- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- II-8-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00030-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- R. U.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2023-08-30 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus M. Ž. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023, R. U. nubaustas 1 000,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, įmonės vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. U. laikotarpiu 2023-04-22 – 2023-04-23 leido dirbti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – VSDFV), t. y. leido jiems nelegaliai dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tokiais veiksmais R. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas R. U. prašo panaikinti šį skundžiamą 2023-08-30 jo atžvilgiu ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti. Skundžiamo nutarimo panaikinimo argumentai skunde nurodyti šie – nesurinkta pakankamai neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nes tarp jo bei A. G. ir D. A. nebuvo susitarimo dėl darbo sąlygų, jokio užmokesčio negavo, jo veikoje nėra jam taikyto administracinio nusižengimo sudėties. Neįvertinusi suinteresuoto A. N. skundo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, po kilusio konflikto dėl sudaužyto paminklo, Institucija remdamasi A. G. ir D. A. duotais parodymais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose nėra akivaizdžių duomenų apie nelegalų darbą, padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų. Nebuvo vertinama ar A. G. ir D. A. pagalba nebuvo savanoriška, kaip tai numato LR Savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, nesant prievolės sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, nes nelegalaus darbo ir savanorystės atribojimas įmanomas tik nustačius nelegaliam darbui priskiriamus požymius – darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo, faktinį darbo pradėjimą, asmens paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlyginimą.
Teisme pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, įvertintos visos bylos aplinkybės, nuobauda paskirta tinkamai. Prašymas argumentuojamas tuo, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl A. G. ir D. A. savanorystės yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes yra kitų akivaizdžiai šią versiją paneigiančių duomenų. Iš pirminių R. U., J. U., A. G., D. A. apklausų protokolų matyti, kad D. A. ir A. G. prieš tai buvo nuvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėjo su įmonės direktoriumi R. U. apie galimybę įsidarbinti, susipažinti su teikiamomis paslaugomis, po to jau kasė duobę rodydami kaip sugeba dirbti, puošė ją gėlėmis pagal įmonės administratorės J. U. prašymą, dirbo įmonės naudai, ir tik vėliau buvo oficialiai įdarbinti įmonėje. Bylos duomenys patvirtina buvusį susitarimą tarp D. A., A. G. ir R. U. dėl bandymo dirbti. Neaptartą atlyginimą grindžia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl asmens teisės į minimalų atlyginimą. Yra pakankamai duomenų dėl susiklosčiusių darbinių santykių tarp R. U., D. A. ir A. G., kas paneigia savanoriškos veiklos egzistavimą.
Teisme Institucijos įgaliotas atstovas dėl pareiškėjo skundo pasisakė iš esmės analogiškais argumentais ir prašė skundo netenkinti, paliekant galioti skundžiamą nutarimą. Teismui pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023-12-07 sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo.
Nagrinėjant skundą teisme pareiškėjo atstovės ir teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojai J. U., A. G., D. A..
Liudytoja J. U. parodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba administratore. A. G. ir D. A. iki jų faktinio įdarbinimo įmonės naudai jokių darbų nedirbo. Kai jie buvo atvykę į įmonės patalpas susipažinti su darbo specifika, sužinojusi, kad D. A. važiuos prie tėvo kapo į kapines (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji paprašė nuvežti gėles iškastos duobės papuošimui. Dėl įdarbinimo ji jokių sprendimų nepriima, tai sprendžia įmonės vadovas.
Liudytojas A. G. parodė, kad R. U. pažįsta nuo to laiko, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykę kartu su D. A. į kapines sutiko įmonės direktorių R. U., kalbėjosi apie duobės kasimą, kaip kas dirbama. Norėdami pasirodyti kaip moka dirbti, abu padėjo kasti kapo duobę, tai darė savanoriškai, be jokio atlygio, savo inciatyva, tuo metu direktorius buvo išvykęs atsivežti papildomų daiktų darbui. Iškasė dalį duobės, kad atvažiavęs direktorius įvertintų darbo kokybę. Nuvežti padėti gėles prie kapo prašė įmonės administratorė, jie patys nusprendė kapo duobę papuošti taip kaip darydavo kitose laidojimo namuose. Pokalbio su R. U. metu gal ir buvo užsiminęs apie darbą analogiškose įmonėse, tačiau nebuvo jokių aptarimų apie būsimo darbo sąlygas, atlyginimą.
