Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1524-264/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-17
Bylos Nr.: 2A-1524-264/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: D. B., Z. B., G. G., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Architektų pastogė“, sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: J. S., D. B., A. K. B., T. G., J. G., K. G., A. N., L. N., S. D., VĮ Registrų centras
Advokatai: Marina Laurinaitienė

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1524-264-2013Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atstovė advokatės Marinos Laurinaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2447-214/2013 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. B., Z. B., G. G., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Architektų pastogė“, sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys: J. S., D. B., A. K. B., T. G., J. G., K. G., A. N., L. N., S. D., VĮ Registrų centras, dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto pripažinimo neteisėtu, Kauno apskrities viršininko įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia, ribos tarp žemės sklypų atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė atstatyti jo pažeistas teises; pripažinti neteisėtu 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo aktą; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuria buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. 115, esančio sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys; atstatyti tarp žemės sklypo Nr. 116, priklausančio ieškovui G. S., ir žemės sklypo Nr. 115, priklausančio atsakovams Z. B. ir D. B., esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribą, pažymėtą UAB „Žemetra“ 2011 m. rugsėjo 23 d. paruoštame žemės sklypo plane M 1:500, sklypo plotas 827, m² taškais Nr. 2 – koordinatės 6091908.03/497318.09 ir Nr. 3 – koordinatės 6091878.10/497327.92. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0827 ha žemės sklypas Nr. 116, gretimo žemės sklypo Nr. 115 dabartiniai savininkai yra atsakovai D. B. ir Z. B.. 1995-05-20 buvo atlikti preliminarūs žemės sklypų matavimai ir tarp minėtų žemės sklypų buvo nustatyti sklypų kraštinių ilgiai ir riba. Buvusi sklypo Nr. 115 savininkė atsakovė G. G. 2006 m. užsakė atlikti sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Architektų pastogė“. Šios bendrovės geodezininkė 2006-12-03 ribų paženklinimo–parodymo aktu nustatė žemės sklypo Nr. 115 ribas. Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymu Nr. 02-05-2082 buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. 115 kadastro duomenys, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre. Minėtas įsakymas pažeidė jo teises, kadangi prieš jo valią buvo sumažintas jam priklausantis žemės sklypas. Ieškovui apie sklypo matavimus pranešta nebuvo, be to, atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad ženklinant ribas, nedalyvavo ir kiti gretimų sklypų savininkai T. G. ir D. B., buvo nustatyta, kad jų parašai ribų paženklinimo– parodymo akte buvo suklastoti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2009-10-05 gautame rašte Nr. 3B-(10.5)-S-448/2-1005 konstatavo, kad žemės sklypo Nr. 115 ribos buvo pakeistos nepatikslinus sodo suplanavimo projekto (generalinio plano) ir neatitiko šio plano sprendinių. 1995-05-20 suderinto su bendrijos pirmininku žemės sklypų Nr. 115 ir Nr. 116 planai, kuriais vadovaudamasi UAB „Žemetra“ atliko kadastrinius matavimus, pagal kuriuos tiek ieškovo, tiek atsakovų D. B. ir Z. B. žemės sklypo plotas nepakito, ieškovo sklypo plotas 827 kv. m, o atsakovų – 642 kv. m. Nurodė, kad jis 2008 metais negalėjo kreiptis į teismą, kol neturėjo tikslių duomenų apie žemės ribų nustatymą ir Kauno apskrities viršininko įsakymą, todėl į teismą kreipėsi tik 2009-09-23, gavęs Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-08-26 atsakymą, todėl senaties termino nepraleido.

