Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-04-07 · Administracinė byla Nr. I1-3202-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
I1-3202-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00025-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3202-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00025-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui V. F.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. F. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (1 t., 1-13, 132-136 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30 kameroje Nr. 58, kurioje nebuvo užtikrintas jo privatumas. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele, ne aukštesne kaip 1,5 metro, ir užuolaida, nebuvo jokios kabinos, dėl ko kitų asmenų atžvilgiu jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius psichologinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą. Užuolaida pilnai neužsitraukia, lieka tarpas, per kurį buvo visiems matomas. Be to, jam, kaip neįgaliam asmeniui, tualetas nebuvo pritaikytas, nes nebuvo klozeto, tik skylė grindyse, o jam tekdavo eiti į tualetą su ramentais ir jis negalėjo atsitūpti dėl išnirusio klubo sąnario. Kameros Nr. 58 plotas yra apie 14 kv. m, kameroje buvo laikomi 4 asmenys, leistina norma buvo viršyta daugelį kartų, kamera nebuvo pritaikyta neįgaliam asmeniui. Šiaulių TI administracija nesuteikė jam užimtumo po 8 valandas per dieną. Turėdavo laukti, kol kiti pavalgys, nes nebuvo vietos. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Visuomenės sveikatos centras pasivaikščiojimo kiemeliuose konstatavo higienos normos HN:134 12 punkto pažeidimus: ištrupėjusios grindys, iš sienų krenta plytos ir kt. Kaskart eidamas pasivaikščioti bijojo dėl savo sveikatos, ar neužkris plyta ant galvos, ar neišsisuks kojos į duobę. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, o jis negali ilgai stovėti, todėl negalėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelius, teko sėdėti kameroje, dėl to pradėjo blogai miegoti, pasidarė nervingas, nes negavo gryno oro. Kameroje ventiliacija neveikia visai, drėgna, čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, lovos rūdija nuo drėgmės. Dieną kameroje būdavo iki 33-34°C šilumos, jautėsi kaip pragare, tik vieną kartą per savaitę vesdavo į dušą, todėl nuolat būdavo šlapias ir prakaituotas. Kameroje Nr. 58 nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, įrengtos šviesą skleidžiančios lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, dėl to neišsimiegodavo, jautėsi irzlus. Dieninio apšvietimo lempos buvo sulaužytos ir netvarkingos. Dušas taip pat nebuvo pritaikytas neįgaliems, tekdavo būti su ramentais, kiti turėdavo prilaikyti. Būnant kameroje Nr. 58 išsivystė rožė nuo nešvarumų, pasidarė blogai su skrandžiu.

Patikslintame skunde pareiškėjas papildomai nurodė, kad buvo neužtikrintas jo privatumas skambinant telefonu, buvo pažeistos jo teisės, nes negalėjo normaliai bendrauti su artimaisiais. Vienoje vietoje yra trys taksofonai, tuo pačiu metu skambina trys nuteistieji, o dar šalia yra pareigūnų stalas, prie kurio visą laiką sėdi 2-3 pareigūnai ir viską girdi, taip pat girdi kiti nuteistieji, kurie eina pro šalį koridoriumi. Be to, skambinant tekdavo stovėti su ramentais ir po valandą, nebuvo nei kėdės, nei suoliuko. Skambinti leisdavo tik vieną kartą per dieną ir tik po 15 min.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (1 t., 139 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (1 t., 61-69, 141-144 b. l.), kuriuose prašė skundus nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30, kamerose Nr. 58 ir 13, vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir jam teko nuo 3,82 iki 5,82 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui tekęs kameros plotas visas dienas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kuriose įtvirtinta nuostata, jog kamerose turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos, tačiau šis reikalavimas taikomas tik įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, nes Šiaulių TI pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliai remontai negalimi. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar OSB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kameroje Nr. 58 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas ilga, tvarkinga užuolaida, kurios yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų nesikreipė. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas jokių neginčijamų duomenų apie savo sveikatos būklę ir vaikščiojimą su ramentais teismui nepateikė, todėl atsakovas negali įvertinti pareiškėjo galimybės naudotis tupimu sanitariniu mazgu. Jokių prašymų ar skundų, susijusių su negalėjimu naudotis tupimu tualetu, pareiškėjas administracijai nepateikė.

