Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. D. (toliau – pareiškėjas) skunde prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ (toliau – Įsakymas) 2.1punktą, kuriuo jam nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas; įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1B-95 (toliau – 2017 m. sausio 30 d. įsakymas), nustatant pareiškėjui V. D. 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos; iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjo V. D. naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos. Iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti jo patirtas proceso išlaidas.

Jis teigia, kad ginčijama Įsakymo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas paaiškina, jog yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jo tarnybai yra taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau tekste – Statutas) nuostatos. Nurodytas teisės aktas suteikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teisę individualų ginčą spręsti tarnybinių ginčų komisijoje, tačiau nenustato privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka procedūros.

Pareiškėjas nurodo, jog yra Vilniaus teritorinės muitinės posto (toliau – Postas) (duomenys neskelbtini), atliekantis pareigas (duomenys neskelbtini) poste. Aiškina, kad pareigas atliko, vadovaudamasis 2004 m. gruodžio 15 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 3B-303, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto (duomenys neskelbtini), atliekančio pareigas Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo postuose pareigybės aprašymu. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas.

Pareiškėjui žinoma, kad dar 2013 m. kovo 14 d. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164 buvo patvirtintas tik Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, kuriuo šio konkretaus kelio posto (duomenys neskelbtini) nustatyta 15 pareigybės kategorija, algos koeficientas – 7,8.

Atsakovo generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija. Teigia, kad visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta A 15 pareiginė kategorija su algos koeficientu – 7,8. Įsakymas įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 13 d. Šiuo įsakymu netekusiu galios buvo pripažintas atsakovo generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1B-164 „Dėl Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos patvirtinimo“.

Nurodo, kad jo einamai Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybei turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija, atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad po 2017 m. sausio 30 d. įsakymo priėmimo, dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių, šis įsakymas niekada nebuvo įgyvendintas, jo pareigybei ir toliau buvo taikoma 14 pareigybės kategorija, mokamas darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas, faktiškai atitiko 14 pareigybės kategoriją.

Atsakovo generalinis direktorius 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“, kuriuo jam suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis pervadintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį; nustatytas pareiginės algos koeficientas – 9,1 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį.

Pareiškėjui mokamas darbo užmokestis skaičiuojamas ne pagal tarnybos lygį (A) ir pareiginę kategorija (14 ar 15), bet pagal tam tikrai pareiginei kategorijai įstatymu priskirtą pareiginės algos koeficientą. Nuo 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjui toliau buvo skaičiuojamas atlyginimas taikant A14 pareiginę kategoriją su algos koeficientu 7,0, nors turėjo buvo taikomas A15 pareiginei kategorijai priskirtas algos koeficientas 7,8. Pareiškėjui buvo taikomas 20 proc. (1,2 koeficientas) priedas už turimą kvalifikacinę klasę iki 2018 m. kovo 1 d., po to buvo suteikta pirmoji kvalifikacinė klasė, už kurią numatytas 30 proc. pareiginės algos priedas (1,3 koeficientas).

Pasak pareiškėjo, 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu buvo klaidingai nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1, kadangi atskaitos tašku nepagrįstai imtas A14 pareiginei kategorijai priskirtinas pareiginės algos koeficientas 7,0, jį dauginant iš kvalifikacinės klasės koeficiento 1,3 už pirmą kvalifikacinę klasę (7x1,3=9,1). Atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo pareiginės algos koeficientą, privalėjo atskaitos tašku laikyti visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini) taikytiną A15 pareiginei kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8, dauginant iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento (7,8x1,3=10,14).

Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. atlyginimas jam buvo neteisėtai sumažintas taikant pareiginės algos koeficientą 7,0 vietoj taikytino koeficiento 7,8, o nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant pareiginės algos koeficientą 9,1 vietoje – 10,14. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjui už laipsnį priklauso koeficientas 1,2, nuo 2019 m. vasario 1 d. už vidaus tarnybos laipsnį paskirtas 1,3 koeficientas.