Atsakovai Z. B. ir D. B. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie padarytą ribų pakeitimą sužinojo 2008 metų vasarą, todėl jis praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo. 2008 m. birželio mėnesį įsigijo 6,42 aro dydžio sklypą. Jokių klausimų dėl sklypo ploto nebuvo, buvo sukalti kuoliukai, ir jie visada naudojosi tokiu žemės sklypo plotu, kuris užregistruotas Registrų centre. Ieškovas siekia atsakovų sklypo ribą perkelti į kaimynų A. K. B. ir D. B. sklypą Nr. 118 bei SB (duomenys neskelbtini) kelią.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Ieškovas yra praleidęs LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą vieno mėnesio terminą administracinio akto – Kauno apskrities viršininko įsakymo – nuginčijimui. 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo akte yra gretutinių sklypų Nr. 114 ir Nr. 118 savininkų parašai, SB (duomenys neskelbtini) pirmininko parašas, tačiau akte nepasirašė G. S., nenurodydamas atsisakymo pasirašyti priežasties, kiti kviesti asmenys su paženklintomis žemės sklypo Nr. 115 ribomis sutiko pasirašydami 2006-12-03 ribų paženklinimo akte. Įsakyme, kuriuo buvo įregistruotas atsakovų B. žemės sklypas, pažeidimų nebuvo padaryta, VĮ Registrų centras šiuos duomenis įregistravo. Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės nustatyti, ar ribų paženklinimo akte buvo parašas suklastotas ar ne. VĮ Registrų centras patvirtino, kad Z. B. žemės sklypas su gretimais sklypais nepersidengia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. S. 7998 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti atsakovės Z. B. naudai bei 502,87 Lt teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) SB, (duomenys neskelbtini) savininkai. Ieškovui G. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 116, 0,0827 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams Z. B. ir D. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 115, 0,0642 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai šį žemės sklypą įgijo 2008-06-04 pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovo žemės sklypu bei SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliu, A. K. B. ir D. B. priklausančiu sklypu Nr. 118, T. G. priklausančiu sklypu Nr. 114, taip pat J. G. ir K. G. sklypu Nr. 119. Teismas nurodė, kad ieškovas prašydamas atstatyti žemės sklypo ribą, buvusią iki 2007-03-06 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2082 priėmimo, pagal UAB „Žemetra“ 2011 m. rugsėjo 23 d. paruoštą žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 827 m2, nepateikė byloje jokių pagrindžiančių įrodymų, kad būtent tokia riba tarp sklypų buvo nustatyta iki minėtos datos. Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių konkrečios ribos buvimą tarp jo ir atsakovo sklypų. Teismas vertino, kad nesant byloje jokių duomenų apie iki 2007-03-06 buvusią ribą tarp sklypų, nėra pagrindo vadovaujantis 2011-09-23 parengto žemės sklypo plano, kuriame taip pat nenurodyti kaimyninių žemės sklypų duomenys, ir atstatyti ribą tarp sklypų. UAB „Matavimų sfera“ aiškinamųjų raštų bei brėžinių duomenyse matyti, kad pagal ieškovo reikalavimus atsiranda naujos ribos, ir jam priklausančio sklypo dalis persikelia į atsakovams Z. B. ir D. B. priklausantį žemės sklypą, ir jų sklypas sumažėja 33 kv. m, taip pat persikelia į SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo kelią bei tretiesiems asmenims A. K. B. ir D. B. priklausančius žemės sklypus Nr. 118 ir Nr. 117. Bendrojo naudojimo kelio plotis pagal byloje esančius duomenis ties atsakovų sklypu yra nuo 4 iki 4,78 metro. Šie kelio pločio duomenys nepagrindžia aplinkybės, kad kelio sąskaita sumažėjo atsakovų žemės sklypas, nes byloje nėra duomenų apie projektinį kelio plotį šioje vietovėje. Tuo taip pat būtų pažeistos trečiųjų asmenų A. K. B. ir D. B. teisės, ieškovas nepasinaudojo teise įtraukti šiuos asmenis atsakovais. Išplėtus atsakovų žemės sklypo ribas SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo kelio sąskaita, būtų pažeistos kitų sodininkų bendrijos narių teisės, nes plečiantis atsakovų žemės sklypui kelio sąskaita, kelias neišvengiamai susiaurėtų. T. G. priklausančiam sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai 2009-10-22, kurie neginčijami, todėl atsakovų sklypo riba susieta su T. G. sklypo riba. Šiuos sklypus skiria tvora. Ginčo dėl sklypų ribos tarp šių kaimyninių sklypų savininkų byloje nenustatyta. Atsakovų sklypą ir trečiųjų asmenų B. sodo sklypo ribą skiria tvora, duomenų apie ginčą dėl faktinės sklypų naudojimosi tvarkos byloje nepateikta. Ieškovo žemės sklypo riba nesusieta su SB (duomenys neskelbtini) riba. Byloje ginčijamas 2006-12-03 ribų paženklinimo aktas, parengtas buvusios sklypo savininkės G. G. užsakymu. Ieškovas nurodo, kad jam apie matavimus nebuvo pranešta, kad pažymint sklypo ribas nedalyvavo ir kitų gretimų sklypų savininkai L. G. ir D. B., kad ne jie pasirašė minėtą aktą. Specialisto išvada patvirtina, kad akte yra ne jų parašai. Dėl to sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas 42 kv. m. Atsakovai UAB „Architektų pastogė“ pakartotinai užsakė 0,0642 ha jiems priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo procedūrą, visiems kaimyninių sklypų savininkams buvo apie tai pranešta, taip pat ir ieškovui. UAB „Architektų pastogė“ atliko žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje ir parengė analogišką žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktą, kurį pasirašė visi kaimyninių sklypų savininkai, išskyrus ieškovą G. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš kaimyninių sklypų savininkų nei 2006-12-03, nei 2011-10-06 žemės sklypų ribų paženklinimo aktų neginčijo, nėra pagrindo vien tuo pagrindu, kad 2006-12-03 akte nebuvo pasirašę nurodyti asmenys, panaikinti šio akto, kuriam analogiškas aktas pakartotinai surašytas 2011-10-06 atlikus žemės sklypų ribų paženklinimą. Neatvykus kviestiems asmenims į žemės sklypo ribų nustatymo procedūrą, tokie darbai atliekami jiems nedalyvaujant. Ieškovo žemės sklypo riba turi sutapti su SB (duomenys neskelbtini) aplinkine riba, tačiau nėra su šia riba susieta, tai patvirtina byloje Kadastro žemėlapio ištrauka, VĮ Registrų centras dokumentai. Atsakovų žemės sklypo ribos, pažymėtos minėtame akte, atitinka pažymėtas ribas ir jo dydį, kuris yra nuoseklus visuose šio sklypo matavimų, privatizavimo dokumentuose ir kituose šio sklypo ribas ir dydį apibrėžiančiuose dokumentuose, ištirtuose šioje byloje. Ieškovo pateikiamuose dokumentuose jam priklausančio žemės sklypo plotas yra kintantis, ieškinį ieškovas prašo tenkinti pagal žemės sklypo planą, kuriame sklypo dydis 827 kv. m. Teismas vertino, kad patenkinus ieškinį, sumažėtų atsakovų įgyto žemės sklypo dydis ir tai neatitiktų šio sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad keičiant sklypo ribas gali kisti sklypo konfigūracija, bet ne sklypo dydis, jeigu kinta sklypo dydis, turi būti ginčijamas tokio sklypo įgijimo sandoris, šiuo atveju sandoris neginčijamas. 2007-03-06 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2082 priimtas nepažeidžiant Žemės įstatymo nuostatų bei LR kadastro nuostatų, nes kadastro duomenų ši institucija nenustato, tai nustatoma užsakovo ir vykdytojo sutartimi. Ši institucija pagrįstai suderino žemės sklypo paženklinimo aktą ir planą, todėl šis administracinis aktas nenaikintinas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl žemės sklypo ribų, buvusių iki 2007-03-06 nustatymo, nes ieškovas nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių sklypo ribų duomenis iki šios datos. Ieškovas nurodė, kad apie sklypo ribų pažeidimus sužinojo 2008 metais. Kauno apskrities 2009-08-26 raštu ieškovui buvo pranešta apie 2007-03-06 įsakymu Nr. 02-05-2082 nustatytus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, o į teismą dėl šio akto apskundimo ieškovas kreipėsi 2009-09-23. Kauno apygardos teismas 2012-11-22 nutartyje nustatė, kad ieškovas apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą galėjo sužinoti ne anksčiau, nei jam apie tai buvo pranešta, t. y. 2009-08-25, todėl nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatyme 33 str. 1 d. numatyto termino paduoti skundą. Kitų įrodymų, paneigiančių šias apygardos teismo nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta, todėl taikyti senaties terminą akto apskundimui teismas neturi pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo G. S. atstovė advokatė Marina Laurinaitienė apeliaciniu skundu (7 t. b. l. 11–21) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti naujus įrodymus (7 t. b. l. 60). Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos sklypų ribų nustatymo klausimais, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčų dėl sklypų ribų nagrinėjimo ypatumus, grubiai pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, akivaizdžiai ignoravo oficialius rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kokios ginčo sklypų ribos buvo iki 2007 m. Iš byloje esančių ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 116 registro bylos ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 115 registro bylos matyti, kad 1995-05-20 SB (duomenys neskelbtini) pirmininko parašu ir bendrijos antspaudu bei Kauno rajono valdybos žemėtvarkos ir geodezijos vadovo parašu buvo patvirtinti ginčo sklypų planai, kurie buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus posūkio taškų ir riboženklių koordinates nustatant grafiškai (preliminarūs matavimai) pagal sodo suplanavimo projektą (generalinį planą), t. y. atitinka generalinio plano sprendinius. Minėtais planais buvo nustatyti ir patvirtinti tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypų ribų linijų ilgiai, kurie sutampa su ieškovo prašomais nustatyti.