Liudytojas D. A. parodė, kad jis į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ feisbuko puslapį buvo parašęs, jog esant poreikiui galėtų padėti. Vieną kartą jį kvietė nuvykti į kapines dėl apsemtos kapo duobės, bet jis nieko padėti negalėjo. Kitą kartą su A. G. buvo nuvykę į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo duobkasiais, tada J. jiems siūlė nuvykti kapines kur dirbo jos vyras R. ir tą klausimą aptarti. Ten buvo pradėta kasti kapo duobė, jie pakalbėjo apie darbą, o kai direktorius išvyko atsivežti trūkstamų užtiesalų apsidengti kapavietei, jie su A. G. pastarojo nesulaukę savanoriškai iškasė apie metrą duobės ir išvažiavo, nes daugiau nebuvo kur mesti iškastas žemes. Jis pageidavo būti įdarbintas antraeiliam darbui, kadangi jau dirbo kitoje įmonėje, bet išvyko R. U. nesulaukę ir nežinodamas ar bus įdarbintas, todėl kitą dieną nuvyko į įmonę, kur bendravo su J. U.. Kadangi jis ruošėsi vykti prie savo tėvo kapo, J. paprašė nuvežti gėles prie kapo duobės. Vėliau ten atvyko R. ir J., kadangi netoliese buvo nuverstas paminklas. Tas puolimas dėl jų darbo yra susijęs su (duomenys neskelbtini) laidojimo namų kerštu naujai įsikūrusiai įmonei, nes jis anksčiau šešis metus dirbo duobkasiu (duomenys neskelbtini), teko skųstis į FNTT dėl ten daromų finansinių aferų.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
R. U. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, šį nusižengimą pareiškėjas ginčija nutartyje aptartais argumentais.
Iš teismui pateiktų duomenų kopijų administracinėje byloje (ROIK: 23218086900) matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo atliekamas tyrimas Nr. M-l-01-24460-23, pagal M. N. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse nuversto ir suskilusio paminklinio akmens (nusikalstamos veikos pagal BK 188 str. 1 d.). 2023-06-19 vyr. tyrėjos A. V. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
2023-07-05 VDI Klaipėdos skyriuje buvo gautas A. N. pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo, kurio pagrindu VDI darbo inspektoriai T. L. ir V. R. atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22, 23 dienomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.
2023-08-21 T. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. U. dėl jo įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2023-08-30 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus M. Ž. nutarimu R. U. buvo nubaustas 1 000,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, įmonės vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. U. laikotarpiu 2023-04-22 – 2023-04-23 leido dirbti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – VSDFV), t. y. leido jiems nelegaliai dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tokiais veiksmais R. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
ANK 95 straipsnio 1 dalies įstatymo dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamo skundo kontekste, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausias teismas dėl nelegalaus darbo akcentavo, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-19-2013).
Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-535/2012, N575-2917/2012).