Skunde nurodo, kad iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo skaičiuojamas 24 proc. priedas už stažą. Šis priedas iki 2019 m. sausio 1 d. darbo apmokėjimo tvarkos pasikeitimo buvo didinamas trimis procentais kas trejus metus. Nuo 2019 m. sausio 1 d., pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, priedas už darbo stažą skaičiuojamas kiekvienais metais po 1 proc., be to, į darbo stažą įskaityta tarnyba armijoje, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui taikytinas 27 proc. priedas už darbo stažą, nuo 2019 m. vasario 1 d. – 28 proc. priedas.

Pažymi, kad per visą ginčo laikotarpį nepagrįstai neįgyvendinant atsakovo generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, pareiškėjo skaičiavimais, darbo užmokesčio nepriemoka – 3 981,60 Eur, dydis nuolat auga.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl naujo pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini), privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų (duomenys neskelbtini) pareigas einantiems pareigūnams, įskaitant ir pareiškėją.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Muitinės departamento direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymas yra nevykdomas. Nuo 2017 m. sausio 30 d. turėjo būti taikomas 15 kategorija. Jam buvo žadėta vertinimo pokalbio metu, kad bus taikoma 15 kategorija. Konkursuose nedalyvavo, kadangi jokių konkursų nevyko. Nėra galimybių daryti karjerą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nevykdo 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, kurio neskundžia, bet juo remiasi, grįsdamas reikalavimą dėl nevykdymo. Buvo apribota pareiškėjo teisė į karjerą. Nurodo, kad 15-ą kategorija turi 9 postų (duomenys neskelbtini), o 14-tą – 6. Tvirtina, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma 15 kategorija. Atsakovo vertinimas yra neteisingas.

Muitinės departamentas nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lietuvos muitinėje pradėjo dirbti nuo 1993 m. sausio 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pavaduotojo pareigose. Muitinės departamento 2018 m. vasario 12 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. l P(V)-30 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) poste.

Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Statuto pakeitimo 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo“, nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas Statuto pagrindu, t. y. pareigūnai, kurie iki Statuto įsigaliojimo ėjo pareigas finansų ministro valdymo sričių statutinėse įstaigose, nuo 2018 m. sausio 1 d. laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka. Muitinės departamento nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesas negalėjo paveikti pareiškėjo teisinės padėties, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto statusas minėtu laikotarpiu nesikeitė.

Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pasikeitimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymu pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 7 dalimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu 1P-64 „Dėl vidaus tarnybos laipsnio suteikimo ir priedo už laipsnį nustatymo“ pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 1 d. suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis ir vadovaujantis Statuto 54 straipsniu nustatytas 1,3 bazinio dydžio pareiginės algos priedas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Statuto 71 straipsnio 1 dalimi, individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją.

Muitinės departamentas nurodo, jog rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, atsakovas visada atlieka teisės aktuose nustatytų įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinių ir funkcijų analizę. Analizuojant Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo patvirtinimo“, ir pažymi, kad tuo metu Medininkų kelio postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame buvo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Šio kelio posto (duomenys neskelbtini) funkcijos pasižymėjo ypač sudėtinga veikla, reikalaujančia plačių (atitinkamos srities) ir specialių žinių, tikslaus vidinės ir išorinės aplinkos ryšių įvertinimo, problemų analitinio įvertinimo, greito ir tikslaus sprendimų priėmimo, nuolatinio bendradarbiavimo ir tarnybinių ryšių pagal veiklos sritis palaikymo su kitomis institucijomis, aukščiausiomis valdžios institucijomis, tarptautinėmis, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijomis, todėl Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas buvo patvirtintas atskiru įsakymu, kuris pagal savo turinį buvo skirtas užtikrinti muitinės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų tam tikros kategorijos pareigūnų funkcijų atlikimo tvarką. Akcentuoja, kad atsižvelgus į skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir funkcijas, įgyvendinti šį įsakymą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas atsiliepime aiškina, kad valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) buvo susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. To paties pavadinimo pareigybės galėjo būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, posto (duomenys neskelbtini) pareigybė gali būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Todėl perkėlimas iš 14 kategorijos posto (duomenys neskelbtini) į 15 kategorijos posto (duomenys neskelbtini) pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnės kategorijos pareigas.

