- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-375-511/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00308-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimo, kuriuo D. M. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val. Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai, 98 kilometre, būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,92±5% promilės etilo alkoholio iškvėptame ore), neblaivus vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Skundžiamu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimu D. M. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 4 d. konstatavus, jog nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 ir D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, arba panaikini teismo nutarimą ir įpareigoti Ignalinos rajono apylinkės teismą bylos papildymui, ją grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam Ignalinos rajono policijos komisariatui, tam, kad pagal naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes būtų nustatyti kiti įvykio liudytojai ir kitos bylos aplinkybės (Bendrasis pagalbos centras dėl minėto įvykio užregistravo 4 atskirus pranešimus apie nesaugų vairavimą ir eismo įvykį. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo. Teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidimo liudytojo pateiktais pakeistais, nuo pirminės jo apklausos kardinaliai besiskiriančiais, parodymais. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimo liudytojas yra geras D. M. draugas, todėl mano, kad jo parodymai pakeisti vien dėl to, kad jis siekė padėti savo draugui D. M. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi tik liudytojų, suinteresuotų D. M. bylos nutraukimu, parodymais. Teismas, abejodamas policijos pareigūnų ir įvykio liudytojo S. M. parodymais, juos papildomai apklausinėjo teisme, tačiau apklausos vykdytos neišsamiai, nesigilinant į svarbias detales. Teismas į neatsižvelgė liudytojo S. M. parodymus ir vadovavosi D. M. duotais parodymais, nevertindamas to, kad D. M. yra suinteresuotas asmuo, siekiantis išvengti administracinės atsakomybės.
Skunde pažymima, kad neva automobilį prieš eismo įvykį vairavusi K. K. teisme paaiškino, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent ji pati. Eismo įvykį sukėlė dėl to, kad gerai nemoka vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį vairavo dėl to, kad jos draugas D. M. buvo neblaivus, o važiuoti iš Švenčionių į Ignaliną reikėjo tam, kad jų kartu nepastebėtų pažįstami, nes D. M. ir ji slepia tarpusavio santykius nuo aplinkinių. To priežastis – ji yra ištekėjusi ir turi vaiką, o santykius su D. M. slepia dėl to, kad to nesužinotų jus vyras. Apeliantas pažymi, kad Gyventojų registro duomenimis, K. K. yra išsiskyrusi nuo 2012-03-14 ir šiuo metu viena augina vaiką. Viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose K. K. nurodo, kad pastaruoju metu yra vieniša, todėl teisme jos nurodyti motyvai, dėl ko ji vairavo D. M. automobilį, yra niekiniai ir vertintini tik kaip siekis savo pažįstamam D. M. padėti išvengti administracinės atsakomybės, tuo pačiu ir padėti jam neprarasti vairuotojo pažymėjimo.
Policijos pareigūnai R. Š. ir G. K., nuvykę į įvykio vietą ir apklausę apvirtusio automobilio savininką D. M. ir jo draugą A. S., su jais pakankamai ilgai bendravo, ir pokalbius įrašinėjo diktofonu. Viso įrašyta apie 1,5 vai. pokalbių. Policijos pareigūnams, bendravusiems su D. M. ir A. S., po pokalbio nekilo abejonių, kad automobilį vairavo būtent D. M., todėl jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir liudytojui pakeitus parodymus, taip pat atsiradus naujam įvyko liudytojui K. K., teismas bylą nutraukė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi D. M. pateikti įrodymai yra jo sukurti vėliau, po pažeidimo padarymo ir yra nepagrįsti jokiais faktais. Atsiradus naujai įvykio versijai ir „naujam“ pažeidėjui, teisėja, vertindama situaciją, kad D. M. veiksmuose galimai nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties, vadovaudamasi ATPK 256 str., nuostatomis, D. M. bylą galėjo grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Atsiliepimas
D. M. atsiliepimu į Ignalinos rajono policijos komisariato skundą prašo pastarąjį atmesti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, apklausė liudytojus ir priėmė teisingą sprendimą.
Atsiliepime pažymima, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. M. patvirtino, jog matė, kaip iš ant vairuotojo pusės šono gulinčio automobilio per priekinio keleivio langą išlipo basas vyriškis ir išėjo ant važiuojamosios kelio dalies, tačiau ar automobilyje buvo daugiau asmenų – nematė. Liudytojas stebėjo incidentą tik pristabdęs automobilį, jis neišlipo pažiūrėti ar automobilyje nėra daugiau žmonių, todėl vien teigimas, kad jis daugiau asmenų nematė, negali būti įrodymu, jog D. M. važiavo vienas. Taip pat šis liudytojas teisme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nematė, nei kas vairuoja automobilį, nei kiek automobilyje yra žmonių.
Iš vykusios apklausos teismo posėdžio metu matyti, jog policijos pareigūnas R. Š. pripažino, kad kartu su patruliu G. K. veikė neatsakingai ir galimai subjektyviai. Vadovaujantis LR Generalinio komisaro ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisaro įsakymais, visuose tarnybiniuose automobiliuose gali būti daromi garso įrašai. Garso įrašas buvo daromas ir 2014 m. gegužės 31 d. tarnybiniame automobilyje Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus diktofono „Olimpus“ pagalba. Įrašą atlikinėjo abu pareigūnai (R. Š. ir G. K.). Pareigūnai teisme paaiškino, kad neįspėjo D. M., o vėliau ir A. S. apie daromą garso įrašą. Pagal LR Generalinio komisaro ir Utenos apskrities VPK įsakymais patvirtintą tvarką pažeidėjas privalo būti įspėtas apie tai, kad yra daromas garso įrašas. Iš byloje esančio garso įrašo ir pareigūnų parodymų yra akivaizdu, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., nei A. S. nebuvo įspėti apie daromą garso įrašą, todėl neabejotina, jog tokie policijos pareigūnų veiksmai prieštarauja minėtiems LR Generalinio komisaro ir Utenos apskrities VPK įsakymams.
D. M. nuomone, vertinant ir kitas faktines bylos aplinkybes policijos pareigūnų veiksmai taip pat turėjo būti vertinami kritiškai. Pažymi, kad D. M. ir A. S. paaiškinimai buvo surašyti 2014-06-01, tačiau surašymo laikai nebuvo nenurodyti. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 2014-06-01 3.58 val., nors duomenyse apie administracinį sulaikymą D. M. tuo metu yra uždarytas sulaikymo kameroje, t.y. nurodoma, kad D. M. uždaromas į laikino sulaikymo kamerą 2014-05-31 23.35 val., o išleidžiamas – 2014-06-01 7.40 val. Transporto priemonės nuvežimo aktas surašytas 2014-05-31 23.20 val., nors D. M. tuo metu dar nėra nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (nušalinamas 3.58 val.), kas prieštarauja LRV 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintoms transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo nustatymo taisyklėms.
Iš byloje esančių duomenų yra neabejotinai aišku, kad paaiškinimo surašymo metu A. S. buvo girtas (nustatytos daugiau kaip dvi promilės girtumo) ir parodymus davė iš karto, kai buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo įsitikinta jog A. S. išsiblaivė ir duodamas parodymus buvo blaivus, todėl teismas teisingai jo parodymus įvertino kritiškai. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai daugeliu atveju veikė nesilaikydami galiojančių įstatyminių ir iš dalies subjektyviai.
Pareigūno G. K. 2014-05-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. M. įvykio vietoje teigė, jog automobilį vairavo mergina, t.y. parodymai sutampa su D. M. parodymais. Garso įraše, nors jo kaip įrodymo patikimumas yra abejotinas, girdėti, kad D. M. teigia, jog vairavo mergina. Reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad 2014-05-31 pranešime pareigūnas G. K. nurodė, kad automobilis buvo apvirtęs ant kairės pusės šono, o duodamas parodymus teisme nurodė, kad pamatė automobilį apvirtusį ant dešinio šono. Kodėl pareigūnas pakeitė savo parodymus, tiesioginio atsakymo nėra, tačiau galima numatyti, jeigu automobilis buvo apvirtęs ant kairiojo šono tai neabejotinai pirmas turi išlipti keleivis, sėdėjęs šalia vairuotojo (šiuo atveju – D. M.), o tik po to vairuotojas. Jeigu automobilis būtų apvirtęs ant dešiniojo šono, tuomet pirmas turėjo išlipti automobilį vairavęs asmuo, t.y. pareigūnas, keisdamas parodymus norėjo suponuoti nuomonę, kad vairuoti galėjo tik D. M., kadangi priešingu atveju pirma turėjo išlipti kairėje pusėje buvusi vairuotoja. Vis dėlto, tokius šio liudytojo parodymus paneigia jo kolega R. Š., kuris savo tarnybiniame pranešime nurodo, kad automobilis buvo apvirtęs ant kairiojo šono. Todėl visiškai logiška ir suprantama, kad pirmas iš apvirtusio ant kairiojo šono automobilio išlipo D. M., kuris sėdėjo keleivio dešinėje pusėje, nes vairavusi automobilį mergina fiziškai to padaryti pirma negalėjo. Tik išlipus keleiviui galėjo išlipti ir automobilio vairuotojas.
D. M. pabrėžia, kad nepaisant to, jog K. K. ir jos buvusio vyro santuoka yra oficialiai nutraukta, buvęs vyras iki šiol itin domisi moters gyvenimu. Tarpusavio santykiai su vyru palaikomi, tačiau bendravimas yra labai komplikuotas. Vyro pavydas, perdėtas domėjimasis buvusios sutuoktinės asmeniniu gyvenimu, bei neadekvati jos elgesio kontrolė turi didelės įtakos jų bendram vaikui. Vyras, sužinojęs, kad K. K. bendrauja su kitais vyrais, savo nepasitenkinimą išreiškia nemokėdamas vaiko išlaikymui skirtų pinigų, bei įvairaus pobūdžio nekorektišku ir agresyviu elgesiu. Todėl K. K. stengiasi kuo mažiau viešinti savo dabartinį gyvenimą ir tuo labiau asmeninius santykius. Jos ir D. M. pozicija yra aiškiai suvokiama. Įvykęs ir viešai išaiškėjęs incidentas galėjo labai stipriai įtakoti K. K. ir jos buvusio vyro ir taip sudėtingiems tarpusavio santykiams. K. K. iš eismo įvykio pasišalino, kadangi žinojo, kad jei apie eismo įvykį sužinos artimieji, o ypatingai - buvęs vyras, kils jai ir jos vaikui rimtų nemalonumų. D. M. taip pat nenorėjo, kad jų artimi santykiai su K. K. būtų viešinami, kadangi yra gerai pažįstamas su buvusiu jos vyru. Pirminė tiek D. M., tiek K. K. spontaninė reakcija į įvykį yra reali gyvenimiška situacija, kuri yra suprantama bei logiškai paaiškinama.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad A. S. su D. M. yra geri draugai, jis, nežinodamas eismo įvykio aplinkybių, būdamas neblaivus, atvyko į incidento vietą ir nieko nesiaiškinęs norėjo padėti draugui - prisiimti administracinę atsakomybę. Nepaisant to, kad D. M. nuo pat pradžių tvirtino, jog vairavo mergina, A. S. pateikė naują, eismo įvykio vietoje išgalvotą versiją, jog vairavo jis. Tačiau nėra prasmės analizuoti šių parodymų tikrumo, kadangi yra aišku, kad A. S. eismo įvykyje nedalyvavo.
D. M. nuomone, iš visų byloje surinktų ir išanalizuotų duomenų yra įrodyta, kad automobilio „VW Passat“ 2014 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val. kelyje Švenčionys-Ignalina D. M. nevairavo. Teisme liudijusi K. K. tą patvirtino, abejoti jos parodymais nėra pagrindo. Nei vienas iš byloje liudijusių asmenų nenurodė, kad matė, jog automobilį vairavo būtent D. M., išskyrus A. S., kuris 2014 m. birželio 1 d. parodymuose nurodė, kad pastebėjo, jog į Ignalinos pusę nuvažiavo D. M. priklausantis „VW Passat“. Tokie parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi duoti esant neblaiviam, kardinaliai priešingi ir prieštaringi negu užfiksuoti garso įraše. Teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, jog minėti parodymai neatitinka tikrovės ir buvo duoti pareigūnams paprašius, be to, teigė net ir tai, kad jis vairavo, todėl akivaizdu, kad tokie parodymai negali būti laikomi patikimais ir teisingai teismo įvertinti kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas nesutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimu dėl D. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukimo. Apeliantas skunde teigia, kad D. M. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta nepagrįstai, nes teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai tyrė bylos aplinkybes bei patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Iš posėdžio protokolo bei skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, nutraukdamas D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, iš esmės apsiribojo paties D. M. ir jo draugės K. K. parodymais, nevertino aplinkybės, jog D. M. parodymai bylos eigoje nebuvo nuoseklūs, o kaip automobilį vairavęs asmuo K. K. buvo nurodyta ne iš karto. Teismas pakankamai neatsižvelgė į įvykį mačiusio liudytojo S. M. parodymų apie vieno asmens – būtent D. M. išlipimą iš apsivertusio automobilio bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų, kad rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir prie jo ant važiuojamosios kelio dalies buvusį neblaivų automobilio naudotoją D. M., kuris vežamas į policijos komisariatą pokalbio su savo draugu A. S. metu neneigė neblaivus vairavęs automobilį. Be to, byloje netirtas patikimumas K. K. ir D. M. versijos, kad iš pradžių jos dalyvavimą eismo įvykyje buvo bandyta nuslėpti dėl K. K. šeiminės padėties, net nesiaiškinus, ar ji įvykio metu iš tiesų buvo susituokusi. Apeliantas nurodo duomenis, kurie kelia abejonių minėtos versijos teisingumu (96-97 b.l.) ir šiuos duomenis būtina patikrinti bei įvertinti kitų įrodymų kontekste. Be to, apelianto pateikti duomenys (91-95 b.l.) rodo, jog apie administraciniame kaltinime nurodytą įvykį į policijos komisariatą buvo pranešta ne tik iš S. M., bet ir iš kitų telefonų. Kaip matyti iš bylos, priemonių nustatyti ir apklausti kitus galimus įvykio liudytojus nesiimta. Iš visumos byloje esančių duomenų matyti, jog išvadas apie tai, kad D. M. kaltė neįrodyta, padarytos išsamiai bylos neištyrus, pakankamų priemonių prieštaravimams pašalinti nesiėmus ir bylos duomenų visumos tinkamai neįvertinus. Tokiu būdu teismas, spręsdamas dėl D. M. atsakomybės, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir dėl to skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimą panaikinant ir grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
NUTARIA:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.