2. Teismas nevertino sklypo Nr. 116 registro byloje esančio 2003-02-07 gyvenamojo namo projekto, kuriame yra pateiktas sklypo planas ir kuriame labai aiškiai nurodytos visos žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai, kurie atitinka tiek sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano sprendinius, tiek UAB „Žemetra“ pateiktą planą. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovo pateiktų nuotraukų, kuriose aiškiai matyti, kad ieškovo ir atsakovo sklypus skirianti riba yra pažymėta senais, nuo 1995 m. įkaltais riboženkliais, kurie žymi ieškovo prašomą nustatyti ginčo sklypų vakarinę ribą. Taip pat nevertino fakto, kad dar iki 2007 m. ieškovo namas pastatytas 3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, nustatytos 1995 m.; statydamas namą ieškovas naudojosi sklypu iki žemės sklypo ribos, kuri buvo 1995 m. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko patvirtinta ir 2002-07-24 įregistruota Registrų centre.

3. Teismas, atmesdamas ieškinį, apgynė išimtinai tik atsakovų teises ir teisėtus interesus ir visiškai neieškojo sklypų savininkų interesų pusiausvyros, iš viso nepasisakė dėl ieškovo nuosavybės teisių pažeidimų, todėl neužtikrino ieškovo teisės į teisingą, nešališką ir objektyvų teismą. Atsakovų užsakymu pagal UAB „Architektų pastogė“ 2006-12-03 parengtą ir 2007-03-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2082 patvirtintą žemės sklypo planą Registrų centre įregistruotos atsakovų žemės sklypo ribos neatitinka SB (duomenys neskelbtini) teritorijos generaliniame plane suprojektuotų ribų. Šį faktą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2009-10-05 raštas Nr. 1005. Pagal UAB „Architektų pastogė“ žemės sklypo planą atsakovo sklypo pailgėjusios pietų ir šiaurės ribos 1,30 m ir 1,20 m pasislinko į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų ir netinkamai atliktų UAB „Architektų pastogė“ kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypo ribos šiuo metu taip pat nebeatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos generaliniame plane suprojektuotų ribų, be to, sutrumpėjus visoms žemės sklypo kraštinėms ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 827 m² iki 785 m². Ieškovo prašomos nustatyti ginčo sklypų ribos ne tik nepažeidžia atsakovų interesų, bet ir atitinka sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą. Ginčo sklypų vakarinė riba eitų per nuo 1995 m. tarp ginčo sklypų išlikusius riboženklius. Su UAB „Žemetra“ 2011-09-22 parengta sklypų išdėstymo schema yra susipažinę ir jai neprieštarauja aplinkinių sklypų savininkai: T. G., A. B., K. G.. Patenkinus ieškinį ieškovo pastatytas namas neatsidurtų mažiau nei 3 m iki atsakovo sklypo ribos ir atitiktų 2003 m. patvirtintą namo projektą, o tai užkirstų kelią galimiems kilti ginčams tarp šalių dėl savavalinės statybos. Palyginus 2002-07-24 ieškovo įregistruotą sklypo planą su 2007-03-14 įregistruotu atsakovų žemės sklypo planu, matyti, kad atsakovo žemės sklypo vakarinė riba yra pasislinkusi į ieškovo sklypo pusę, todėl sklypai 1,30 m pločio ruože persidengia. Ieškovas sklypo planą įregistravo 2002-07-24, o atsakovas tik 2007-03-14, todėl ieškovo prašymas nustatyti atitinkamą vakarinę ginčo sklypų ribą yra prioritetinis.

4. Teismas negalėjo pripažinti, kad bylos nagrinėjimo metu naujai surašytas ribų paženklinimo aktas, kuris nebuvo suderintas su Žemėtvarkos skyriumi ir nebuvo pateiktas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, gali būti teismo pripažintas kaip panaikinantis buvusio akto suklastojimo faktą. 2006-12-03 ir 2011-10-06 sklypo ribų paženklinimo aktai netgi negali būti laikomi analogiškais, nes per tą laiką pasikeitė žemės sklypų savininkai. 2011-10-06 ribų paženklinimo akte pasirašė savininkas T. G., o 2006-12-03 ribų paženklinimo akte buvo suklastotas tuometinio savininko L. G. parašas. Be to, pasikeitė ir ribų paženklinimo akto užsakovas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčijamame sklypo paženklinimo akte yra suklastoti parašai, apie rengiamą ribų paženklinimo aktą nebuvo pranešta kaimyninių sklypų savininkams, paženklinimo akte nustatytos ribos neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos suplanavimo projekto sprendinių, todėl toks ribų paženklinimo aktas negali būti laikomas teisėtu. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino suklastoto akto pagrindu priimtą Kauno apskrities Viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuriuo buvo nustatyti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, kaip teisėtą ir atsisakė ją panaikinti. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada Žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius netinkamai patikrino minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, jį neteisėtai suderino.

5. Teismo argumentas dėl būtinumo A. K. B. ir D. B. įtraukti atsakovais byloje yra visiškai nepagrįstas ir būtų tik bereikalingai užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo ribas ne pagal UAB „Matavimų sfera“, o pagal UAB „Žemetra“ sudarytą planą. Su minėtu planu sutinka visi kaimyninių sklypų savininkai, visi šie asmenys yra įtraukti trečiaisiais asmenimis į bylą ir visi jie palaiko ieškinį, prieštaravimų nereiškia. Ieškovo prašomos patvirtinti ginčo sklypų ribos nepažeidžia nei A. K. B. ir D. B., nei kitų trečiųjų asmenų nuosavybių teisių, tarp jų ginčo nėra.

Šalies argumentai

6. Teismas pateikia vienas kitam prieštaraujančius motyvus, nes sprendime nurodo, kad plečiantis atsakovų žemės sklypui pagal ieškovo prašomas nustatyti sklypų ribų kraštines, būtų pažeistos kitų sodininkų bendrijos narių tesės, nes susiaurėtų SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo kelias nuo 4,78 m iki 4 m. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie projektinį kelio plotį šioje vietovėje. Jeigu nėra patvirtintas projektinis kelio plotis, tai teismas turėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl jis sprendžia, kad patvirtinus ieškovo prašomas ginčo sklypo ribas kelias susiaurės, o ne taps tinkamo pločio. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos patvirtinti sklypų ribos atitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos generalinio plano sprendinius, tai darytina pagrįsta išvada, jog 4,20 m pločio kelias atitinka tokioje vietoje reikalingą ir nuo 1995 m. buvusį kelio plotį, o atsakovo 2007 m. įregistruotos žemės sklypo ribos tik nepagrįstai praplatino bendro naudojimo kelią.

7. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo žemės sklypo riba nesusieta su SB (duomenys neskelbtini) riba. Byloje yra Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymas, kad SB (duomenys neskelbtini) nėra įregistravusi aplinkines ribas, ir Registrų centro atsakymas, kad SB (duomenys neskelbtini) nėra įregistravusi bendro naudojimo žemės sklypo. Todėl ieškovas objektyviai negali susieti savo žemės sklypo ribos su neįregistruota SB (duomenys neskelbtini) riba. Tretieji asmenys L. N. ir A. N. savo atsiliepimuose nesutinka su atsakovų B. pateiktu teismui UAB „Matavimų sfera“ 2011-12-16 sudarytu planu ir aiškinamuoju raštu, nes jame klaidingai nustatyta L. N. ir A. N. žemės sklypo riba. Ta riba perkelta į N. pusę, tokiu būdu mažinamas N. priklausantis žemės sklypo plotas.

Atsiliepimas

Atsakovai D. B. ir Z. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 31–38) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniu prašė atstatyti tarp žemės sklypo Nr. 116 ir tarp žemės sklypo Nr. 115 ribą, kokia buvo iki 2007-03-06 priimto Kauno apskrities viršininko įsakymo, kuri pažymėta UAB „Žemetra“ 2011 m. rugsėjo 23 d. paruoštame žemės sklypų plane. Todėl ieškovas privalėjo pateikti iki 2007-03-06 egzistavusį nors vieną dokumentą, žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėtos prašomos ieškovo atstatyti sklypo koordinatės, tačiau tokių žemės sklypo planų byloje nėra. Ieškovas byloje pateikinėjo eilę naujai ieškovo prašymu parengtų skirtingų UAB „Žemetra“ planų, kurie jokiu būdu nepatvirtina buvusių ieškovo sklypo koordinačių. Generalinis SB planas bei žemės išpirkimo iš valstybės planas nepatvirtina ieškovo sklypo koordinačių. Todėl toks ieškinio reikalavimo patenkinimas yra neįmanomas. Ieškovui priklausančiam sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir jis pamatuotas tik preliminariai. Nacionalinės žemės tarnybos raštas buvo parengtas pagal ieškovo skundo argumentus, neatlikus jokio tyrimo ir matavimų, todėl negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės, nei VĮ Registrų centro duomenys. Ieškovas siekia ne atstatyti ribas, bet nustatyti naujas ribas ir savo sklypo dalį perkelti į atsakovų Z. ir D. B. žemės sklypą, tokiu būdu iš jų atimant 33 kv. m žemės sklypo, bei perkelti koordinates į bendro naudojimo kelią, naudojamą SB (duomenys neskelbtini), bei tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus Nr. 118 ir Nr. 117, kurių savininkai neginčytinai byloje turi būti įtraukti atsakovais. Nors teismas šią teisę ieškovui išaiškino, tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir atsisakė šiuos asmenis nurodyti atsakovais. Ribų nustatymas, kokių pageidauja ieškovas, reiškia, kad atsakovai privalės griauti pastatytas tvoras, bus sumažintas kelio plotis, ir taip bus pažeisti SB (duomenys neskelbtini) narių interesai, atsakovams priklausantis sklypas sumažėtų iki 609 kv. m ploto. Šias aplinkybes įrodo UAB „Matavimų sfera“ atlikti kadastriniai matavimai, kurie parengti pagal ieškovo pateiktą 2011-09-08 „Žemetra“ planą ir VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis. Argumentas, kad atsakovų žemės sklypo kraštinių ilgis skiriasi nuo generalinio SB plane pažymėtų kraštinių ilgio, neturi jokios reikšmės ginčo sprendimui. Per daugelį metų susiformuoja pagal faktinį naudojimąsi žemės sklypais, todėl nedidelis žemės sklypo kraštinių ilgių pakitimas negali būti laikomas ieškovo teisiu pažeidimu. Argumentai apie tai, kad sklypai persidengia, kad jo sklypo planas yra įregistruotas pirmiau, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Tokių duomenų byloje nėra, ir tai yra vien ieškovo samprotavimai. Byloje ginčijamas G. G. užsakymu parengtas 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo aktas iš esmės yra teisėtas ir naikinti jo ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo, tai nuosekliai ištyrė ir pirmosios instancijos teismas. UAB „Architektų pastogė“ specialistai pakartotinai atvyko į ginčo žemės sklypą, pranešė visiems suinteresuotiems asmenims, paženklino žemės sklypą ir parengė analogišką žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktą, ir tai pašalino visas ieškovo iškeltas abejones dėl akto neteisėtumo. Aktą pasirašė visi kaimyninių sklypų savininkai, išskyrus ieškovą G. S., kuriam apie ženklinimą buvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose. Todėl vien ta aplinkybė, jog apeliantas nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