Muitinės departamentas nurodo, jog vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) nuostatomis, būtina įvertinti pagrindą nustatyti iš 14 pareigybės kategorijos į 15 pareigybės kategoriją, kadangi nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, būtina atsižvelgti į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas.

Atsakovas tvirtina, kad kategorijos negali būti suteikiamos automatiškai, o nustatyti pareiškėjui 15 kategoriją galėjo tik jam laimėjus konkursą arba atliktus jo veiklos vertinimo procedūrą. Atsakovas aiškina, kad sudarė galimybes dalyvauti konkursuose į aukštesnės kategorijos pareigas, tačiau jis konkursuose nedalyvavo, todėl atsakovas daro išvadą, kad reikalavimas „įgyvendinti įsakymą“ yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms ir neįmanomas įgyvendinti.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareigybės aprašymo tvirtinimas įstaigos vadovo įsakymu tik patvirtina nustatomas pareigūno funkcijas, bet ne konkretaus pareigūno koeficientą. Neteisinga suprasti pareigybės priskyrimą A14 pareigybės kategorijai kaip diskriminuojantį. Šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 54 straipsniu. Pareiškėjas, skųsdamas Įsakymo 2.1 punktą, nepateikė argumentų, pagrindžiančių jo poziciją ir nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant šį teisės aktą.

Atsakovas tvirtina, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjo prašymas priteisti iš Muitinės departamento 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos, taip pat darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

Muitinės departamentui iš skundo turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent šios institucijos generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, bei kuriuo jam ir toliau buvo taikoma A 14 pareiginė kategorija. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje faktiškai iškėlė ginčą būtent dėl šio įsakymo, tačiau pateikė skundą teismui praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šio įsakymo įsigaliojimo, todėl daro išvadą, kad praleido terminą prašymui paduoti.

Teismo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad dėl įsakymą turėjo skųsti per 2 mėnesius nuo nevykdymo pradžios. 2019 m. pareigybės aprašymas buvo pakeistas atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Pabrėžė, kad konkursai, nors ir nedažnai, bet vyko, 2017 m. vyko konkursas į Medininkų posto (duomenys neskelbtini) pareigas (15 kategorija), nes ten didžiausias krūvis. Nurodė, kad 2017 m. krūvis postuose reikšmingai skyrėsi. Ne visi postų (duomenys neskelbtini) turi tas pačias kategorijas. Teigia, kad jokių teisės aktų nepažeidė, o pareigybės aprašymo vykdyti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, t. y. 2.1 punkto, kuriuo nustatytas pareiškėjo pareiginės algos koeficientas – 9,1, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis Asmens byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Muitinės departamento Varėnos muitinėje pradėjo dirbti nuo 1993 m. sausio 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 455-k „Dėl priėmimo į darbą“ nuo 2002 m. gruodžio 6 d. buvo paskirtas į Muitinės veiklos organizavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pavaduotojo pareigas. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 466-k „Dėl pareiginio laipsnio suteikimo“, pareiškėjui buvo suteiktas III rango muitininko pareiginis laipsnis. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1P-366K „Dėl perkėlimo“, pareiškėjas buvo perkeltas į posto pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas ir nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) poste (III rango muitininko pareiginis laipsnis). Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1P-175K „Dėl perkėlimo“ pareiškėjas buvo perkeltas į posto (duomenys neskelbtini) pareigas ir nustatyta pareigų atlikimo vieta Šalčininkų, Eišiškių ir Krakūnų kelio postai (II rango muitininko pareiginis laipsnis, A lygis, 14 kategorija, 7,0 pareiginės algos koeficientas). Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-244K „Dėl paskyrimo į pareiga ir pareigų atlikimo vietos nustatymo“ pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Šalčininkų kelio poste pagal Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto (duomenys neskelbtini), atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo) poste, pareigybės aprašymą, patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 „Dėl postų pareigūnų pareigybių aprašymų patvirtinimo“. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1P(V)-391 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ pareiškėjui buvo nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) poste. Nuo 2015 m. birželio 15 d. pareigas jis atlieka pagal Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 „Dėl kai kurių Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų pavirtinimo“ (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-180 „Dėl kvalifikacinių kategorijų Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams suteikimo“ pareiškėjui buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ pareiškėjui nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) poste.

