Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J.V. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 310 str. - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl A. P. nužudymo) - laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl A. M. nužudymo) - laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl Z. Š. nužudymo) - laisvės atėmimu septyniolikai metų;

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl E. S. nužudymo) - laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 3 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnes, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Paskirta bausmę atlikti kalėjime.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 3 p., J.V. pripažintas pavojingu recidyvistu.

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu vienuolikai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteista iš J.V., A. D. ir R. Š. solidariai 110 Lt K.Š.. Taip pat priteista iš J.V. nukentėjusiajam Z. S. 16000 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturinės žalos, bei konfiskuota J.V. turto už 805 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu R.Š. nuteistas, pagal BK 178 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., bei išteisintas, pagal BK 238 str. 1 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J.V. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 10 d. iki 14 d., tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, dienos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu A. P. pareikalavus, kad jis išeitų iš buto, nepakluso. Dėl savanaudiškų paskatų-turėdamas tikslą ateityje gyventi A. P. bute, J.V. užmetė A. P. ant kaklo vonios kambaryje rastą virvę, vieną kartą apsuko apie kaklą ir tempdamas virvės galus ją pasmaugė, taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudydamas A. P. .

Taip pat J.V. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio mėn. pabaigoje, tikslesnė data tyrimo nenustatyta, dienos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu A. M. pareikalavus išeiti iš jo buto, nepakluso. Dėl savanaudiškų paskatų-turėdamas tikslą ateityje gyventi A. M. bute ir pagrobti jame esantį turtą, užmetė A. M. ant kaklo virvę, apsuko ją apie kaklą ir tempdamas jos galus sulaužė gerklų skydinės kremzlės kairįjį viršutinį ragą ir taip pasmaugdamas tyčia jį nužudė. Iš A. M. buto J.V. per kelis kartus pagrobė nužudytajam priklausiusius daiktus - televizorių, žadintuvą, elektrinį galąstuvą, įvairius darbo įrankius, bendros 600 Lt vertės.

Taip pat J.V. ir A. D. nuteisti už tai, kad įvykdė nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o nuteistasis R. Š. įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą. 2003 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 28 d. iki 31 d., tikslesnė data tyrimo nenustatyta, apie 16-17 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, visi trys nuteistieji nuėjo prie Z. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Z. Š. atrakinus buto duris, visi trys nuteistieji įsibrovė į butą ir pareikalavo pinigų bei naminės degtinės. Z. Š. atsakius, kad pinigų neturi, J.V., turėdamas tikslą dėl savanaudiškų paskatų nužudyti, sugriebė rankomis jos kaklą ir smaugė. Tuo metu, kai J. V. smaugė Z. Š. , R. Š., turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti Z. Š. turtą, jos bute ieškojo vertingesnių daiktų. Negalėdamas rankomis pasmaugti Z. Š., J. V. kambaryje rastu magnetofono laidu apvyniojo Z. Š. kaklą ir pakvietė A. D. Dviese tempdami laido galus į skirtingas puses pasmaugė Z. Š. , taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudydami. Po nužudymo A. D. iš buto pasišalino, o J. V. ir R. Š. dvi paras gyveno nužudytosios bute, kur gėrė rastus alkoholinius gėrimus, maitinosi rastais maisto produktais bei abu iš buto pagrobė Z. Š. priklausančius daiktus - televizorių, audiomagnetofoną ir kitus daiktus, bendros 675 Lt vertės.

Taip pat J.V. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 1 d., apie 16 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su R. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame J. V. gyveno buto šeimininkės E. S. leidimu, pastarajai miegant, pagrobė E. S. priklausantį televizorių, 1000 Lt vertės.

Taip pat J.V. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 1 d., apie 19 val., E. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno buto šeimininkės leidimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti E. S. turtą, pastarajai esant bejėgiškos būklės-miegant apsvaigusiai nuo alkoholio, apvyniojo jos kaklą šuns pavadėliu ir ją pasmaugė, taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų ją nužudė. Nužudęs E. S. , tą patį vakarą J. V. iš jos buto pagrobė kompiuterį, spausdintuvą, skenerį ir kitus daiktus, viso bendros 15216 Lt vertės.

Taip pat J.V. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 3 d. iki 5 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas raktus, siekdamas apvogti, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nužudytajai E. S. priklausančius daiktus, bendros 170 Lt vertės.

