Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo D. T. skundą tenkino ir taikė jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio dalyje, padarymą dviem metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2011 m. gruodžio 5 d. ž Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 9 mėnesiams ją atliekant pataisos namuose. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 28 d., pabaiga – 2018 m. sausio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai.Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­linio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė netaikyti D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi tenkino nuteistojo D. T. skundą dėl Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir taikė nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo tolimesnis taisymas galimas ne pataisos namuose, o laisvėje, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir teismo įpareigojimus, tuo labiau, kad paleidimas iš pataisos įstaigų nėra absoliutus atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, nesilaikantis atleidimo sąlygų nuteistasis gali būti gražintas į laisvės atėmimo vietą tolesniam bausmės atlikimui.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. Gaubys skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. LK-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. T.. Skunde nurodo, kad teismas savo sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį D. T. iš pataisos namų, grindė tik formaliais motyvais, tačiau formalių kriterijų atitikimas, prokuroro teigimu, tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Prokuroras skunde pažymi, jog teismas atsižvelgė į tai, kad D. T. anksčiau nėra atlikęs laisvės atėmimo bausmės, tačiau nevertino, nusikaltimo už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingumo ir sunkumo, taip pat, nevertino nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog D. T. gyvenime linkęs pasielgti impulsyviai, kadangi greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu. Bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kuris susijęs su noru — priversti žmones jam paklusti. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame kaip jis mato savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika siejama su tinkamos specialybės nebuvimu, kriminalinių kompanionų įtaka, aukšta saviverte. kuri remiasi netinkamais standartais, netinkamo elgesio modelių pasirinkimu.Skunde taip pat pažymėta, kad Komisija svarstydama D. T. lygtinio paleidimo klausima, sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, priėmė vienbalsiai. Lygtinio paleidimo prašymo svarstymo procedūros komisija nepažeidė. Komisija išsamiai įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, likusia bausmės dalįProkuroras skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas taikė D. T. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, neatsižvelgdamas į tai, kad negauta įgaliotos institucijos išvada, patvirtinanti, kad nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos sąlygos, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad viena iš formalių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų yra minėta išvada.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. Gaubio skundas tenkinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Vertindamas prokuroro skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos privalomose programose, aktyviai dalyvauja sportiniuose renginiuose, už tai yra paskatintas, tačiau vertinant visumą D. T. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, D. T. gyvenime linkęs pasielgti impulsyviai, kadangi greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu, supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip jis mato savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Kolegija taip pat pažymi, jog nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką nustatytą tvarką pažeidė 2 kartus, skatintas 6 kartus. Ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinis pažeidimas padarytas 2014 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet D. T., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad D. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 40 balų pagal „OASys“. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai (nuo 49 iki 40 balų), kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. T. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada, jog D. T. vertas teismo pasitikėjimo, nėra pagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo D. T. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl panaikintina ir dėl prokuroro skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą –patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.