- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-401-519/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. J.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties pakeitimo ir nukentėjusiojo A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. jam paskirta subendrinta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. priėmė nuosprendį, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. 15 MGL dydžio bauda, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, t. y. M. L. pagal BK 154 str. 1 d. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiaulių apylinkės teisme 2013 m. sausio 29 d. buvo gautas nuteistojo M. L. prašymas ir patikslintas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš nukentėjusiųjų solidariai priteisti M. L. turėtas 2036,16 Lt procesines išlaidas, t.y. 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, 535, 16 Lt kelionių į teismo posėdžius ir 75 Lt faktinių aplinkybių fiksavimo išlaidos.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi iš dalies tenkino nuteistojo M. L. prašymą ir priteisė iš nukentėjusiųjų S. J. ir A. J. solidariai 750 Lt jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nuteistasis M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo skundžiamą nutartį ir tenkinti jo pirminį ir patikslintą prašymą priteisti iš A. J. ir S. J. solidariai jo turėtas procesines išlaidas 2035,16 Lt privataus kaltinimo byloje.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepriteisdamas 535,16 Lt kelionių į teismo posėdžius ir faktinių aplinkybių fiksavimo išlaidų neteisingai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 str. 3 d. ir 6 d. nuostatas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą prijungė prie bylos kaip įrodymą užfiksuotų faktinių aplinkybių aktą, kaip svarbią medžiaga, todėl patirtas dėl to išlaidas priteisti privalėjo. Taip pat mano, kad atsižvelgus į visas bylos aplinkybės, į tai, jog byla buvo pradėta tik pagal nukentėjusio pareiškimą, jis turėjo kelionių į teismo posėdžius išlaidas, todėl remiantis BPK 103 str. 6 d. ir vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, jo patirtos išlaidos pripažintinos kitomis su byla susijusiomis proceso išlaidomis.
Pažymėjo, jog jis buvo kaltinamas pagal 3 nusikalstamos veikos epizodus. A. J. atžvilgiu pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 2 d., o S. J. atžvilgiu pagal BK 154 str. 1 d. Pagal du sunkiausias pasekmes sukeliančius nusikalstamos veikos epizodus, t. y. pagal BK 154 str. 1 d., buvo išteisintas, liko galioti tik baudžiamasis nusižengimas A. J. atžvilgiu, pagal BK 155 str. 2 d. Mano, kad teismas privalėjo, atsižvelgęs į pirminiame ir patikslintame prašymuose išdėstytus argumentus, priteisti visas turėtas proceso išlaidas, nes likęs kaltinimas pagal BK 155 str. 2 d. tėra baudžiamasis nusižengimas, jis nesukelia tokių neigiamų pasekmių kaip nusikaltimas, t. y. teistumo, daug didesnių teismo baudų bei nukentėjusių ieškinių patenkinimo. Nagrinėjant nusižengimą pagal BK 155 str. 2 d., visas bylos procesas būtų buvęs daug paprastesnis ir pareikalavęs minimalių procesų išlaidų. Pažymėjo, jog buvo nepagrįstai kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d. ir būtent dėl šio kaltinimo susidarė visos įvardytos proceso išlaidos, turėjo važinėti į daugelį teismo posėdžių, fiksuoti faktines aplinkybes pas antstolį, samdyti advokatą dėl apeliacinio skundo rengimo ir atstovavimo apeliaciniame posėdyje, jog būtų panaikinti jo atžvilgiu nepagrįsti kaltinimai.
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi skundą taip pat pateikė nukentėjusysis A. J. ir juo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 27 d. konsultaciją Nr. B3-364, dėl BPK 105 str. 6 d. taikymo, kurioje preziumuojama, jog privataus kaltinimo bylose sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo išteisintajam priteisimo klausimą būtina nustatyti, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos.
Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. priėmė nuosprendį, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. 15 MGL dydžio bauda, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, t. y. M. L. pagal BK 154 str. 1 d. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią M. L. laikomas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl laikyti, jog M. L. yra išteisintas iš nusikalstamų veikų, nėra pagrindo. Apkaltinamais nuosprendis buvo priimtas M. L. atžvilgiu, jis laikomas teistu asmeniu. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nukentėjusiems kreipiantis privataus kaltinimo tvarka, todėl teismo taikytos BPK 105 str. 6 d. nuostatos prieštarauja M. L. teisiniam statusui ir negali būti taikomos.
Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą dėl dalies išlaidų kompensavimo nevertino šių aplinkybių, todėl mano, kad nukrypo nuo teisės taikymo ir neteisingai pritaikė įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas M. L. pripažino kaltu už abi nusikalstamas veikas, o apeliacinis teismas vertindamas įrodymus dalyje M. L. išteisino. Teigia, kad privataus kaltinimo skundas puvo pagrįstas ir teisėtas, o įrodymus vertindami teismais priėmė skirtingus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. ir nukentėjusiojo A. J. skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VIII skyriuje reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. BPK 103 str. nustato, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 105 str. 6 d. numato teisę kaltinamajam, kuris išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, kreiptis į teismą dėl proceso išlaidų atlyginimo, o teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 27 d. konsultacijoje Nr. B3-364 (paskelbta Teismų praktikoje Nr. 24) sprendė (pasisakė dėl) išteisintojo proceso išlaidų (gynėjo paslaugoms apmokėti) atlyginimo klausimą. BPK išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti tiesiogiai nėra įvardytos kaip proceso išlaidos, tačiau BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 str. 1-5 p. Tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, pagal BPK 105 str. 6 d., bet kurios rūšies proceso išlaidos gali būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, todėl išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti gali būti priteisiamos iš nukentėjusiojo. Šioje konsultacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamasis procesas, tik esant nukentėjusiojo pareiškimui, gali būti pradedamas dviem skirtingais atvejais: 1) BPK 167 str. nustatyta tvarka ir 2) BPK 407 str. nustatyta tvarka, sprendė (pasisakė), kad yra skirtingas proceso išlaidų atlyginimas. Esant baudžiamojo proceso pradžiai privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.) lėmus tik nukentėjusiojo valiai, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, išteisintojo patirtos išlaidos turėtų būti priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, tačiau tik tuo atveju, jei būtų nustatoma, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos.
Konstatuotina, kad baudžiamoji byla Nr. PK1-249-898/2012 buvo pradėta privataus kaltinimo tvarka, pagal nukentėjusiųjų S. J. ir A. J. skundą. Nuteistasis M. L. buvo kaltinimas pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 2 d. (dėl A. J.) ir pagal BK 154 str. 1 d. (dėl S. J.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžiu M. L. pagal BK 154 str. 1 d. (dėl A. J.) ir pagal BK 154 str. 1 d. (dėl S. J.) išteisino, pagal BK 155 str. 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą.
Įstatymų leidėjo imperatyviai reglamentuota, jog tik išteisintas baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali kreiptis dėl proceso išlaidų atlyginimo ir tik tuo atveju teismas sprendžia proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 155 str. 2 d., jo statusas, nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu yra kaip nuteistojo, todėl jokios nuteistojo M. L. patirtos proceso išlaidos susijusios su jo nuteisimu kiek tai liečia kaltinimus išdėstytus pradiniame A. J. skunde, iš nukentėjusiojo A. J. negali būti priteistinos. M. L. statusas, nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu yra kaip išteisintojo, nes jis iš kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji S. J., nagrinėjamu atveju, inicijavo baudžiamąjį procesą neturėdama pagrindo teigti, kad ji nukentėjo nuo M. L. nusikalstamos veikos ir yra pagrindas iš jos priteisti dalį šiame kaltinime išteisintojo patirtų išlaidų už išteisintojo gynėjo paslaugas.
M. L. skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis išteisintas pagal dvi sunkesnes pasekmes sukeliančias nusikalstamas veikas, o nuteistas tik už padarytą nusikalstamą veiką, priskirtiną baudžiamiesiems nusižengimams. Įstatymų leidėjas reglamentuodamas proceso išlaidų atlyginimą neatsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sudėtingumą. Nei BPK 105 str. 6 d., nei kituose baudžiamojo proceso įstatymo normose nenumatyta, kad nukentėjusysis atlygina proceso išlaidas kaltam asmeniui, nuteistam už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Būtent dėl šios priežasties nuteistojo argumentas bei prašymas laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Taip pat nepagrįstai prašoma priteisti patirtas kelionės išlaidas bei išlaidas dėl kreipimosi į antstolį R. K. už faktinių aplinkybių nustatymą. Kelionės išlaidas M. L. vis tiek būtų patyręs pagal nukentėjusiojo A. J. skundą, todėl jos neišskirstytinos ir iš nukentėjusiųjų nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad prašomos priteisti išlaidos antstoliui R. K. nebuvo būtinos tiriant nuteistojo M. L. padarytą nusikalstamą veiką, nes šių Faktinių aplinkybių nustatymu nesirėmė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą. Be to, šios M. L. patirtos išlaidos yra dėl nukentėjusiojo A. J. skunde pareikštų kaltinimų M. L., o dėl to M. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Būtent dėl šių priežasčių šis M. L. skundo argumentas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl M. L. patirtų išlaidų dydžio nustatymo, todėl jų nekartoja, tačiau sprendžia, jog nustatytą dalį patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti turi tik S. J..
Remiantis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis keistina, priteisiant iš nukentėjusiosios S. J. pusę M. L. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 750 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str. 6 d., 364 str. 8 d. 3 p.,
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį.
Nuteistajam M. L. priteisti iš nukentėjusiosios S. J. 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų) jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.