Taip pat J.V. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 3 d. iki 5 d., tikslesnė data ir laikas tyrimo nenustatytas, siekdamas atsikratyti nužudytajai E. S. priklausančio šuns, vardu P., nusivedė jį ant namo (duomenys neskelbtini),stogo ir tyčia šunį numetė ant žemės. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu šuo žuvo ir tuo Z. S. padaryta 300 Lt turtinė žala.

Nuteistasis J.V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad dėl visų nusikaltimų jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti jo padarytus nusikaltimus bei bendrininkus. Mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta.

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, iš naujo išnagrinėti bylą perkvalifikuojant jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskiriant švelnesnę bausmę. Nurodo, kad su nuteistaisiais J. V. ir R. Š. iki nusikaltimo padarymo buvo pažįstamas trumpą laiką. Į Z. Š. butą ėjo tik dėl to, jog J. V. sakė, kad žino kur galima gauti degtinės. Apeliantas nežinojo kokiu būdu J. V.norėjo gauti alkoholinių gėrimų, jokio išankstinio susitarimo nužudyti buto šeimininkę Z. Š. nebuvo, jis net neįtarė, kad J. V. planavo ją nužudyti. Nors jis ragino J. V. ir R. Š. išeiti iš Z. Š. buto, bet pamatęs, kad jie nekreipia dėmesio į šiuos jo raginimus, išsigandęs galimų pasekmių, pats išbėgo iš buto. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias apelianto nurodytas aplinkybes. Nors prieš einant į nukentėjusiosios butą jis gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo apsvaigęs ir įvykio aplinkybes prisimena gerai. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik nuteistųjų J. V. ir R. Š. parodymais, kurie buvo žymiai girtesni už apeliantą.