Atsakovė nurodė, jog nuo 2020-12-22 įsigaliojusios Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogišką nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki minėtų taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nėra numatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kamerų atitikimą higienos normoms patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas. Iš 2021-09-06 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 13 jokių pažeidimų neužfiksuota. Kamera Nr. 58 dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, o nesikreipimas dėl sąlygų kamerose leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos matyti, kad iki pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 58 atliktas dalinis remontas, elektros instaliacijos darbai, tinkavimas, lubų bei lango dažymas, sumontuoti nauji šviestuvai. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontas atliktas ir kameroje Nr. 13.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose 2020-2021 metais pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti higienos normos pažeidimai – nutrupėjusi sienų danga, netvarkinga grindinio danga, tačiau šie pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose jis galimai patyrė nepatogumus ir pan., pasivaikščiojimo kimeliai įrengti vadovaujantis teisės normomis, o suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose teisės aktai nenumato. Esant poreikiui pareiškėjas galėjo kreiptis į kiemelius stebinčius pareigūnus dėl kėdės atnešimo, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų to prašęs, byloje nėra. Be to, pareiškėjas teigia, kad į pasivaikščiojimo kiemelius neidavęs, tačiau tuo pačiu metu nurodo, kad būdamas kiemeliuose patyrė neturtinę žalą dėl jų neatitikimo higienos normoms.

Atsakovė nurodo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti užimtume. Jokių prašymų mokytis ar dirbti pareiškėjas nėra pateikęs.

Atsakovė nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Suimtajam V. F. buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu 2021 m. birželio 9, 22, 30 dienomis, liepos 7, 14, 19, 27 dienomis, rugpjūčio 5, 11, 18 ir 24 dienomis, taip pat pasiūlyta pasinaudoti dušu jam atvykus 2021 m. birželio 16 d., tačiau suimtasis šios teisės atsisakė ir patvirtino savo parašu. Šiaulių TI iki 2021-10-01 neturėjo techninių ir organizacinių galimybių užtikrinti asmenų vedimo į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kadangi pasikeitus techniniam reglamentavimui įstaigai nebuvo suteiktas laikas papildomų naujų dušų kabinų įrengimui ir padidėjusio darbo krūvio paskirstymui, tačiau pareiškėjas tik formaliai nurodo, jog nebuvo tinkamai užtikrinama teisė naudotis dušu, tačiau to niekaip nesieja su būtent jo patirtais nepatogumais ir išgyvenimais, dėl vedimo į dušą antrą kartą prašymų pareiškėjas nėra teikęs. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, o tai suteikia galimybes rūpintis savo asmens higiena kiekvieną dieną. Suimtieji turi teisę turėti elektrinį virdulį, todėl vandenį gali pasišildyti.

Atsiliepime į skundo papildymą (1 t., 141-144 b. l.) atsakovė nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2021-06-04 iki 2021-06-09, nuo 2021-06-16 iki 2021-08-30, nuo 2021-10-13 iki 2021-10-25 ir nuo 2021-10-29 iki 2021-11-22. Šiaulių TI telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Taksofonai apsaugoti ir šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei sumažina galimybę kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Šiaulių TI pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybę suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai ne tik turi teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių TI esantys asmenys. Šiaulių TI jokių duomenų apie pareiškėjo negalėjimą kalbėti stovint neturi, o teisės aktai įrengti sėdimų vietų prie telefono nenumato, pareiškėjas galėjo paprašyti kėdės, kuri stovi prie kiekvieno aukšto priežiūros postų, esančių už 1-2 m nuo taksofonų. Be to, pareiškėjas pats sau prieštarauja, nurodo, kad skambinti buvo leidžiama tik vieną kartą per dieną ir ne ilgiau kaip 15 min., tačiau vėliau nurodo, kad stovėti kalbant telefonu jam tekdavo net 1 ar 1,5 val.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas V. F. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-11-25 buvo pažeista jo teisės skambinti bei jo privatumas skambinant telefonu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 (galiojo iki 2020-02-06) įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.). Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.).

