Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-518-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-18
Bylos Nr.
1A-571-518-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Daiva Pranyte-Zalieckiene
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Pranešejas L.Žukauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-571/08Teiseja J.Cepukeniene Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.5, 2.4.6.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Žukausko,

teiseju Viktoro Dovidaicio, Daivos Pranytes-Zalieckienes,sekretoriaujant Pauliui Voleikai,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,gynejui advokatui A. B.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. R. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 21 d.

nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. l d. ir paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Iš R. R. UAB „Genstata" naudai priteista 3198 Lt turtines žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. R. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo svetima turta, t. y. 2007m. rugpjucio 17 d., tiksliai nenustatyta valanda, dirbdamas (duomenys neskelbtini) projektu vadovu (darbo sutartis 2007-03-05 Nr. 150) ir budamas UAB „Bite Lietuva", esancioje Žemaites g. 15, Vilniuje, svarbiausiu verslo klientu vadybininkui E. Ž. prisistate kaip UAB „Genstata" darbuotojas bei už minetai imonei priklausancius lojalumo taškus paeme du mobiliojo ryšio telefonus Nokia E65, l vnt. verte 1599 Lt, bendra verte 3198 Lt, tuo padarydamas UAB „Genstata" 3198 Lt turtine žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008-04-21 d. nuosprendi ir jo atžvilgiu byla nutraukti, kadangi pirmos instancijos teismas neteisingai ivertino byloje surinktus irodymus ir netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, ko pasekoje buvo priimtas nepagristas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuteistasis nesutinka su nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta „tariama" apgaules formuluote, t. y. jis „žinodamas, kad neturi jokio teiseto pagrindo veikti imones vardu ir paimti imonei priklausanciu mobiliojo ryšio telefonu, pasinaudojo vadybininko E. Ž. pasitikejimu ir taip apgaule gavo du mobilaus ryšio telefonus". Nurodo, kad byloje apklausiant liudytojus buvo nustatyta, jog UAB „Genstata" atsiimdama mobiliuosius telefonu iš UAB „Bite Lietuva" niekada nebuvo pateikusi ne vieno rašytinio igaliojimo, bendroves UAB „Bite Lietuva" vadybininkas niekada tokio rašytinio igaliojimo pateikti nepraše, be to, UAB „Genstata" atsiimdama mobiliuosius telefonus niekada nerenge atitinkamu igaliojimu, o darbuotojams, kuriuos siusdavo i UAB „Bite Lietuva", pakakdavo žodinio vadovo paliepimo, todel rašytinio igaliojimo neturejimas atsiimant mobiliuosius negali buti vertinamas kaip apgaule.

Apelianto nuomone, teismas spresdamas apie UAB „Genstata" vadovo paliepimo jam buvima, neturejo remtis liudytoju L. L. ir D. T. parodymais, kadangi teisiamojo posedžio metu nebuvo pašalinti tarp ju parodymu esantys esminiai prieštaravimai, t. y. D. T. kategoriškai neige, kad rugpjucio menesi L. L. su ja kalbejo del mobiliuju telefonu paemimo iš UAB „Bite Lietuva" už lojalumo taškus bei praše jos pasidometi, kiek lojalumo tašku turi imone. Be to, D. T. gincija ir tai, kad L. L. nurodymu imonei keleta kartu eme mobiliuosius telefonus.

Nuteistasis nurodo, kad teismas neatkreipe demesi i UAB „Bite Lietuva" vadybininko E. Ž. parodymus, kai šis nurode, kad tik L. L. ir R. R. buvo atvyke paimti telefonus UAB „Genstata" vardu. Gincija teismo išvada, kad L. L. neva jam niekada nebuvo liepes paimti mobiliuju telefonu iš UAB „Bite Lietuva".

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, jo teiginys, kad paimtus iš UAB „Bite Lietuva" mobilaus ryšio telefonus jis padejo ant D. T. darbo stalo, nors šios ir nebuvo darbo vietoje, negali buti vertinamas kaip jo kalte pagrindžianti aplinkybe, kadangi tuo metu patalpose nebuvo žmoniu ir jis fiziškai negalejo perduoti telefonu tam, ko darbe nebuvo.