Skundžiamu Įsakymu „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 54 straipsniu, pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį (1 punktas), o ginčijamu 2.1 punktu pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas – 9.1. Taigi, šioje byloje ir vertinamas pastarasis įsakymo punktas dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turėjo nustatyti jo pareiginės algos koeficientą – 10,14, t. y. pagal 15 pareigybės kategoriją, šios pareigybės kategorijai nustatytas algos koeficientas – 7,8.

Pasak pareiškėjo, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu jam turėjo būti taikomas A15 pareiginei kategorijai priskirtas atlyginimo koeficientas.

Vertintina, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo Įsakymo 2.1 punkto priėmimą.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, reguliavęs muitinės sistemoje dirbančių asmenų teises ir pareigas, neteko galios 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1389 (nuo 2019 m. sausio 1 d.; TAR, 2018, Nr. 2018-12058).

Taigi, vadovaujantis Statuto pakeitimo 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo“ (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas), nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas, t. y. Statutas. Pagal Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 25 straipsnį, II rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos majoro laipsniu (4 punktas). Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją (1 punktas).

Statuto 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu iki Statuto įsigaliojimo vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 6 dalimi pervardytas laipsnis yra žemesnis negu Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis, pareigūnui per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti suteikiamas Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-64 nuo 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis ir nustatytas pareiginės algos priedas už laipsnį – 1,3.

Taigi, dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo muitinės pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka ir jų atlyginimas skaičiuojamas laikantis būtent šios tvarkos.

Svarbi bylai aplinkybė, kad 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 pareiškėjo nuo 2018 m. kovo 1 d. pareigų atlikimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) poste (prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) poste). Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto statusas, atsižvelgus į Statuto pakeitimus, būtų pasikeitęs ir tai galėtų lemti ir pareiškėjo statusą. Be to, jei pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į šį postą, turėjo teisę įsakymą skųsti. Tokių duomenų nėra.

Pareiškėjo pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalimi, pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiškėjo pareigos Vilniaus teritorinėje muitinėje priskiriamos II įstaigų grupei. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio ir atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti, kad jo pareiginė alga apskaičiuota tinkamai ir nustatytas pareiginės algos dydis atitinka teisinį reglamentavimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu jį perkelti į A lygio 15 kategoriją. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, kad postų (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymai 2015 m. ir 2017 m. buvo identiški, tik buvo nustatytos skirtingos pareigybių kategorijos, t. y. 14 ir 15. Atsakovas teigė, kad postuose darbo krūvis skyrėsi reikšmingai ir tai lėmė, kad atsakovas nustatė skirtingas kategorijas postų (duomenys neskelbtini) pareigybėms. Pats pareiškėjas nurodė, kad 15-tą kategoriją turi 9 postų (duomenys neskelbtini), o 14-tą – 6 postų (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pagal patvirtintą Lietuvos muitinės struktūrą https://www.lrmuitine.lt/web/guest/776 Vilniaus teritorinėje muitinėje yra 5 (penki) kelio postai: Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų, Raigardo ir Šumsko. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės keturiuose postuose nustatyta 14-ta kategorija ir tik vienam kelio posto (duomenys neskelbtini) – 15-ta kategorija. Taigi, pareiškėjas žinojo, jog ne visos postų (duomenys neskelbtini) pareigybės priskirtos 15 kategorijai. Ta aplinkybė, kad, kaip jis teigia, tarnybinio vertinimo metu su direktore kalbėjo ir pastaroji jam žadėjo nustatyti 15 kategoriją, negali būti laikoma teisiniu pagrindu pareiškėjui nustatyti tokią kategoriją. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog jo pareigybė – (duomenys neskelbtini) posto (duomenys neskelbtini) – buvo priskirta 15 kategorijai. Tokių duomenų nėra ir jo Asmens byloje. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir siūlyta suteikti I-ą kvalifikacinę kategoriją, 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjo, kaip Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), atliekančio pareigas Vilniaus (duomenys neskelbtini) poste, veikla įvertinta gerai.

