- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-18515-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11345-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- U. N.
- Suinteresuotas asmuo
- V. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. N. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja U. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo V. N. mirties faktiškai valdydama priėmė palikimą – V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususią ½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja paaiškino, jog ji yra suinteresuoto asmens V. N. ir V. N. dukra. Tėvas V. N. ir motina V. N. susituokė 1986 m. gruodžio 27 d., tačiau 1994 m. balandžio 12 d. jie išsituokė. 2009 m. kovo 15 d. V. N. mirė. Po santuokos sudarymo tėvas V. N. ir motina V. N. įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su neįrengta pastoge, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas buvo įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių, t. y. mamos V. N. vardu, tačiau jis priklausė sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise. Nurodė, jog teismo sprendimu nutraukus tarp tėvo ir motinos santuoką, turtas nebuvo padalintas, todėl po santuokos nutraukimo turtas tėvams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. N., niekas dėl jo palikimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po tėvo mirties notarų biure nebuvo ir nėra užvesta bei jo palikimas nėra priimtas, o tiesiog buvo toliau faktiškai valdomas pareiškėjos ir velionį pergyvenusios buvusios sutuoktinės suinteresuoto asmens. Iš karto po tėvo V. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti ir rūpintis turtu kartu su motina, kaip vienintelė savininkė, buvo deklaravusi ten savo ir vėliau gimusios dukros gyvenamąją vietą. Jokių kitų vaikų ar kitos eilės paveldėtojų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra. Taigi, pareiškėja po tėvo mirties ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos valią valdyti ir kaip savo naudoti tėvo V. N. palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, jog pati tiesiogiai mokesčių už ½ dalį turto pareiškėja nemokėjo, tačiau ji dalį pinigų duodavo motinai V. N., kuri tiesiogiai apmokėdavo komunalinius mokesčius už turtą. Be to, motina kartais apskritai atsisakydavo imti pinigus iš pareiškėjos. Kita vertus, pareiškėja rūpinosi ir tvarkė tiek butą, tiek pastogę, prisidėjo prie jos įrengimo, taip laikydama save tikrąja ½ dalies turto savininke.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. N. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad jos dukra U. N. po savo tėvo V. N., mirties faktiškai valdydama priėmė palikimą – V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususią ½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėja iš karto po tėvo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tiek butu, tiek pastoge, padėjo ją sutvarkyti. Nurodė, kad pareiškėja yra davusi suinteresuotam asmeniui pinigų už komunalinius mokesčius, kuriuos ji tiesiogiai apmokėjo, tačiau ji juos atsisakydavo paimti. Ginčo tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos dėl paveldimo turto ir prašomo nustatyti juridinio fakto nėra. Nėra kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
5. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmė turinti faktą, kad faktiškai valdydama priėmė palikimą – V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususią ½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), t. y. prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, nurodydama palikėjo palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p. (Teismų praktika Nr. 24, psl. 188)). Tokiu būdu esant duomenų apie tam tikro palikėjo turto priėmimą po jo mirties faktiniu valdymu, teismas tik sprendžia dėl tokio fakto, galinčio sukelti teisinius padarinius buvimo, tačiau nepasisako dėl konkretaus turto sudėties, jo nedetalizuoja ir pan.
6. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. N. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris buvo U. N., gimusos (duomenys neskelbtini), tėvas. 1986 m. gruodžio 27 d. V. N. ir V. N. susituokė, tačiau 1994 m. gegužės 3 d. jų santuoka nutraukta. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. N. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 367/10000 negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. N. mirties nėra įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų.
9. Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1990–1993 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau byla nagrinėtina pagal galiojančio CK normas. Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
10. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas (butas ir neįrengta pastogė) įgyti santuokos metu ir nors nekilnojamasis turtas įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams ir preziumuojama, kad jų turto dalys lygios. Iš į bylą pateikto 1994 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5106/94 matyti, jog po santuokos nutraukimo V. N. ir V. N. priklausantis turtas nebuvo padalintas. Byloje pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina faktą apie tai, jog V. N. mirė būdamas ištuokoje bei kad pareiškėja yra vienintelė velionio duktė.
11. U. N. po tėvo mirties liko gyventi V. N. ir V. N. nuosavybės teise priklausančiame bute ir faktiškai pradėjo valdyti tėvui priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
13. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad U. N. po tėvo V. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas iš dalies. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo dukra U. N., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.