui neišnykus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2012-04-04 L. D. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 7 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau lygtinio paleidimo metu padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas 2012-10-10 nuosprendžiu. Po šio nuosprendžio priėmimo naują nusikalstamą veiką padarė 2012-10-21, už kurią nuteistas šioje byloje. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik griežčiausios BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės – arešto paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių L. D. pagrįstai skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. D., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent didesnį nuteistojo pavojingumą, nes jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padaryta veika tyčinė. Be to, didesnį jo pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę apibūdina ir tai, jog nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, teistumai neišnykę, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė arešto bausmę, ji adekvati padarytam baudžiamajam nusižengimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, paskirtosios bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl nuteistojo prisipažinimo yra įvertinta pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir ji nesudaro pagrindo ją vertinti naujai ir pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta. Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas L. D. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių. Taikyti L. D. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – areštas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę L. D. nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirtą bausmę subendrino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatė subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieniems metams ir vienuolikai mėnesių. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 64 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.