Atliekant tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo apklausti liudytojai:
A. G. parodė, kad nuo 2023 m. gegužės 2 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-pagalbiniu darbininku. Balandžio mėn. nuvažiavo į įmonę pakalbėti su direktoriumi dėl galimybės įsidarbinti. Po pokalbio gal kitą dieną ar po kelių dienų kartu su D. A. sužinojo, kad yra ruošiamos laidotuvės ir reikalinga kasti duobę. Kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), įrengtas kapines, kad galėtų parodyti kaip atlieka kasimo darbus. Visi trys susitiko prie kapinių įvažiavimo ir nuėjo prie kapavietės. Pastebėjo, kad trūksta uždangalų, kurie reikalingi pasikloti aplink kapavietę. Direktorius išvažiavo į įmonę daugiau tų uždangalų parvežti, o jie pasitiesė užklotus ir pradėjo kasti duobę. To daryti direktorius neliepė, tiesiog jie abu nusprendė, kad nori jam parodyti, jog moka kasti duobę ir jiems darbuojantis nereikia jų prižiūrėti. Iškasė pusę duobės, paskambino direktoriui ir išvažiavo namo. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 23 d. kartu su D. nuvyko į įmonę, kad apsižiūrėti patalpas ir sužinoti jų teikiamas paslaugas. Įmonėje direktoriaus nebuvo, jo žmona paprašė nuvežti gėles ir papuošti kapo duobę. Jie abu sutiko padėti jų darbuose. Atvykus į kapines, pamatė, kad duobė yra giliau iškasta. Jis įlipo į duobę tam, kad galėtų ją papuošti gėlėmis.
D. A. parodė, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-pagalbiniu darbininku. 2023 m. pavasarį per Facebook įmonei parašė žinutę, kad jei kokiu laiku reikės duobkasio, tai jis gali padėti. Balandžio mėnesį paskambino įmonės administratorė J. U., pasiūlė darbą įmonėje ir paprašė pagelbėti iškasti vieną kapavietę. Kartu su A. G. bei direktoriumi 2023 m. balandžio 22 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančias kapines. Ten pastebėjo, kad trūksta užklotų. Direktorius išvažiavo į įmonę atsivežti daugiau užklotų, o jie su A. G. pasiliko prie kapavietės ir pradėjo kasti duobę. Jų niekas to daryti neprašė, jie patys savo noru tai darė, kad negaišti laiko iškasė apie 1 metro gylio duobę. Po šio darbo susisiekė su direktoriumi ir pasakė, kad iškasė duobę ir važiuoja namo, o likusius duobės kasimo darbus atliks pats direktorius. Pokalbio metu sutarė, kad kitą dieną susitiks laidojimo namuose dėl pokalbio apie įdarbinimą. 2023 m. balandžio 23 d. kartu su A. G. nuvažiavo į gedulo namus ir įmonės administratorė atnešusi gėlių paprašė nuvažiuoti ir papuošti duobę gėlėmis. Jie pasiėmė gėles ir nuvažiavo. Nuvažiavus, A. G. įlipo į duobę, kuri buvo dar giliau iškasta, ir puošė ją gėlėmis, o jis stovėjo šalia duobės ir karpė gėlių žalumynus, vielas.
R. U. parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 11 val. kartu su A. G. ir D. A. buvo kapinėse, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas parodyti kaip yra kasama bei ruošiama kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini), nes jie planavo įsidarbinti. Jie abu pas jį dar tuo metu nedirbo, bet buvo pakviesti susipažinimui su įmonės darbo specifika. Visi trys darbavosi maždaug apie valandą laiko, galėjo būti ir pusantros valandos. Darbuojantis prie kapavietės, A. G. ir D. A. paklojo paklotą (brezentą) aplink kapavietę ir jis pamatė, kad pakloto trūksta, todėl išvažiavo į darbovietę atsivežti daugiau pakloto. Jiems nesakė, kad gali kasti duobę ar atlikti kitus kažkokius darbus. Po kažkiek laiko jie paskambino ir pasakė, kad pusę kapo duobės iškasė ir išvažiavo namo. Kadangi jie dirbo kitoje laidojimo įmonėje, todėl pamanė, kad jie moka atlikti kasimo darbus, todėl nevažiavo ir jų darbo netikrino. Kitą dieną jis vienas atvyko prie kapavietės pabaigti kasti duobę. Atlikęs kasimo darbus, išvažiavo į įmonę, kur susitiko su D. A. bei A. G., kurie buvo įmonės patalpose, norėdami susipažinti su įmonės paslaugomis. Jo žmona (administratorė) iš laidojimo salės surinko atneštas gėles ir paprašė jų jas nuvežti kapo duobės papuošimui. Jie sutiko tai padaryti.
