Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui I. S., dėl piniginės permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-03-12 I. S. nustatytos formos prašymu - paraiška Nr. PSP-11158, piniginei socialinei paramai gauti, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos nuo 2013 m. kovo iki birželio mėn. skyrimo. Prašyme nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna. Pasirašydamas prašymą atsakovas patvirtino, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga ir įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. 2013-03-12 Skyrius sprendimu Nr. 6000 nusprendė mokėti atsakovui nuo 2013-03-01 iki 2013-06-01 socialinę pašalpą, kas mėnesį mokant po 101,37 Eur (350 Lt.). Vėliau pareiškėjui sutikrinus SODRA duomenų bazės duomenis buvo nustatyta, kad I. S. nuo 2013-02-13 iki 2013-08-12 buvo paskirta mokėti nedarbo draudimo išmoka. 2014-01-29 atsakovas pateikė Skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad pašalpos permoką sumokės iki 2014-03-01. Skyrius 2013-07-01 sprendimu „Dėl mokėjimo sustabdymo“ Nr. 14882 sustabdė išmokos mokėjimą nuo 2013-06-01.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimas priteisti iš I. S., dėl atsakovo kaltės susidariusią, piniginės socialinės paramos permoką.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – 1) socialinę pašalpą bei 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t .y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o 3 punkte numatyta, kad per mėnesį privalo pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Byloje neginčijama, jog atsakovas I. S. žinojo apie pareigą pateikti teisingus duomenis, nes 2013-03-12 pateikdamas prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti, savo parašu patvirtino, kad žino ir sutinka, jog nuslėpęs ar pateikęs neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti Alytaus miesto savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisant to, atsakovas netinkamai vykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte įtvirtintas pareigas ir pateikė ieškovei neteisingą informaciją (nenurodė, kad nuo 2013-02-13 iki 2013-08-12 jam paskirta nedarbo išmoka), kuri ir lėmė piniginės socialinės paramos permoką. Be to, atsakovas, gaudamas paskirtas nedarbo išmokas, apie tai nepranešė pareiškėjui, tuo pačiu pažeisdamas Įstatymo 25 straipsnio 3 punkto reikalavimą - pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Įvertinus išvardintą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pateiktus duomenis bei tai, kad pats atsakovas su permoka iš esmės sutiko, nes 2014-01-29 prašyme nurodė, jog susidariusią permoką sumokės iki 2014-03-01, pripažintina, kad 101,37 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 2, 3 punktuose įtvirtintos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pareigos sumokėti susidariusią piniginės socialinės paramos permoką neįvykdė ir permokos negrąžino, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiama 101,37 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui Alytaus miesto savivaldybės administracijai 101,37 (šimtą vieną eurą 37 ct) Eur dydžio piniginės socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.