Atsakovės sodininkų bendrijos „Ginėnai“ atstovė advokatė K. Česnauskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 41–44) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas ignoruoja oficialius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina priešingas nei jo nurodomas aplinkybes. UAB „Matavimų sfera“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad atlikus kameralinius paskaičiavimus sklypų Nr. 115 ir Nr. 116, nustatyta, jog pagal pateiktas UAB „Žemetra“ koordinates ieškovui priklausančio sklypo Nr. 116 koordinatės nesusietos su SB (duomenys neskelbtini) ribų koordinatėmis, todėl atsiranda 9 kv. m tarpas tarp sklypo ir aplinkinės ribos, kuri grafiškai pavaizduota ruda spalva. Taigi nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio, nes G. S. žemės sklypo riba turi sutapti su bendrijos sklypo aplinkine riba, o ją norima perkelti į kitų savininkų žemės sklypą. Teismas gynė visų sodininkų bendrijos narių, o kartu ir sąžiningų turto įgijėjų teises ir teisėtus interesus. Ieškovas siekė apginti savo tariamas pažeistas teises, nors valdo visą nuosavybėn įgytą žemės sklypą, neatlieka kadastrinių tikslių matavimų ir siekia, kad teismas nuspręstų ir dėl kitų gyventojų teisių ir pareigų, nors jiems nesuformuluoti reikalavimai. SB (duomenys neskelbtini) nėra nei įstatymu, nei įgaliojimu pavesta atstovauti kiekvienam nariui atskirai sprendžiant jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų klausimus. Pati bendrija į bylą nepagrįstai įtraukta atsakove, nes jai materialiniai teisiniai reikalavimai nesuformuoti.

Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 47–47) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. S. ieškinį patenkinti; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais, kaip ir ieškovas apeliaciniame skunde.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (7 t., b. l. 49–55) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą palikti nepakeistą. Dar KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-07-15 atsakyme į G. S. skundą ,atsižvelgiant į tai, jog riba tarp žemės sklypo Nr. 115 ir žemės sklypo Nr. 116, vietovėje yra neaiški ir G. S. nesutinka su UAB „Architektų pastogė“ galimais sprendiniais, G. S. buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius matavimus jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 116. Tačiau tokie kadastriniai matavimai iki šiol nepateikti derinti nei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, nei VĮ Registrų centro Kauno filialui. Nustatant G. S. žemės sklypo Nr. 116 ribą kokia buvo iki 2007 m., vadovautis 2003-02-07 gyvenamojo namo projektu, kuriame yra pateiktas šio žemės sklypo Nr. 116 planas M 1:500, 36-B-10, negalima, nes šis dokumentas nėra teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį galėtų būti nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys. Trečiasis asmuo J. S., kuri yra ieškovo sutuoktinė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai jie su G. S. pirko žemės sklypą Nr. 116, aiškios ribos tarp žemės sklypo Nr. 115 ir žemės sklypo Nr. 116 nebuvo. UAB „Žemetra“ 2011-09-22 paruoštame žemės sklypo Nr. 116 plane M 1:500, žemės sklypo plotas 827 m², ir gretimų žemės sklypų išsidėstymo schemoje, pagal kurią G. S. nori nustatyti savo žemės sklypo Nr. 116 ribas, atsiranda naujos ribos ir jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 116 dalis persikelia į atsakovams Z. B. ir D. B. priklausantį žemės sklypą Nr. 115. Todėl sumažėja atsakovų 2008-06-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgyto žemės sklypo dydis. Išplėtus atsakovų Zitos ir D. B. žemės sklypo Nr. 115 ribas šiaurinėje pusėje SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelio sąskaita, būtų pažeistos kitų sodininkų bendrijos narių teisės, nes kelias neišvengiamai siaurėtų, o patraukus pietinę ribą į apačią, sumažėtų tretiesiems asmenims A. K. B. ir D. B. priklausantys žemės sklypai Nr. 118 ir Nr. 117. Ieškovas siekia sumažinti žemės sklypo Nr. 115 dydį, nors pirkimo–pardavimo sutarties neginčija. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir nustačius jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 116 ribas pagal UAB „Žemetra“ 2011-09-22 paruoštą žemės sklypo planą, jo žemės sklypo plotas 827 m², ir pagal gretimų žemės sklypų išsidėstymo schemą būtų pažeistos kitų asmenų nuosavybės teisės. Dėl ieškovo argumentų, kad 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo aktas yra suklastotas ir jis neatitinka SB (duomenys neskelbtini) teritorijos suplanavimo projekto sprendinių, ginčo šioje byloje nėra. Tačiau nei atsakovams D. ir Z. B., nei KAVA, priėmusiai 2007-03-06 įsakymą Nr. 02-05-2082, nebuvo žinoma apie 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo akto suklastojimo faktą. Atsakovai D. ir Z. B. pakartotinai užsakė UAB „Architektų pastogė“ parengti 0,0642 ha žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo procedūrą, apie kurią buvo tinkamai pranešta visiems kaimyninių žemės sklypų savininkams, taip pat ir ieškovui. Atliekant ginčijamus atsakovų sklypo Nr. 115 matavimus bei tvirtinant šio žemės sklypo Nr. 115 planą, nebuvo iš naujo formuojami žemės sklypai, o tik tikslesnėmis priemonėmis fiksuojama jau nustatyta ir iš esmės aiški jų riba. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas, ir tik tada Žemėtvarkos skyrius tuo metu galėjo derinti žemės sklypo planą bei galėjo tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus viešajame registre. Teismas teisingai konstatavo, kad nei vienas iš kaimyninių sklypų savininkų nei 2006-12-03, nei 2011-10-06 žemės sklypo ribų paženklinimo aktų neginčijo ir neginčija, todėl nėra pagrindo vien tuo pagrindu, kad 2006-12-03 nebuvo pasirašę nurodyti asmenys, panaikinti šio akto.

2013-06-20 ir 2013-09-11 teisme gauti apelianto prašymai prijungti prie bylos naujus įrodymus: jo gautus atsakymus: iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – dėl jos atstovo R. Š. atstovavimo byloje, NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus – dėl Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) plano, sudaryto vietinėje koordinačių sistemoje ir jame nenurodytų gatvių (kelių) pločių, iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-08-20, kuriame nurodyta, kad iki šiol nekilnojamojo turto registre SB (duomenys neskelbtini) nėra įregistravusi aplinkinės ribos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c .b. Nr. 3K-3-46/2010).

Apelianto pateikti 2013-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, 2013-05-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus, 2013-08-20 VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakymai, kuriuose nurodyti duomenys nėra nauji. Tai, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM su įvairiais prašymais, be kita ko, ir dėl, jo nuomone, netinkamo atstovavimo tarnybai, kad iki šiol nekilnojamojo turto registre SB (duomenys neskelbtini) nėra įregistravusi aplinkinės ribos, SB (duomenys neskelbtini) planas sudarytas tik vietinėje koordinačių sistemoje, kuriame nėra nurodyti kelių pločiai, o ne dabar galiojančioje valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje, nėra nauji, apelianto prašymuose nenurodyta, dėl kokių priežasčių šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina juos priimti (7 t., b. l. 60–64, 66–67) (CPK 314 str.).

Apeliantas, siekdama įrodyti ieškinio reikalavimus, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, netinkamai vertino ar visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl netinkamai išsprendė ginčą, taip pažeidė proceso bei materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad jame tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo bei faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė apskųstą sprendimą.

Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų SB (duomenys neskelbtini) savininkai. Ieškovas G. S. 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn žemės sklypą Nr. 116, 0,0827 ha, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą atliekant preliminarius matavimus. Atsakovai Z. B. ir D. B. 2008 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn žemės sklypą Nr. 115, 0,0642 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotą ieškovo ginčijamų aktų pagrindu, 2007-05-14 pažymėtą kadastro žemėlapyje. Atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovo žemės sklypu bei SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliu, A. K. B. ir D. B. priklausančiu sklypu Nr. 118, T. G. priklausančiu sklypu Nr. 114, taip pat J. G. ir K. G. sklypu Nr. 119.

Ginčijamu 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo aktu bei 2007 m. kovo 6 d. įsakymu, remiantis atliktais kadastriniais matavimais, žemės sklypo Nr. 115 plotas nepakito – 0,0642 ha – įgytas ankstesnių savininkų ir vėliau parduotas atsakovams (1 t., b. l. 97–98).

Ieškovas, ieškinyje prašydamas panaikinti aktą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, iš esmės ginčija atsakovų žemės sklypo Nr. 115 ribas ir nurodo, kad atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sklypo plotas sumažėjo iki 0, 0798 ha bei susiaurėjo jo plotis 1,20 m, o atsakovų atitinkamai praplatėjo ir taip įsiterpė į jo sklypą, todėl buvo privalu remtis tomis ribomis, kurios buvo iki 2007 m. kovo 6 d. priimto ginčijamo įsakymo, remiasi UAB „Žemetra“ 2011-09-23 paruoštu žemės sklypo planu M 1:500 (3 t., b. l.37). Taigi ieškovas savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo tarp ieškovo žemės sklypo Nr. 116 ir atsakovų žemės sklypo Nr. 115 buvo nustatyta, kaip nurodyta UAB „Žemetra“ 2011-09-23 paruoštame žemės sklypo plane M 1:500, padarė išvadą, kad ieškovo teisės ginčijamais aktais nepažeistos, ieškinį atmetė.

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar kitaip nenusprendžia teismas.