Nukentėjusysis Z. S. atsikirtime į nuteistojo J.V. apeliacinį skundą nurodo, kad šiam nuteistajam skirta tinkama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis J. V. visus nusikaltimus įvykdė su didžiausiu cinizmu, jokios atgailos dėl padarytų nusikaltimų neparodė, teismo metu iš nukentėjusiųjų tyčiojosi, jų neatsiprašė. Todėl teigia, kad negalima švelninti nuteistajam J. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusioji O.-N. S. atsikirtime į nuteistojo J.V. apeliacinį skundą nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas, nuteistajam J. V. skirta tinkama laisvės atėmimo bausmė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. teigia, kad tik jo prisipažinimo dėka išaiškintas E. S. nužudymas ir atlikta pakartotinė ekspertizė, tačiau nukentėjusioji nurodo, kad patys nukentėjusieji išaiškino šį nusikaltimą padariusius asmenis. Nors jų nuomonė ir parodymai buvo nepagrįstai ignoruojami, tačiau nukentėjusioji būtų reikalavusi pakartotinės ekspertizės ir be J. V. prisipažinimo. Nuteistasis J. V., sakydamas, kad jo parodymai tikslūs ir nuoširdūs, sako netiesą. J. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, tik po mėnesio jį sulaikius ir pateikus neginčijamus įrodymus. Teismo metu jis nesigailėjo padaręs nusikaltimų, nukentėjusiųjų neatsiprašė, iš jų šaipėsi, tyčiojosi, įžūliai elgėsi posėdžio metu, dėl ko buvo išvestas iš teismo salės. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistojo J. V. prisipažinimas tėra tipiška nusikaltėlio psichologijos išraiška bei taktinis ėjimas. Savo aukas rinkdavosi vienišus, turinčius gyvenamąjį plotą asmenis, stengdavosi įgyti jų pasitikėjimą, sukeldavo jų pasigailėjimą, vėliau, tikslu apiplėšti, juos nužudydavo, imituodamas savaiminę mirtį. Nuteistojo motina jį charakterizavo neigiamai, nurodydama, kad ir ją buvo apvogęs bei kėsinosi į jos gyvybę. Nukentėjusioji teigia, kad J. V. galėjo būti sulaikytas jau po pirmos žmogžudystės, jei būtų tinkamai atliktas tyrimas bei teismo medicinos ekspertizės. Taip pat teigia, kad nepagrįstai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys – R. M. ir A. S. , kuriems nuteistasis J. V. pardavinėjo pavogtus iš nužudytų žmonių daiktus. Šie asmenys ne kartą pirko vogtus daiktus. Nukentėjusioji teigia, kad R. M. paaiškinimai, kad visas kompiuterio dalis, kaip netinkamas, jis išmetė į šiukšlyną, yra absurdiški. Kompiuteris buvo skirtas profesionaliems dizaino darbams, jame buvo instaliuota dizainerių programų, kietojo disko garantija penkeri metai, pastiprinta atmintis. R. M. , dirbdamas kompiuteriu bei juristu, negalėjo nesuprasti, kad pirko vogtą kompiuterį, nes jį įjungus, ekrane buvo savininko logotipas-„E. S. “. Vertingą daiktą pirko už kelis šimtus litų iš nedirbančio asmens, A. S. pažįstamo J. V. R. M. tik išsigalvojo jam patogią versiją, kad šį kompiuterį jam J. V. užstatė, nors kitą dieną R. M. šį kompiuterį išardytą atidavė A. S. . Užstatytais daiktais nesinaudojama, R. M. ekrane matė savininko logotipą, ant procesoriaus buvo firmos, iš kurios pirktas, ženklas. Todėl nukentėjusioji teigia, kad R. M. galėjo lengvai suprasti, o ir pasitikslinti, vogtas šis kompiuteris ar ne. R. M. pamelavo, jog nežinojo, kad perka vogtą daiktą, ir teismas nepagrįstai patikėjo jo tokia versija. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis J. V. siekia išvengti bausmės.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji N. S. prašė nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistųjų J.V. ir A. D. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo J. V.nusikalstamas veikas, pagal BK 178 str. 1 d. ir 2 d., 310 str., 129 str. 2 d. 9 p., bei nuteistojo A. D. nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Nors nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde neginčija jo veikos kvalifikavimo, o nuteistasis A. D. teigia, kad nužudyti nukentėjusiosios Z. Š. nenorėjo, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų T. Č., A. M. , K.Š., N. S. , Z. S. , liudytojų A. S. , S. M. , R. N. , nuteistojo R. Š. bei pačių nuteistųjų J. V. ir A. D. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, įvykių vietų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietose protokolais ir kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistasis J. V. dėl Z. Š. nužudymo parodė, kad tik atėjus į nukentėjusiosios butą jis sugalvojo ją nužudyti, su nuteistaisiais A. D. ir R. Š. apie tokius veiksmus nesitarė. Bute kažkas jam padavė laidą, kurį užvyniojo nukentėjusiajai ant kaklo ir, iš pradžių kartu su R. Š., o po to ir su A. D. , pasmaugė nukentėjusiąją. Kažkam paskambinus į duris, A. D. iš buto išėjo. Nuteistasis R. Š. dėl Z. Š. nužudymo davė analogiškus parodymus nuteistojo J. V. parodymams. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nuteistųjų nuosekliais parodymais. Nuteistasis A. D. teisme parodė, kad jis laikė laidą, kuriuo J. V.smaugė nukentėjusiąją, o pasigirdus skambučiui į duris, išsigando ir išėjo iš buto. Nors ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, o vėliau parodė, kad tempė laidą kartu su R. Š. ir J. V., tačiau apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D. turi atsakyti už šį nusikaltimą, nes ir laikydamas laidą jis sustiprino smaugimo veiksmą. Traukdamas laidą jis veikė kartu su J. V.ir dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajai kaip nužudymo vykdytojas. Nuteistojo A. D. teiginius, jog jis neketino nužudyti nukentėjusiosios, jos nesmaugė, laidą tik laikė, iš buto pasišalino savo noru, kolegija vertina kaip nuteistojo siekimą švelninti savo padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių seka, kad A. D. betarpiškai savo aktyviais veiksmais dalyvavo nužudant nukentėjusiąją. Tuo paneigta nuteistojo A. D. versija, jog jis neatliko jokių aktyvių veiksmų nužudant nukentėjusiąją.

Taip pat, kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistiesiems J. V. ir A. D. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybes lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis J. V. įvykdė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios-labai sunkūs smurtiniai nusikaltimai, sukėlę neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, J. V. teistas septynis kartus, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, naujus labai sunkius nusikaltimus padarė būdamas pripažintas recidyvistu, charakterizuojamas neigiamai, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili. Nužudymai buvo vykdomi sistemingai, po jų J. V. likdavo gyventi aukų namuose. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai rodo nuteistojo nepaprastą cinizmą, niekinantį požiūrį į bendražmogiškas vertybes bei nuteistojo asmenybės visišką degradavimą. Paskutinį nužudymą padarė esant dviems kvalifikuojantiems požymiams. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Nuteistasis A. D. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. teistas keturis kartus, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D. į nusikaltimą buvo įtrauktas J. V., nukentėjusiosios daiktais nepasinaudojo ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo menkesnis nei J. V., bei pagrįstai A. D. skyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijos vidurkis.

Kolegijos nuomone, paskirtos nuteistiesiems bausmės nėra per griežtos. Dar labiau jas švelninti nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J.V. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.