Nuteistasis pažymi, jog L. L. yra nurodes, kad mobiluji telefona norejo pasikeisti dar iki R. R. išejimo iš darbo, žinojo, kiek imone turi lojalumo tašku, todel pagristai manytina, kad nesant D. T. darbe, L. L. paimti telefonu galejo pavesti bet kuriam kitam UAB „Genstata" darbuotojui. Apelianto nuomone, ne vienas darbuotojas nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme apklaustas nebuvo, todel teismo išvada, kad L. L. jokiam kitam darbuotojui nepavede paimti imonei priklausancius telefonus, yra nepagrista.

Nuteistojo nuomone, liudytojo A. K. parodymais, kad neva asmuo, kuris jam pardave du mobiliuosius telefonus, yra jis, teismas remesi nepagristai. Nurodo, kad nebuvo išpildyti LR BPK 191 str. nustatyti reikalavimai, t. y. A. K. nenurode kažkokiu požymiu ar ypatybiu, remiantis kuriomis jis atpažino R. R. kaip asmeni, iš kurio tariamai pirko du mobilaus ryšio telefonus, nors R. R. turejo ne viena isimintina požymi. Mano, kad liudytojas ji atpažino iš asmens tapatybes korteles, kuri jau buvo baudžiamojoje byloje. Daro išvada, kad liudytojas sieke pats išvengti atsakomybes už nusikalstamu budu igytu telefonu laikyma ir realizavima, kadangi iš A. K. ir A. Š. parodymu matyti, kad apie paieškomus telefonus A. K. informavo visus savo pirkejus, kuriems tuos telefonus ir pardave.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nebuvo patikrinti A. K. parodymai ir nustatytas kartu su mobiliuoju telefonu Nokia E65 atnešto Samsung telefono indentifikacinis numeris, pagal kuri butu buve galima nustatyti tikraji asmeni, paemusi UAB „Genstata" telefonus. Be to, iki kol mobilu telefona isigijo A. K., juo naudojosi byloje nustatytas mobilaus telefono numeris 868056969, kuri galejo tureti iš UAB „Bite Lietuva" telefonus paemes asmuo, taciau jis taip ir liko neišaiškintas.

Atsižvelgiant i anksciau paminetas aplinkybes, nuteistojo nuomone, teismas nepagristai nusprende del jo kaltes, visos abejones ir prieštaravimai del irodymu turejo buti vertinami jo naudai, todel prašo ji išteisinti.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokuroras prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nuteistojo kaltes.

Nors nuteistasis savo kalte neige, jo kalte irodyta liudytoju L. L., D. T., E. Ž., A. K., A. Š. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, daiktu pateikimo protokolais, PVM saskaitomis-fakturomis.

