- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- ATP-984-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00759-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- P. J.
- Kategorijos
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo P. J. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, uždrausto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 115 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d., apie 19.25 val., būdamas savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, jiems grasino. Pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir grasinimų, į teisėtus pareigūnų reikalavimus nereagavo, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą. Dėl šių veiksmų P. J. pripažintas padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde P. J. atstovas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsamiai ištyrė šios bylos aplinkybes, tinkamai nepatikrino surinktų įrodymų, jų tinkamai neįvertino, tuo pažeisdamas proceso įstatymų reikalavimus. Skunde teigiama, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų D. K. ir D. Č. parodymais, visiškai neatsižvelgė į pačio apelianto parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti apelianto žmoną A. J., kuri galėjo parodyti, jog apeliantas nedarė jam inkriminuojamos veikos. Skunde abejojama teismo sprendimu neabejoti liudytojų – policijos pareigūnų, galimai nukentėjusių nuo pažeidimo, parodymais, jų nuoseklumu ir neprieštaravimu kitiems byloje esantiems parodymams. Nurodoma, kad pareigūnai buvo administracinio teisės pažeidimo dalyviai, todėl galėjo turėti išankstinį nusistatymą prieš P. J.. Pabrėžiama, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus apie apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir nurodoma, kad prieš pripažįstant asmenį kaltu, turi būti pašalintos bet kokios abejonės dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, P. J. inkriminuojamas pažeidimas negali būti laikomas įrodytu. Skundas grindžiamas teismų praktika, kurioje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, be to, visiškai nepasisakė, kuo remiantis buvo atmesti P. J. parodymai. Siekiant nustatyti kitus objektyvius duomenis, pagrindžiančius apelianto kaltę, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas nurodo, kad priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi atskiros administracinio teisės pažeidimo sudėtys ir veikos inkriminavimui pakanka bent vienos iš jų. Siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl pareigūno garbės ir orumo įžeidimo, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir jis gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas, rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, triukšmavo, plūdo juos įžeidžiančiais žodžiais, jiems grasino, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą minėtus policijos pareigūnus laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu bei tarnybiniame pranešime nurodyti melagingas įvykio aplinkybes. Atsiliepime pabrėžiama, kad priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma. Atsiliepime pabrėžiama, kad P. J. padaryta veika yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų APTK 187 straipsnio 2 dalyje, už kurią įstatymų leidėjas nustatė gan griežtas nuobaudas, o numatytos plačios straipsnio sankcijos ribos suteikia teismams galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o esant lengvinančioms aplinkybėms, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Administracinio teisės pažeidimo byloje P. J. savo kaltę neigė, dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, o teisme duoti parodymai rodo siekį išvengti atsakomybės ar sušvelninti teisinė padėtį. Tai rodo, kad nėra pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Institucijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl prašoma Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas pripažįstant apeliantą kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Šis pažeidimas pasireiškia policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimu, reiškiamu žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Apeliaciniame skunde P. J. ginčijamas pažeidimo padarymo faktas, keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų parodymų, kaip įrodymų šaltinio, teisėtumo ir patikimumo bei akcentuojamas neišsamus bylos aplinkybių tyrimas, kadangi nebuvo apklausta kaip liudytoja administracinėn atsakomybėn patraukto P. J. žmona.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad P. J. padaryto pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos tinkamai, pažeidimo sudėties požymiai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo byloje, o visos reikšmingos faktinės aplinkybės išaiškintos ir įvertintos teisingai.
Neteisėti P. J. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2016 m. gegužės 19 d., būdamas savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnų D. Č. ir D. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kurie užfiksuoti tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose, grasino pareigūnams, o jiems paprašius nutraukti tokius veiksmus, nereagavo, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šie duomenys nustatyti 2016 m. gegužės 19 d. tarnybiniame tyrėjo D. K. pranešime (b. l. 5), 2016 m. gegužės 19 d. tarnybiniame tyrėjo D. Č. pranešime (b. l. 6), 2016 m. birželio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio Trakų rajono apylinkės teisme metu duotuose tyrėjų D. K. ir D. Č. parodymuose (b. l. 26-27). Pažymėtina, kad nors P. J. neigia pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo faktą, tačiau teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, išsakytą teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei išdėstytą apeliaciniame skunde, pastebi, jog P. J. nurodomos aplinkybės iš esmės neprieštarauja pareigūnų pateikiamiems duomenims ir jų niekaip nepaneigia. Priešingai – iš P. J. nurodytos informacijos matyti, kad tiek pareigūnų, tiek P. J. apibūdinta įvykio situacijos detalės sutampa, skiriasi tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia vartojęs necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. P. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė konfliktinio pobūdžio nusistatymo pareigūnų atžvilgiu, nepaklusimo pareigūnų prašymui išjungti žoliapjovę ir pan. Taigi, netikėti nuosekliai pareigūnų parodymais, kuriuos daugelyje detalių patvirtino ir pats apeliantas nėra pagrindo.