R. U. savo paaiškinime nurodė, kad 2023 m. liepos 17 d. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 22 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) kapines kasti duobę. Nešantis įrankius sutiko A. G. ir D. A.. Einant link kapavietės vyrai užklausė ar įmonei reikalingi pagalbiniai darbuotojai. Kol vyrai pasakojo, ką yra dirbę, kur dirba, jis pradėjo ruoštis duobės kasimo darbui. Išsidėliojęs visus įrankius pamatė, kad per mažai pasiėmė kapavietės apdengimui apdangalų. Vyrams pasakė, kad išvyksta iki įmonės pasiimti trūkstamų apdangalų ir grįš atgal. Įmonėje užtruko apie kelias valandas. Ruošiantis vykti atgal į kapines įmonės administratorė informavo, kad vyrai iškasė dalį duobės. Iškasė be jo prašymo ar nurodymo. Administratorei vyrai pasakė, kad kasė duobę be atlygio norėdami pademonstruoti, kad moka ir supranta kaip reikia atlikti tokį darbą ir norėtų įsidarbinti įmonėje. 2023 m. balandžio 23 d. atvyko į kapines pabaigti kasimo darbus. Iškasus duobę išvyko į namus. Kol buvo namuose į įmonę atvyko A. G. ir D. A.. Jie bendravo su įmonės administratore. Grįžus į įmonę administratorė pranešė, kad įdavė gėles vyrams. Vyrai pasisiūlė neatlygintinai išdėlioti gėlės apie duobę. Tai sužinojęs iš karto išvyko į kapines. Atvykus pamatė, kad duobė jau buvo apdėliota gėlėmis. A. G. ir D. A. darbo sutarčių balandžio mėnesį nebuvo, nes tuo metu jie nebuvo įmonės darbuotojai.
J. U. savo paaiškinime nurodė, kad 2023 m. liepos 17 d. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 23 d. į įmonės administracines patalpas atvyko A. G. ir D. A.. Informavo, kad atvyko apžiūrėti įmonės patalpas, nes planuoja abu įsidarbinti šioje įmonėje. Tuo metu įmonės vadovas buvo išvykęs. Ji aprodė įmonės patalpas ir papasakojo preliminarią darbotvarkę. Pokalbio eigoje išsiaiškino, kad D. A. planuoja vykti į kapines, todėl ji paklausė ar galėtų nuvežti gėles iki kapų. Jis sutiko. Pokalbio eigoje jis pasisiūlė tas gėles ne tik nuvežti, bet ir sudėlioti aplink duobę. Tai buvo savanoriškas D. A. be atlygio pagelbėjimas. Įmonės vadovas apie tai nieko nežinojo.
Iš teismui pateiktų ir skundo nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad iškelta versija dėl A. G. ir D. A. atliktų darbų atitikimo savanoriškai veiklai, prieštarauja paties 2011-06-22 Nr. XI-1500 Lietuvos Respublikos Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, kitiems byloje surinktiems ir patikrintiems įrodymams.
A. G. ir D. A. ne savanorystės ar labdaringais tikslais kasė kapo duobę, vežė gėles ir jomis puošė kapo duobę, bet abu ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl įsidarbinimo buvo nuvykę į kapines ir bendravo su įmonės direktoriumi R. U., buvo nuvykę į įmonės buveinę ir bendravo su įmonės administratore J. U., 2023 m. balandžio mėn. 22 ir 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) naudai“, su kuriais darbo sutartys dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos tik 2023-04-28, o faktiškai buvo įdarbinti nuo 2023-05-02.
Pirminiuose paaiškinimuose nėra duomenų apie susitarimą dėl atsiskaitymo už darbą, ši aplinkybė nepatvirtinta ir skundo nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011), faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to kokia forma už darbą atlyginama.
Surinkti įrodymai patvirtina, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Ištyrus administracinėje byloje esančius ir teisme surinktus įrodymus matyti, kad nėra pagrindų pareiškėjo skundo patenkinimui, skundžiamu nutarimu R. U. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, procesinių pažeidimų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir 2023-08-30 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus M. Ž. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-713-2023, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.