Nuteistasis gincija apgaules buvima fakta, kadangi UAB „Genstata" atsiimdama iš UAB „Bite Lietuva" mobiliuosius telefonus niekada nerenge atitinkamu dokumentu (igaliojimu), nurodo, kad del to ir jis negalejo tureti jokio rašytinio dokumento. Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosios bylose" 2 ir 3 punktuose išaiškinta, kad apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurioje žinioje yra turtas, o pastarieji del suklydimo apgaules itakoje savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui manydami, kad šis turi teise ji gauti. Iš byloje esanciu irodymu analizes galima daryti išvada, kad R. R., budamas UAB „Genstata" projektu vadovu, neturedamas jokio teiseto pagrindo veikti imones vardu ir paimti jai piklausancius telefonus, nuvyko i UAB „Bite Lietuva" salona, esanti Žemaites g. 15, Vilniuje, ir nutyledamas esmines UAB „Bite Lietuva" svarbiausiu verslo klientu vadybininko E. Ž. apsisprendimui del turto perleidimo aplinkybes, užvalde jam nepriklausancius telefonus Nokia E65, kuriuos veliau realizavo. Kolegija pažymi, kad nuteistasis netinkamai interpretuoja apylinkes teismo nuosprendyje nurodyta jo veikos kvalifikacija, kadangi formuluote „neturejo jokio teiseto pagrindo veikti" apima ne tik rašytinio igaliojimo neturejima, bet ir asmens suvokima, kad jis veikia neteisetai, t. y. pasisavina jam realiai nepriklausancius mobiliuosius telefonus. Byloje esancios PVM saskaitos-fakturos BTB Nr. 00062770, BTB Nr. 00170880 patvirtina, kad R. R. kaip UAB „Genstata" darbuotojas pasiraše minetas saskaitas-fakturas del dvieju Nokia E65 igijimo. Liudytojas E. Ž. nurode, kad susiskambino su R. R., o kadangi šis praneše, kad UAB „Genstata" turi poreiki isigyti nauju telefonu ir jis atvyks ju pasiimti, parenge minetas saskaitas-fakturas, todel pastarajam atvykus, žinodamas, kad jis yra UAB „Genstata" darbuotojas, be igaliojimo atidave telefonus. Be to, ir pats nuteistasis negincija telefonu paemimo fakto, nurode, kad pateike E. Ž. darbuotojo pažymejima. Liudytojas A. K. atpažino R. R. kaip asmeni, jam rugpjucio - rugsejo menesi atnešusi du Nokia E65 mobilaus ryšio telefonus (b. 1. 86-87). Apklaustas teisme, liudytojas patvirtino, kad i jo salona atejo iš matymo pažistamas asmuo, vardu Remigijus, ir pasiule pirkti du garantinius mobilaus ryšio telefonus, sake, kad juos gavo už lojalumo taškus. Kolegijos nuomone, nera pagrindo abejoti šiais irodymais, kadangi jie vienas kitam ne tik kad neprieštarauja, bet ir vienas kita patvirtina.

Taip pat R. R. gincija asmens atpažinimo protokolo teisetuma, kadangi, jo nuomone, per atpažinima A. K. nenurode jokiu jo požymiu ar ypatybiu, nors turejo ne viena isimintina požymi. Mano, kad A. K. ji atpažino iš pateiktos byloje esancios jo asmens tapatybes korteles. LR BPK 191 str. nuostatu prasme, praejus tam tikram laiko tarpui ar del psichologines busenos atpažistantis apklausos metu asmuo ne visada gali nurodyti visus individualius atpažintino objekto požymius ar tiksliai juos apibudinti, visgi tokiais atvejais atpažinimo pagristumu abejoti nereiketu. Asmens parodymo atpažinti protokole A. K. nurode, kad atpažista R. R. pagal veido bruožus ir tikrai neabejoja tuo, kad iš šio žmogaus isigijo Nokia E65 telefonus. Papildomai paiškino, kad minetus telefonus asmuo, vardu Remigijus, jam atneše per du kartus. Be to, LR BK 218 str. nuostatu prasme, tik prokurorui isitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, jis proceso dalyviams paskelbia ar praneša, kad ikiteisminis tyrimas teisme baigtas ir jie turi teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todel skundo motyvas, kad tyrejai A. K. prieš ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikima pateike jo asmens tapatybes kortele, o savo prodymais A. K. siekia pats išvengti atsakomybes, yra niekuo nepagristas ir vertintinas kaip nuteistojo gynybine pozicija.

Apklaustas teisme, liudytojas L. L. parode, kad kai atsirado poreikis imonei isigyti naujus mobiliuosius telefonus, jis papraše administratores pasidometi, kiek ju imone turi lojalumo tašku. Nurode, kad neatsimena, kada tai buvo. Administratore išsiaiškino, kad ju imone lojalumo tašku nebeturi (b. 1. 151). Liudytoja D. T. patvirtino L. L. parodymus, nurodydama, kad jai grižus iš atostogu, iki 2007-08-21 ji atotogavo, direktorius papraše jos pasidometi, kiek imone turi lojalumo tašku ir tuomet paaiškejo, kad imones vardu paimti du telefonai (b. 1. 151). Be to, uždavus klausima, ar jai yra teke imti imonei telefonus, administratore dave teigiama atsakyma. Tai, kad L. L. nurode, kad apie lojalumo taškus su administratore kalbejo dar iki jos atostogu, o D. T. parode priešingai, dar nera pagrindas abejoti šiu liudytoju parodymais. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausti teisme, liudytojai iš esmes dave nuoseklius ir vienodus parodymus, dideliu prieštaravimu tarp šiu liudytoju parodymu nenustatyta, todel skundo motyvas, kad priimant apkaltinamaji nuosprendi jais teismas negalejo remtis, yra atmestinas.