Apygardos teismas sutinka, kad P. J. padarytas pažeidimas iš esmės įrodytas pareigūnų pozicija, užfiksuota tarnybiniuose paaiškinimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole bei parodymuose, tačiau tuo savaime nėra pažeidžiamos įrodymų vertinimo taisyklės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra paneigiama galimybė nustatyti pareigūno garbės ir orumo įžeidimą iš esmės remiantis pareigūnų parodymais, tačiau šie pareigūnai turi būti apklausti teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiama reali galimybė gintis nuo kaltinimo, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-1830-11; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-1908-11; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis byloje Nr. N-261-1190-12). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje policijos pareigūnai buvo tiesiogiai ir išsamiai apklausti teismo posėdyje, P. J. teismo posėdyje dalyvavo, jo teises tinkamai atstovavo advokatas, asmenims buvo suteikta galimybė užduoti klausimus, teikti paaiškinimus ir pan. Pabrėžtina, kad pareigūnai pažeidimą stebėjo tiesiogiai, jų parodymai teisme atitinka pirminiuose paaiškinimuose nurodytą informaciją, užfiksuotas aplinkybes, kitą bylos medžiagą, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Taigi pažeidimo aplinkybių nustatymo ir tyrimo procesas vyko tinkamai.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl šio pažeidimo inkriminavimo teismų praktikoje vertinami duomenys apie tai ar savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar gali būti šališki, ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. N-662-1252-12). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas O. J., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Be to, pats asmuo neneigia, kad policijos pareigūnams, vykdantiems savo pareigas, įvykio metu buvo demonstruotas priešiškumas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tokiomis aplinkybėmis konstatuotas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje uždraustas pažeidimas pripažįstamas įrodytu tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. N-62-4473-11).
Apygardos teismas įvertina apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teisme turėjo būti kaip liudytoja apklausta P. J. žmona A. J.. Teismo požiūriu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė nurodyto asmens, kadangi šiam veiksmui nenustatyta būtinybė. Pabrėžtina, kad teismas privalo suteikti galimybę bylos dalyviams pateikti prašymus, juos išnagrinėti, tačiau neprivalo visais atvejais jų tenkinti, jei tam nėra pagrindo. Šioje byloje P. J. atstovas išsakė prašymą apklausti liudytoją teismo posėdžio metu, teismas šį prašymą įvertino, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymus, ir nurodė, kad prašymą atmeta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra pagrįstas, kadangi pagal bylos medžiagą akivaizdu, jog bendravimas (ir konfliktas) vyko išimtinai tarp pareigūnų ir P. J., į kitus asmenis kreiptasi nebuvo, nėra jokių duomenų, kad jie buvo tokiu atstumu, jog galėjo girdėti konkrečius žodžius, kurie buvo išsakyti policijos pareigūnams. Apygardos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, jog P. J. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tad šioje konkrečioje situacijoje rinkti ir vertinti papildomus duomenis nebuvo pagrindo. Atsižvelgdamas į proceso greitumo ir ekonomiškumo principus, akcentuojančius, jog nėra būtina atlikti visus teoriškai įmanomus, tačiau naujų duomenų nesuteikiančius, proceso veiksmus tais atvejais, kai visos reikšmingos aplinkybės jau yra nustatytos, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė A. J., taigi tenkinti apeliacinį skundą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.
Teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė P. J. tinkamos rūšies ir tinkamo dydžio nuobaudą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, nors galiojančių nuobaudų pažeidimo padarymo metu neturėjo, vengia vykdyti teisėtus institucijų nurodymus. Teismas įvertina padaryto pažeidimo pobūdį, kuris, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, rodanti akivaizdžią apelianto nepagarbą visuomenėje nustatytai tvarkai, ją užtikrinantiems pareigūnams, teisėtvarkai ir valstybei. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad P. J. neigė padarytą pažeidimą, jo pateikiama, bet byloje paneigta gynybinė versija rodo siekį išvengti savo veiksmų teisinių padarinių ir atsakomybės, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos ir informacijos apie kitų įpareigojimų nevykdymą (anksčiau buvo skirtas trijų parų areštas už antstolio reikalavimų nevykdymą), atitinkamai apibūdina apelianto asmenybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta švelniausios rūšies – baudos – nuobauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą vidurkį, vertinama kaip akivaizdžiai ne per griežta nuobauda, kurios švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. J. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.