Iš byloje esančios 2022-01-28 pažymos Nr. 60-2255 (1 t., 72-74 b. l.), matyti, kad pareiškėjas V. F. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai laikomas nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30, viso 82 dienas, kamerose Nr. 58 ir 13, vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir jam teko nuo 3,81 kv. m (kameroje Nr. 58) iki 15,88 kv. m (kameroje Nr. 13), taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja, kad neįgaliam asmeniui turėtų būti skirta daugiau kameros ploto.

Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (1 t., 72-74 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 82-83 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-4) nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 58 buvo laikomi 4 asmenys, iš kameros ploto (15,26 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,163 kv. m), pareiškėjui teko 3,52 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 13, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis – baldai kameroje Nr. 58 užėmė 4,33 kv. m (1 t., 40-43 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (1 t., 100-101 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje Nr. 58 buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 58 neveikė ventiliacija, buvo drėgna, dieną būdavo iki 33-34°C šilumos, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, įrengtos šviesą skleidžiančios lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galima, dieninio apšvietimo lempos sulaužytos ir netvarkingos

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 95-99 b. l.), iš kurių matosi, kad 2021-08-25 buvo patikrinta tik pareiškėjo laikymo kamera Nr. 13, patikrinimo akte nurodyta, kad šioje kameroje higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimų nebuvo nustatyta (1 t., 95-96 b. l.).

Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2019-2020 metais atliktus remonto darbus (1 t., 84-94 b. l.) matosi, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 58 buvo remontuojama 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn., atliktas dalinis kameros remontas – lubų tinkavimo, dažymo, elektros instaliacijos darbai, sumontuoti nauji dienos šviestuvai (1 t., 90, 93 b. l.).

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams kamera Nr. 58 nebuvo tikrinama, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šios kameros būklės. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30 V. F. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (1 t., 102 b. l.). Pareiškėjas pateikė teismui 2021-07-28 Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos atsakymą V. F., kuriame nurodyta, kad Šiaulių TI 2021-07-19 gavo pareiškėjo skundą dėl maitinimo kokybės ir jį išnagrinėjo (1 t., 23-25 b. l.). Taigi Šiaulių TI teiginys, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu dėl laikymo sąlygų nesiskundė, neatitinka tikrovės, pareiškėjas 2021-07-19 buvo laikomas būtent Šiaulių TI, tačiau iš atsakymo į skundą turinio matosi, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl gaunamo maisto kokybės (sugižusio pieno). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių TI administracijai raštu skundėsi ne vieną kartą, tačiau skundai iš jo nebuvo priimami, tačiau toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas, kadangi skundas dėl maitinimo buvo priimtas ir išnagrinėtas, taigi ir kiti skundai, jeigu jis būtų juos teikęs, būtų buvę priimti ir išnagrinėti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tų laikymo sąlygų, dėl kurių jis kreipėsi su skundu į teismą, būtų skundęsis kitoms institucijoms, to nenurodo ir pats pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Pareiškėjas dėl kameros Nr. 58 neatitikimo higienos normos reikalavimams skundžiasi abstrakčiai, neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl kameros vėdinimo per langus, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 58 buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus. Administracinėje byloje Nr. I-563-394/2019, kurią nurodo pareiškėjas, kameros Nr. 58 atitikimas higienos normos reikalavimams nebuvo vertinamas, šioje byloje pareiškėjas skundėsi dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 58 nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, atskirtas sienele, ne aukštesne kaip 1,5 metro, ir užuolaida, nebuvo jokios kabinos, užuolaida pilnai neužsitraukė, be to, tualetas nebuvo pritaikytas jam, kaip neįgaliam asmeniui, nes nebuvo klozeto, tik skylė grindyse, o jam tekdavo eiti į tualetą su ramentais ir jis negalėjo atsitūpti dėl išnirusio klubo sąnario.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad kameroje Nr. 58 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas ilga, tvarkinga užuolaida, kuri yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 82-83 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 58 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis 1,97 m. Į bylą pateiktos ir kameros Nr. 58 fotonuotraukos (1 t., 100 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitarinis mazgas kameroje atitvertas ne iki lubų, o įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas užuolaida. Taigi į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas pareiškėjo laikymo kameroje laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30 neatitiko imperatyvaus teisės aktų reikalavimo atitverti sanitarinio mazgo vietą nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su tokio sanitarinio mazgo atitvėrimo nebuvimu, jis tik nurodo, kad privatumo neužtikrina pakabinta užuolaida. Tačiau pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 58 buvo pažeistas. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė ir to, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.). Tupimo klozeto įrengimas taip pat reglamentuotas teisės aktais. Tardymo izoliatorių kamerose esančių sanitarinių mazgų pritaikymo neįgaliems asmenims Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas užimtumas po 8 valandas per dieną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis numato, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: socialinis ir teisinis švietimas; suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Atsakovė į bylą pateikė 2022-02-01 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 102 b. l.), kurioje nurodyta, kad laikantis suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1-17, organizuojamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas pagal patvirtintą savaitinį Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafiką. Į bylą pateikti Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 103-130 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę buvo vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį, skaityklą), tame tarpe ir iš kamerų Nr. 58 bei Nr. 13, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, pagal savo sveikatos būklę jis turėjo galimybę dalyvauti užimtumo renginiuose, pvz., eiti į žaidimų kambarį, skaityklą ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, Visuomenės sveikatos centras pasivaikščiojimo kiemeliuose konstatavo higienos normos HN 134:215 12 punkto pažeidimus: ištrupėjusios grindys, iš sienų krenta plytos ir kt. Kaskart eidamas pasivaikščioti bijojo dėl savo sveikatos, ar neužkris plyta ant galvos, ar neišsisuks kojos į duobę. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, o jis negali ilgai stovėti, todėl negalėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelius.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14-19 punktas numato, kad tam, jog nuteistieji (suimtieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, įkalinimo įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos 2020-01-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, taip pat numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji) (104 p.), pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (107 p.).