Kolegija nesutinka su nuteistojo skundo motyvu, kad teismas negalejo kaip jo kalte pagrindžiancia aplinkybe vertinti tai, jog R. R. paimtus iš UAB „Bite Lietuva" telefonus padejo ant administratores stalo, nors ir žinojo, kad ji atostogauja. Kolegijos nuomone, teismas remdamasis byloje esanciu irodymu visuma, pagristai pripažino, kad ši nuteistojo versija yra neitikinama ir nelogiška. Teisiamojo posedžio metu, nuteistasis negalejo paaiškinti, kodel taip pasielge (b. 1. 152), o apklaustas ikiteisminiame tyrime apskritai nurode, kad su telefonais grižes i darbo vieta, priejo prie administratores D. T. ir padejo jai ant stalo mobilaus ryšio telefonus bei saskaitas-fakturas ir pasake, kad atveže telefonus. Kad jis atveže ir atidave D. T. telefonus, ar kas mate, jis nežino, nes prie Dainoros darbo stalo nieko nebuvo, o iš gretimu kabinetu kas mate, negali pasakyti (b. 1. 81). Taigi matyti, kad pats nuteistasis buvo nenuoseklus ir teisme parodymus pakeite, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Skundo argumentas, kad byloje nebuvo apklaustas nei vienas imones darbuotojas, todel teismas negalejo padaryti pagrista išvada, jog L. L. nesiule bet kuriam kitam darbuotojui nuvykti i UAB „Genstata" bei paimti imonei priklausancius telefonus, atmestinas kaip nepagristas. Liudytojai L. L., E. Ž. ir D. T. yra nurode, kad telefonu pasiimti važiuodavo imones darbuotojai. Byloje taip pat negincytinai nustatyta, kad PVM saskaitas-fakturas pasiraše butent R. R.. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuteistasis šio fakto negincijo. Todel šiuo atveju atlikti minimus procesinius veiksmus nebuvo reikalinga.

Byloje buvo atlikta mobiliojo ryšio telefonu Nokia E65 IMEI 353262015743007 ir IMEI 353262015746588 kontrole ir kiek imanoma buvo nustatyta, kas minetais telefonais naudojosi (b. 1. 49, 55-59). Iš bylos medžiagos matyti, kad Nokia E65 telefonu iki ji isigijo A. K., naudojosi asmuo, turintis abonentini numeri 868056969. Tai, kad jo savininkas -R. R., buvo nustatyta tyrimo eigoje (b. 1. 80).

Apie Samsung telefona A. K. užsimine tik asmens parodymo atpažinti metu, jo likimas nežinomas, todel skundo motyvas, kad turejo buti nustatytas ir šio telefono indentifikacinis numeris, pagal kuri butu buve galima nustatyti tikraji asmeni, paemusi UAB „Genstata" telefonus, yra nepagristas. Nuteistasis teisiamojo posedžio metu nurode, kad L. L. prie jo draugiškai papraše, ar kas nors galetu paimti mobiliuosius telefonus iš UAB „Bite Lietuva", ir jis pats pasisiule (b. 1. 150).

Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisetas ir pagristas, pagrindo ji naikinti nera.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. l p.,

Aprašomoji dalis

nustate:

nuteistojo R. R. skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) L. Ž.

Teisejai (parašas) Viktoras Dovidaitis(parašas) Daiva Pranyte-ZalieckieneNuorašas tikras: L. Žukauskas