- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 1-1538-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39687-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- V. Ž.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39687-18, kurioje
V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2014-05-29 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės apribojimo;
2. 2014-08-26 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo;
3. 2014-12-19 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;
4. 2014-12-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.
5. 2017-10-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė 34 MGL (1 280 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 m., konfiskuotas automobilis, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Ž. kaltinamas tuo, kad 2018-08-17, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,60 prom.), konflikto metu tyčia ranka sugriebęs šeimos narei-sugyventinei J. O.? už kairės rankos žasto, spaudė bei laikydamas už tos pačios rankos tempė į lauką, nuo ko ši šonu atsitrenkė į medinę atramą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-08-17, apie 20.20 val., grįžo į namus labai girtas. Namuose lauko virtuvėlėje susiginčijo su sugyventine J. O.. Jis supyko, kad sugyventinė jam priekaištauja ir lauko virtuvėlės tarpduryje tyčia, suėmęs savo ranka sugyventinei už kairės rankos, spaudė. Dėl girtumo tiksliai neprisimena visų aplinkybių, tačiau galėjo būti, kad jis tempė savo sugyventinę į lauką, tempdamas užgavo. Jei būtų buvęs blaivus taip būtų nepasielgęs (b. l. 57-58).
Kaltinimas be visiško V. Ž. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjusioji J. O. parodė, kad ji su V. Ž. gyvena apie dvejus metus. 2018-08-17 sugyventinis nuo ryto gėrė alkoholį. Grįžęs kėlė triukšmą, kabinėjosi prie jos visą dieną. Vakare, apie 20.20 val., susiruošė išeiti pas seserį, nes sugyventinis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Jos dukra liko namo kambaryje, o ji nuėjo į lauko virtuvėlę. Tuo metu grįžo neblaivus sugyventinis, kuris tarpduryje jai staiga sugriebė už kairės rankos ir suspaudė, tuo pačiu ją tempė į lauką, Betempiant ji atsitrenkė į stogelio medinę atramą. Jai skaudėjo. Atsitrenkus į medinę atramą užsigavo kairį šoną. Ji po į įvykio į medikus nesikreipė ir nesikreips. Ant kairiojo šono buvo matyti kraujosruva, o ant kairės rankos yra įspaustų pirštų pėdsakai (b. l. 26-27).
Iš 2018-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 10-14).
2018-08-17 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, fotolentelėje užfiksuoti nukentėjusios J. O. sužalojimai: ant kairės rankos kraujosruva (mėlynė), ant kairiojo šono kraujosruva (mėlynė). 2018-08-17 21.11 val., V. Ž. alkotesteriu nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 16-21).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę J. O. atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. Ž. 2018-08-17, apie 20 val. 20 min., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,60 prom.), konflikto metu tyčia ranka sugriebęs šeimos narei – sugyventinei J. O.? už kairės rankos žasto, spaudė bei laikydamas už tos pačios rankos tempė į lauką, nuo ko ši šonu atsitrenkė į medinę atramą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai, jog veiką padarė recidyvistas.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 64-73), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 77-79), nedirba (b. l. 94), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 85), į priklausomybės ir psichikos sutrikimų įskaitas neįtrauktas (b. l. 82).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. Ž. skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 48 straipsnis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. Ž. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 21 paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 14 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-17 21.10 val. iki 2018-08-18 10.33 val., t. y. 1 laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant 1 arešto parai ir laikyti, kad V. Ž. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės, neatlikta bausmės dalis 13 parų arešto.
Kaltinamajam išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.
V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.