Pagal Muitinės įstatymo 15 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius: 1) vadovauja Muitinės departamentui ir užtikrina muitinės uždavinių įgyvendinimą; 2) priima teisės aktus, įskaitant ir šiame įstatyme Muitinės departamento kompetencijai nustatytus priimti teisės aktus; 3) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis; 4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento administracijos struktūrą; 5) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų administracijos struktūrą; 6) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius Muitinės departamento vardu; 7) panaikina teisės aktams prieštaraujančius muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus; 8) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir naudojasi teisės aktuose numatytomis teisėmis.

Muitinės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus ir kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems nustatytas funkcijas. Muitinės posto nuostatus tvirtina teritorinės muitinės, kurios struktūrinis padalinys yra atitinkamas muitinės postas, direktorius. Muitinės posto nuostatuose gali būti apibrėžta muitinės posto veiklos zona.

Muitinės departamento nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 18 d.; Žin., 2012, Nr. 120-6033) 18.6 punkte nustatyta, kad Muitinės departamento direktorius, be kita ko, suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas ir muitinės įstaigų funkcijas; 18.11 punkte nustatyta, kad Muitinės departamento direktorius, be kita ko, tvirtina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš pareigų Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas arba įgalioja šiuos veiksmus atlikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją (pavaduotojus) arba atitinkamų muitinės įstaigų vadovus.

Taigi, pareigybės aprašymą tvirtina ir dėl konkrečios muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos sprendžia būtent Muitinės departamento generalinis direktorius. Pareiškėjas dirbo kelio poste, kuriame dėl darbo pobūdžio ir specifikos, pareigybei nustatyta 14 kategorija. Pareiškėjas nurodė, kad ne dėl jo vieno susiklostė tokia situacija, todėl teismas negali vertinti, jog atsakovas pareiškėją diskriminavo. Situaciją lėmė kelio postuose nevienodas darbo krūvis. Šiuo atveju Muitinės departamento direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareigūnų darbo vietos ir atitinkamai jų pareigybių priskyrimo tam tikrai kategorijai.

Pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę, kuri apima ir viešojo administravimo subjektui įstatymais pavestų uždavinių ir funkcijų paskirstymą tarp tos įstaigos struktūrinių padalinių ir atitinkamų funkcijų priskyrimą tų padalinių valstybės tarnautojų pareigybėms tvirtinant jų aprašymus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. vasario 23 d. nutartis Nr. A62-l 007/2011).

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas, veikdamas pagal jam suteiktą diskreciją, patvirtino pareigybių aprašymus, nustatė tarnautojų darbo vietą ir priskyrė pareigybes atitinkamoms kategorijoms.

Pareiškėjas neginčijo 2017 m. sausio 30 d. įsakymo. Jis teigė, kad juo remdamasis reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą šį įsakymą vykdyti pareiškėjo atžvilgiu.

Kaip matyti iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų, pagal Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą pareigybės aprašymą, Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) nustatytas pareigybės lygis A, 14 kategorija. Jis su šiuo įsakymu susipažinęs raštu 2015 m. birželio 15 d. Jokių vėlesnių pareigybių aprašymų, kurie keistų jo, posto (duomenys neskelbtini), teisinę padėtį, byloje nėra.