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matosi, kad 2021 m. balandžio 16 d. patikrinimo metu įvertinus Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius Nr. 1-21 higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai nustatyti kiemelyje Nr. 1 - ištrupėjusi sienos danga, kituose kiemeliuose veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, tuo pačiu nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu higienos – dezinfekcijos planu, patikrinimo metu kiemeliai ir juose esantys įrenginiai buvo švarūs (1 t., 99 b. l.).

Taigi vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, nurodyti teisės aktai nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai. Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai nustatyti tik viename iš 21 pasivaikščiojimo kiemelio, todėl pareiškėjas turėjo galimybę išeiti pasivaikščioti į kiemelius, nebijodamas dėl savo sveikatos. Nors Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas numato, kad mažiausiai vienas pasivaikščiojimo kiemas įkalinimo įstaigoje turi būti pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, tačiau pagal Taisyklių 2 punktą, šios Taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į LR Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Pareiškėjas nurodo, kad į dušą vesdavo tik vieną kartą per savaitę, dušas nebuvo pritaikytas neįgaliems, tekdavo būti su ramentais, kiti turėdavo prilaikyti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020-01-22) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Atsakovė nurodo, kad suimtajam V. F. buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu 2021 m. birželio 9, 22, 30 dienomis, liepos 7, 14, 19, 27 dienomis, rugpjūčio 5, 11, 18 ir 24 dienomis, taip pat pasiūlyta pasinaudoti dušu jam atvykus 2021 m. birželio 16 d. tačiau suimtasis šios teisės atsisakė ir patvirtino savo parašu, Šiaulių TI iki 2021-10-01 neturėjo techninių ir organizacinių galimybių užtikrinti asmenų vedimo į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kadangi pasikeitus techniniam reglamentavimui įstaigai nebuvo suteiktas laikas papildomų naujų dušų kabinų įrengimui ir padidėjusio darbo krūvio paskirstymui.

Taigi nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tačiau pareiškėjas šia teise pasinaudoti negalėjo, todėl laikytina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-08-30 pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos. Taigi dušų įrengimo Taisyklės nereglamentuoja.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo neužtikrintas jo privatumas skambinant telefonu, nes vienoje vietoje yra trys taksofonai, tuo pačiu metu skambina trys nuteistieji ir viską girdi, pareigūnai taip pat viską girdi, be to, skambinant tekdavo stovėti su ramentais ir po valandą, nebuvo nei kėdės, nei suoliuko. Skambinti leisdavo tik vieną kartą per dieną ir tik po 15 min.

Suimtųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, kur nurodyta, kad Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės telefonų suimtiesiems (nuteistiesiems) paskambinti įrengimo nereglamentuoja. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37-42 punktai numato, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui. Nutrauktas telefoninis pokalbis laikomas įvykusiu.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą, taksofonai apsaugoti ir šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei sumažina galimybę kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Į bylą pateiktos ir Šiaulių TI įrengtų taksofonų fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad jie sumontuoti pakankamai dideliu atstumu vienas nuo kito, apsaugoti šoninėmis sienelėmis, pareigūnų stalas stovi šiek tiek atokiau nuo taksofonų (1 t., 152-154 b. l.). Atsakovė į bylą pateikė ir pareiškėjo pokalbių išklotines, iš kurių matosi, kad pareiškėjas visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį turėjo galimybę skambinti ir ja naudojosi (1 t., 157-200 b. l., 2 t. 1-91 b. l.). Taigi pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo skambinant telefonu paneigti byloje esančiais dokumentais, pareigūnai turėjo teisę kontroliuoti jo skambučius, skambučio trukmė (ne ilgiau kaip 15 minučių) numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, kėdžių ar suoliukų įrengimas prie telefonų aparatų nėra numatytas, be to, stovėti po valandą skambinant nebuvo poreikio, nes reglamentuojama skambučio trukmė yra 15 min., todėl pareiškėjo pretenzijos dėl skambinimo telefonu nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos laikymo sąlygos, kaip neįgaliam asmeniui, laikant netinkamomis sąlygomis pablogėjo jo sveikata.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalis nustato, jog nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020 m. gruodžio 22 d., numato atskirų tardymo izoliatoriaus patalpų (pasivaikščiojimo kiemų, pasimatymų kambarių ir kt.) pritaikymą neįgaliems asmenims, tačiau šios Taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matosi, kad pareiškėjui 2021-06-14 diagnozuota sąnario endoprotezo mechaninė komplikacija, kairės kojos sutrumpėjimas 8 cm su rotacija į išorę. 2021 metais jis buvo ne kartą konsultuojamas ir gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Šiaulių ligoninėje. 2021-08-23 pareiškėjui nustatytos dešinės blauzdos paviršinės opos, paskirta antibakterinė terapija. 2019 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis iki 2020-03-31. Rekomendacijose dėl pagalbos poreikio nurodyta, kad kito asmens pagalba padidintų savarankiškumo galimybes, palengvintų kasdieninę veiklą. Atliekant pareiškėjo pirminę gydytojų apžiūrą 2021-05-15 taip pat pažymėta, kad 2019 m. atlikta klubo sąnario operacija, skauda klubo sąnarį.

Taigi byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo, kurio judėjimo galimybė yra komplikuota, pareiškėjas nurodo, kad gali judėti tik ramentų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu jam buvo sunku judėti, o sanitarinis mazgas kameroje bei dušas nebuvo pritaikyti naudotis neįgaliems asmenims, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei dušu, dėl ko jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1649-624/2020, 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-247-502/2021 ir kt.). Nors galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sanitarinių mazgų kamerose pritaikymo neįgaliems asmenims, tačiau pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 58, kurioje nebuvo įrengtas netgi sėdimas klozetas, nors Šiaulių TI yra pakankamai kamerų, kuriose tokie klozetai įrengti ir pareiškėjui būtų buvę lengviau tokiu naudotis, tačiau pareiškėjas į tokią kamerą nebuvo perkeltas.

Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nepritaikytas neįgaliam asmeniui, patirti nepatogumai naudojantis neįgaliam asmeniui nepritaikytu dušu, teisės pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę pažeidimas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 90 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų, nurodytų skunde teismui, nesiskundė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. F. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė