- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1289-1199/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- D. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme 46 MGL (2 300 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones uždraudimą naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą (2022 m. sausio 13 d. bauda sumokėta, 2022 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. spalio 1 d., apie 17.32 val., Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Klevinų k., Versmių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę visiškai. Nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. (penktadienio) iki pat sekmadienio (2023 m. spalio 1 d.) vartojo alkoholį. 2023 m. spalio 1 d. apie pietus, galimai apie 13‒14 val., atėjo pas kaimynę B. N.. Su kaimyne dviese, pas šią namuose vartojo alkoholį. B. gėrė alų, jis gėrė degtinę. Vienas išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį, 40 laipsnių stiprumo. Galimai apie 17.00 val., kartu su B. nusprendė važiuoti grybauti į mišką. Sėdo už savo automobilio vairo, B. sėdėjo priekinėje, keleivio pusėje. Alkoholio su savimi nesivežė, alkoholio automobilyje neturėjo. Išvažiavo iš namų ir važiavo pro Bubų k., Sudervės sen. Toliau važiavo žvyrkeliu ir įvažiavo į pagrindinį kelią, kryptimi Dūkštos‒Sudervė. Apsigalvojo ir nusprendė važiuoti namo. Pamatė, kad jį seka automobilis, todėl iš karto pasuko į dešinę ir galimai įvažiavo į Klevinės kaimą, Sudervės sen. Važiavo žvyrkeliu ir sustojo kelkraštyje, sutinka, kad galėjo sustoti Versmių gatvėje. Sustojus pamatė, kad jį sekantis automobilis taip pat sustojo netoliese. Jis išlipo iš automobilio, išlipo ir B.. Tačiau jis prie jį sekančio automobilio nėjo, su tais asmenimis nebendravo. Tiesiog vaikščiojo, rūkė. Greitu metu atvyko policijos ekipažas. Atsimena, kad pareigūnai alkotesteriu tikrino jo blaivumą, kiek tiksliai įpūtė, jis neatsimena, tačiau prisimena, kad virš 3 promilių. Sutinka, kad galėjo įpūsti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Su alkotesterio parodymais jis nesiginčija, sutinka, galėjo tiek įpūsti. Ką klausė jo pareigūnai ir ką jis šiems atsakė, neatsimena, nes buvo neblaivus. Galėjo pareigūnams pasakyti, kad jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, tačiau jis taip sakė tik todėl, kad bijojo gresiančios atsakomybės. Dabar jis pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes taip ir buvo. Atsimena, kad pareigūnai išvežė automobilį į saugojimo aikštelę, o jam įteikė šaukimą ir parvežė jį namo. Nori pažymėti, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo, kai gėrė jį su B. namie, daugiau jis alkoholio (vairuojant automobilį ar sustojus) iki pat pareigūnų patikrinimo alkotesteriu, nevartojo. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis labai gailisi, pasielgė lengvabūdiškai. Prašo bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti jam baudą. Baudą jis sumokės, tačiau prašo leisti šią mokėti dalimis (el. b. l. 91–94).
Kaltinamojo D. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Liudytojas L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 1 d., jam patruliuojant kartu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. Č., apie 17.32 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, jog Vilniaus r., ties Dūkštomis‒Sudervės k., pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją. Asmuo pranešė apie automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems susisiekus su pranešėju – A. Č., šis pasakė, kad šio draugė (kuri neprisistatė) filmuoja galimai neblaivų vairuotoją, kuris kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Bendraujant toliau, A. Č. pranešė, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo Versmių g. (netoli Versmių g. 2 namo), Purviškių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. Nurodė, kad automobilyje buvę asmenys išlipo ir išėjo (prie vairo sėdėjo vyras, keleivio vietoje ‒ moteris). Atvykus nurodytu adresu, Versmių g., (Versmių g. 9), pastebėjo einantį, galimai visiškai neblaivų asmenį (kuris, atitiko nurodytus požymius ir galimai vairavo transporto priemonę Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip paaiškėjo, tai buvo D. B.. Patikrinus asmenį bei šiam prisistačius, buvo toliau su juo bendraujama. Nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, šis sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli. Asmuo kalbėjo lietuviškai, tačiau sunkiai dėliojo mintis. Paprašius D. B. pateikti asmens tapatybės dokumentą, šis nevengė, pateikė. D. B. alkoholio taros, ar kitų draudžiamų daiktų prie savęs neturėjo, tik dešinės pusės kišenėje turėjo Opel automobilio raktelius. Pasiteiravus, ar D. B. vairavo automobilį, šis iš pradžių neigė, kad vairavo transporto priemonę, tačiau galiausiai prisipažino, nors, vengdamas atsakomybės, uždavinėjo klausimus, ar praras teises. Kai patikslino, jog asmuo tikrai praras teisę vairuoti kelių transporto priemones, šis pradėjo neigti savo kaltę, nurodė, kad nevairavo, nors prieš tai filmavimo metu prisipažino, kad vairavo automobilį. D. B. keitė parodymus. Nusprendus patikrinti asmens blaivumą, buvo naudojamas alkotesteris Alcotest 7510 NR. 1937271. D. B. pirmu pūtimu (17.55 val.) įpūtė 3,69 prom. Antru pūtimu (18.10 val.) ‒ 3,62 prom. Automobiliu taip pat važiavo B. N., kuri iki jiems atvykstant pasišalino. Paties vairavimo fakto jie nematė (el. b. l. 46–49).
Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 1 d., apie 17.30 val., važiavo keliu Dūkštos–Sudervė, Vilniaus r. Važiavo automobiliu kartu su savo drauge L. Č.. Priešais pamatė vingiuojantį automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pavojingai manevruodamas, tai į kelkraštį, tai įskiriamąją eismo juosta. Automobilis tai didino greitį, tai lėtino. Nusprendė dėl to paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Kalbėdamas su operatoriumi, nurodė kryptį kur važiuoja automobilis. Pravažiavus Sudervės kaimą, automobilis pasuko į dešinę (link Vilniaus pusės–Pilaitės). Vairuotojas nusuko į pirmą posūkį (adreso nežino), įvažiavo į žvyrkelį. Pavažiavo apie pusę kilometro ir sustojo vidury kelio (buvo sankryžos išsišakojimas). Pagal navigaciją nustatė, kad sustojo Versmių gatvėje, koks tai kaimas – nežino, bet tikėtina, kad Sudervės sen., Vilniaus r. Vairuotojas išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo į jo pusę (jie buvo apie 15‒20 metrų atstumu nuo šio). Matėsi iš išvaizdos, kad vyras yra stipriai neblaivus, svirduliavo. Tuomet vėl įsėdo į automobilį, pasėdėjo kokias 5 minutes ir tuomet iš automobilio vyras išlipo su savo keleive – moterimi. Kitų asmenų automobilyje nebuvo, buvo dar du šunys. Moteris taip pat atrodė neblaivi. Išlipę asmenys nuėjo toliau link žvyrkelio. Vyras nuėjo už kalvos, o moteris pradėjo grįžinėti link automobilio. Tuo metu, kai jie pradėjo eiti, atvažiavo policija ir nuvažiavo prie to vyro. Su nurodytais asmenimis liudytojas nekalbėjo, iki kol atvyko policija, kartu su drauge buvo automobilyje. Vėliau pareigūnams parašė paaiškinimą dėl įvykio ir jie su drauge išvyko, pareigūnai liko dirbti įvykio vietoje. Nori pažymėti, kad prie jų (jų matomoje zonoje) tas vyras jokio alkoholio nevartojo (el. b. l. 150–153).
2023 m. spalio 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad D. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Ant neblaivumo nustatymo akto D. B. pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutiko. 2023 m. spalio 1 d. 17.56 val. D. B. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0111, patikros sertifikato Nr. 1937271, nustatytas 3.69 promilių girtumas. 2023 m. spalio 1 d. 18.12 val. D. B. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK0111, patikros sertifikato Nr. 1937271, nustatytas 3.62 promilių girtumas (el. b. l. 22)
2023 m. spalio 4 d. peržiūrėjus 7 vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų kūno kamerų, nustatyta, kad pareigūnui apžiūrint D. B., jo kišenėje buvo rasti automobilio Opel rakteliai. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad pirmu patikrinimu D. B. buvo nustatytas 3,69 promilių girtumas, o antru patikrinimu ‒ 3,62 promilių girtumas (el. b. l. 154–157).
2023 m. spalio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones duomenimis nustatyta, kad automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. B. (el. b. l. 16).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje D. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. spalio 1 d., apie 17.32 val., Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Klevinų k., Versmių g., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 3,62 promilių neblaivumas. Be paties D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; liudytojo L. C. parodymai, kuriuose policijos pareigūnas nurodė atvykus į įvykio vietą nustatytas įvykio aplinkybes; liudytojo A. Č. parodymai, kuriuose jis nurodė paskambinęs bendrajam pagalbos centrui dėl to, kad važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad sulaikymo metu D. B. buvo nustatytas 3,62 promilių neblaivumas; kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad policijos pareigūnas D. B. kišenėje rado Opel raktelius ir kita bylos medžiaga. D. B. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.
D. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per dvejų metų laikotarpį (el. b. l. 129–132).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (el. b. l. 50–54), administracine tvarka baustas (el. b. l. 58–63), nedirbantis (el. b. l. 55–57), registruojasi užimtumo tarnyboje (el. b. l. 79). Byloje nėra duomenų apie D. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai kad anksčiau kaltinamasis jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau išvadų nepadarė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro pasiūlytą bausmę – 120 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į D. B. paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbingumo draudimo išmokos negauna, teismas sprendžia, jog D. B. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, D. B. nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. B. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, D. B. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 3,62 promilės alkoholio, daugiau nei devynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, liudytojo teigimu, važiavo automobiliu vingiuodamas, pavojingai manevruodamas tai į kelkraštį, tai į skiriamąją eismo juosta, tai didino greitį, tai lėtino. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to, jau buvo minėta, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui vėl nusikalto, sėsdamasis prie vairo būdamas neblaivus. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas trejų metų ir šešių mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 3 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, D. B. paskyrimo dienos (el. b. l. 101–104).
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu D. B., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkas D. B. (el. b. l. 16)), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
2023 m. spalio 2 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu laikinai apribotos D. B. nuosavybės teisės į automobilį Opel Vectra-C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 68–71). Atsižvelgiant į tai, kad D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Vectra-C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas D. B. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 121–124), dokumentų paėmimas (el. b. l. 111–112) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 101–104), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant D. B. šią baudą sumokėti per dvejus metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 3 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią D. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Vectra-C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
D. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Opel Vectra-C-Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.