Savaime ta aplinkybė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu posto (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta A lygio 15 kategorijai, nepatvirtina, jog visų postų (duomenys neskelbtini) pareigybės buvo to paties lygio. Tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas nurodo, kad buvo nustatytos postų (duomenys neskelbtini) A lygio 14 ir 15 kategorijos pareigybės. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad VTĮ (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 30 d.) 7 straipsnyje įtvirtino, jog valstybės tarnautojų pareigybės buvo trijų lygių (A, B, C) ir kiekvienam iš jų buvo nustatyti atitinkamo išsilavinimo lygio bendrieji reikalavimai. Valstybės tarnautojų pareigybės buvo skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija (VTĮ 7 straipsnio 2 dalis). VTĮ, be kita ko, nustatė valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių lygius ir kategorijas (3 priedas) pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų suskirstymą į grupes (VTĮ 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 2 ir 3 priedai). Minėtame pareigybių sąraše buvo atskirai išskirtos statutinių valstybės tarnautojų, kurių tarnybinę veiklą reglamentuoja įstatymų patvirtinti statutai, suvienodintos pareigybės. VTĮ 8 straipsnio 7 dalis reglamentavo, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis ir Metodika. Pagal Metodikos nuostatas (5 punktas) aprašant pareigybę apibrėžiama jos paskirtis, nustatomos bendrosios ir/ar specialiosios veiklos sritys, pareigybei priskiriamos funkcijos, pavaldumas, specialieji reikalavimai, nustatomas pareigybės lygis ir kategorija. Pagal Statutinių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų vertinimo kriterijus statutinių valstybės tarnautojų pareigybės buvo vertinamos atsižvelgiant į pareigybių vertinimo kriterijus (tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumo, sudėtingumo, tarnybinių ryšių, bendradarbiavimo ir bendravimo, darbo vietos ir tarnybos sąlygų).

Atsakovas paaiškino, kodėl būtent Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. įsakymu, priskyrė A lygio 15 kategorijai ir tai lėmė, kad minėtas postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame vyravo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo argumentais. Pareiškėjas jų nepaneigė.

Būtent atsakovas, siekdamas užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, turi teisę užtikrinti tinkamą muitinei priskirtų uždavinių įvykdymą ir spręsti pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą pagal suteiktą kompetenciją, analizuodamas konkrečią situaciją postuose, vertindamas veiklos sudėtingumą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas įvertino konkretaus struktūrinio padalinio (posto) uždavinių ir funkcijų sudėtingumą, darbų krūvį. Pareiškėjas ir pats nenurodė, kad visuose postuose vienodas darbo krūvis ar atliekamos tokios pačios užduotys. Taigi, atsakovas turėjo teisę vertinti individualiai skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir atliekamas funkcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas jo atžvilgiu turėjo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra teisiškai nepagrįsti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jei atsakovas, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtai nevykdė 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, tai turėjo pats kreiptis į pastarąjį su prašymu jį vykdyti. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, ir pats pareiškėjas turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų bei siekti užimti A lygio 15 kategorijos pareigas. Jis galėjo dalyvauti ir skelbiamuose konkursuose. Pareiškėjas nurodo, kad nė vienas posto (duomenys neskelbtini) nedalyvavo konkursuose, tačiau tai yra kiekvieno pareigūno asmeninis pasirinkimas ir nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1 atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją, atitinkančią 10,14 pareiginės algos koeficientą). Pareiškėjo argumentai ir pateikti duomenys nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo yra abstraktūs. Kaip minėta, 2017 m. sausio 30 d. įsakymo tvirtinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta net 7 iš 14 Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymų, keturi iš penkių postų (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymų buvo priskirti 14 kategorijai. Posto (duomenys neskelbtini) pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Taigi, būtent Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai priskirti konkretų posto (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. Įsakymą yra atmestas šiuo sprendimu, tai kiti reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus, priteisti 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos laikytini išvestiniais ir atmestini kaip nepagrįsti

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.