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismui sprendžiant dėl to, koks teisinis pagrindas (CK 4.45 straipsnis ar CK 4.98 straipsnis) turi būti taikomas konkrečioje byloje nagrinėjamiems ginčo santykiams, būtina įvertinti ieškovo nurodomas faktines aplinkybes bei pareikštus reikalavimus. CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio ginčo pobūdis nulemia tai, kad ieškiniu turi būti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą atstatyti buvusią ribą (ne nustatyti) bei neteikė tinkamai parengto tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą atstatyti žemės sklypų ribą, pagrįstai nesirėmė ieškovo UAB „Žemetra“ 2011-09-23 paruoštu žemės sklypo planu M 1:500, jame nėra visų su ieškovo sklypu besiribojančių sklypų bendro plano, su pažymėtomis aplinkinių ribų posūkio taškų koordinačių reikšmėmis valstybinėje Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 (3 t., b. l. 37), todėl negali būti vertinamas kaip parengtas sklypų ribai nustatyti. Kiti ieškovo pateikti UAB „Žemetra“ parengti planai su kintančiais ieškovo ir atsakovų sklypų kraštinių matavimais bei paskaičiuotais plotais (1 t., b. l. 137, 138, 139; 2 t., b. l. 155; 3 t. b. l. 22, 23) rodo ieškovo nenuoseklumą bei kelia abejones šių planų tikslumu, neatitinka kitų byloje esančių duomenų.

Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą sutikti su atsakovų D. B., Z. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad iš UAB „Matavimų sfera“ aiškinamųjų raštų bei brėžinių duomenyse matyti, kad pagal ieškovo reikalavimus atsiranda naujos ribos ir jam priklausančio sklypo dalis persikelia į atsakovams Z. B. ir D. B. priklausantį žemės sklypą, ir jų sklypas sumažėja 33 kv. m, taip pat persikelia į SB (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo kelią bei tretiesiems asmenims A. K. B. ir D. B. priklausančius žemės sklypus Nr. 118 ir Nr.117. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovų žemės sklypo Nr. 115 riba turi būti pririšta prie žemės sklypo Nr. 114 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise T. G.), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2 t., b. l. 138). Šie rašytiniai įrodymai nekelia abejonių, nes atitinka kitus bylos duomenis, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos tyrė ir vertino (CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo argumentai, kad turi būti vadovaujamasi SB (duomenys neskelbtini) generaliniu planu bei žemės sklypų preliminariais planais, parengtais 1995 m., kuriuose pažymėti kraštinių ilgiai bei sklypų plotai, nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčijamų 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo–parodymo akto bei Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalies dėl žemės sklypo Nr. 115 procedūrinių pažeidimų vertinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto ginčo sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai, jo įgytas sklypas pagal preliminarius matavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei vienas iš atsakovų kaimyninių sklypų savininkų nei 2006-12-03, nei 2011-10-06 žemės sklypo ribų paženklinimo aktų neginčijo, savo sutikimą su ribomis patvirtino savo parašais 2011-10-06 ribų paženklinimo akte sklypų Nr. 114, 117, 118 savininkai bei SB (duomenys neskelbtini) pirmininkė (3 t. b. l. 92-97). Apelianto argumentai, kad skiriasi ginčo sklypo kraštinių ilgiai nuo gen. Plano, nėra lemiantys, nes tikslesnėmis priemonėmis fiksuojamos jau nustatytos ribos, kurios gali kisti. Apelianto pateikti įrodymai: jo gyvenamojo namo projektas, fotonuotraukos neinformatyvūs, o Nacionalinės žemės tarnybos 2009-10-05 raštas Nr. 1005 vertinamas atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.). Apelianto sklypas yra kraštinis SB (duomenys neskelbtini), todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo žemės sklypo riba pagal gen. planą bei esamus kadastro duomenis turi sutapti su SB (duomenys neskelbtini) aplinkine riba, tačiau nėra su šia riba susieta, tai patvirtina byloje Kadastro žemėlapio ištrauka, VĮ Registrų centro dokumentai. Nesant ieškovo sklypo kadastrinių matavimų pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad dėl ginčijamų aktų apelianto sklypo Nr. 116 plotas sumažėjo 42 kv. m, todėl nėra pagrindo išvadai dėl apelianto nuosavybės teisių bei CK 1. 5 str. įtvirtintų principų pažeidimo. Vien dėl formalių procedūrinių pažeidimų, kad ant 2006-12-03 ribų paženklinimo akto nėra pasirašęs ieškovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Matavimų sfera“ aiškinamajame rašte (4 t., b. l. 32) nurodyta, kad ieškovo sklypo riba atitraukta 0,59 m nuo SB (duomenys neskelbtini) ribos, UAB Žemetra“ plane pakeistos ieškovo sklypo koordinatės dalyje, kuri siejasi su sklypu Nr. 117, paliekant 5 kv. m, kurie turėtų priklausyti ieškovui, todėl jo sklypo plotas išliktų nepakitęs. Be to, rašte nurodyta, kad apskaičiuota sklypo Nr. 116 ploto paklaida pagal registruotas ribas sudaro 3 kv. m iš leistinų 57 kv. m. Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinė) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamų aktų pagrindu buvo neteisėtai užvaldyta 42 kv. m ieškovo žemės (CPK 178 str.).

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė, tačiau ieškinį atmetė pagrįstai (CPK 185 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsižvelgusi į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė iš esmės teisingai, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apelianto (ieškovo) priteistina atsakovei Z. B. – 700 Lt (7 t., b. l. 39–40), Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) – 500 Lt (7 t., b. l. 45–46) išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš G. S. priteisti Z. B. – 700 Lt, sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) – 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė