- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2-4775-237/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardaukienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. A., tretysis asmuo BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A., gyv. (duomenys neskelbtini) 4, dukterų O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė Rima Bardaukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo valdžią M. A. dukterų O. A. ir K. A. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu K. ir O. nustatyta nuolatinė globa, gyvenamoji vieta, jų globėju paskirta globos institucija. Iš M. A. priteistas materialinis išlaikymas dukterims. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K. ir O. globėju buvo paskirtas fizinis asmuo, mergaičių gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais, kurie paskirti priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytojais. Teismui apribojus laikinai tėvo valdžią M. A., atsakovo gyvenime iki šiol jokių pokyčių neįvyko. Ir toliau M. A. gyvena su sugyventine V. Š. dažnai konfliktuoja, kaimynai dėl kilusių konfliktų yra kvietę policijos pareigūnus, kreipęsi į Vaiko teisių skyrių. Po paskutinio konflikto, M. A. reikalavo iškeldinti sugyventinę V. Š. iš jo gyvenamojo būsto, tačiau po kurio laiko praneša, kad susitaikė ir ketina toliau su ja gyventi. Atsakovas neneigia, kad namuose ne kartą yra buvę blusų, kurias naikina sveikatai kenksmingu būdu. Kartu gyvenančio namo B. G. psichotropiniai vaistai ir toliau laikomi lengvai prieinamoje vietoje, ant virtuvinio stalo. M. A. pabrėžia, kad visas problemas išspręs, kai dukros K. ir O. grįš į šeimą, nesuprasdamas, kad vaikų sugrįžimui turi būti tinkamos aplinkybės. Toks vyro požiūris rodo jo abejingumą, nenorą ir negebėjimą spręsti susidariusių problemų iš esmės, manymą, kad problemos išsispręs savaime arba jas išspręs kiti. A. pabrėžia, kad nori auginti dukras, tačiau nededa net menkiausių pastangų, jo noras, kad dukros augtų su juo apsiriboja tik retais susitikimais su jomis. K. ir O. perkėlus į globėjų šeimą, tėvas su dukromis buvo susitikęs kartą. Atsakovas nesupranta, kad domėtis vaikais ir su jais kartais pasimatyti neužtenka. Atsakovui ne kartą buvo akcentuota, kad jam trūksta tėvystės įgūdžių, tačiau nerodė iniciatyvos jiems įgyti, buvo kelis kartus užregistruotas į tėvystės įgūdžių užsiėmimus, tačiau juose nedalyvavo. Atsakovui priteistas materialinis išlaikymas, tačiau jis nevykdo teismo sprendimo ir geranoriškai neteikia dukterims priteisto išlaikymo. Tiek Raseinių miesto seniūnijos, tiek Raseinių socialinių paslaugų centro teigimu, M. A. negali rūpintis mažametėmis dukterimis, kadangi vyrui trūksta socialinių įgūdžių, jis neslepia, kad susinervinęs yra agresyvus. Materialinė padėtis šiuo metu prasta, M. A. prie vaikų išlaikymo neprisideda, alimentų nemoka. Nerimą kelia ir tai, kokias gyvenimo partneres jis pasirenka, kaip su jomis bendrauja, kiek atsakomybės mato savo veiksmuose. Nors M. A. nuolat kaltina darbuotojus dėl dažnų apsilankymų jų namuose, kurių metu išsakomi patarimai bei pamokymai dėl tėvystės įgūdžių stokos, gebėjimų savarankiškai rūpintis dukromis, vyras neatsako ir nesistengia suprasti, kaip tinkamai reikia rūpintis mažamečiais vaikais ir užtikrinti jų poreikius. Atsakovo retas bendravimas su vaikais patvirtina jo domėjimąsi dukterimis, bet savaime nerodo atsakovo motyvacijos ir sugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais. Atsakovui teikiamų socialinių paslaugų tikslas yra sugrąžinti vaikus į šeimą, tačiau atsakovas pakankamai su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, ignoruodavo visus jų siūlymus, dažnai su jais konfliktuodavo. Atsakovas buvo motyvuojamas lankyti tėvystės ugdymo ir palaikymo grupes, tačiau nuvyko tik į tris užsiėmimų, pastangų susigrąžinti dukras į šeimą iš esmės nedėjo, galimybių K. ir O. gyventi atsakovo šeimoje nebuvo, nėra ir šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka, nes neturi sąlygų auginti dukrų, jam trūksta įgūdžių. Atsakovas vienus tėvystės įgūdžių kursus baigė, daugiau kursų nelankė dėl darbo. Dukras per šiuos metus aplankė tris kartus, mergaitės pas globėjus jaučiasi gerai, ten joms gyventi geriau. Su mergaičių mama atsakovas nebendrauja. Išlaikymą išskaičiuoja antstolė.
Liudytoja L. G. nurodė, kad nuo 2017 metų dirba su atsakovo šeima. Atsakovas savo vaikų atžvilgiu nepadarė jokių pokyčių, kad dukros galėtų augti su juo. Jo aplinka nėra skurdi, tačiau M. A. negebės auginti dukrų ir pats ne kartą tai yra pripažinęs. Šiuo metu jis gyvena su V. Š., kuri augina kūdikį, atsakovas nėra jos vaiko tėvas. Tarp sugyventinių dažnai vyksta konfliktai, kviečiama policija.
Tretysis asmuo BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, nes atsižvelgiant į M. A. teigiamus ir neigiamus pokyčius, atsakovas dukrų auginti neketina.
Ieškinys tenkintinas. Iš gimimo liudijimų ir gimimo įrašų (b. l. 32-35) matyti, kad atsakovas yra O. A. ir K. A. tėvas. Iš Raseinių miesto seniūnijos informacijos (b. l. 7) matyti, kad M. A. negali rūpintis mažametėmis dukromis, nes tėvui trūksta socialinių įgūdžių. Iš BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ darbuotojų nuomone (b. l. 8, 9) atsakovas dukrų auginti neketina. Iš VĮ Raseinių psichikos sveikatos centro (b. l. 10) informacijos matyti, kad lankė tėvystės įgūdžių tik tris užsiėmimus. Iš antstolės E. R. informacijos (b. l. 11) matyti, kad M. A. išlaikymo skola yra 3 276 Eur. Iš pateiktų dokumentų (b. l. 12-16, 21) matyti, kad M. A. konfliktuoja su savo sugyventine. Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 14-20) matyti, kad šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Iš informacijos (b. l. 22, 23) matyti, kad atsakovas su dukromis buvo susitikęs kartą, mergaičių gyvenimu, ugdymo pasiekimais, sveikata, nesidomi. Iš 2017 m. liepos 11 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (b. l. 24) matyti, kad M. A. buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo (b. l. 25-30) matyti, kad laikinai apribota tėvo valdžia M. A. ir neterminuotai motinos valdžia A. Ž. dukterų O. A. ir K. A. atžvilgiu, priteistas išlaikymas, nustatyta nuolatinė globa, gyvenamoji vieta, jų globėju paskirta globos institucija. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK veiklos skyriaus informacijos matyti, kad V. Š. ir M. A. šeimoje ne kartą buvo kviečiama policija dėl triukšmo, smurto, vaiko nepriežiūros.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Šalies argumentai
Ieškovas byloje prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A. dukterų O. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia. Tuo pačiu teismo sprendimu mergaičių motinai A. Ž. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukterų atžvilgiu. Atsakovo M. A. šeima 2017 m. liepos 11 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutiko nurodydamas, kad jis neturi įgūdžių ir pats negebės auginti dukrų. Teismui apribojus laikinai tėvo valdžią M. A., atsakovo gyvenime iki šiol jokių pokyčių neįvyko, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio jo namuose fiksuota daug konfliktų su sugyventine, ne kartą į namus buvo kviečiami policijos pareigūnai. Atsakovas pakartotinai 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo registruota į Tėvystės įgūdžių kursus, tačiau po dviejų užsiėmimų nusprendė nebesilankyti, kaip pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kursų negalėjo lankyti dėl darbo. Atsakovas du kartus buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį, grįžęs vėl gyvena su V. Š., neturi pastovaus darbo, priteisto išlaikymo dukroms nemoka. Nors atsakovui ilgą laiką buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau teigiamų rezultatų nedavė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. A. negali rūpintis mažametėmis dukromis, nes jam trūksta socialinių įgūdžių.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovui M. A. teisės apribotinos neterminuotai O. A. ir K. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis), nes atsakovas nesirūpina savo dukromis, nesidomi jų gyvenimu, sveikata, ugdymosi pasiekimais, neturi pastovaus darbo, neteikia išlaikymo, stokoja socialinių įgūdžių, nesudaro normalių, saugių gyvenimo sąlygų. Atsakovas nuo laikinojo tėvų valdžios apribojimo dukras aplankė tris kartus. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukterų priežiūros ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis tai darys, nes atsakovas atsisako lankyti Tėvystės įgūdžių kursus. Apribojus tėvo valdžią atsakovui, sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams.
Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis už atsakovui pareikštą neturtinį reikalavimą terminuotai apriboti tėvo valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas byloje patyrė 3,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukterų O. A., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš M. A. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, 3,30 Eur ( tris eurus 30 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 103,30 Eur į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.