Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2961-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1-2961-1013/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2961-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41350-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 14.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Auris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 10.00 val. ryto vartojo alkoholį automobilyje vienas. Dėl ko tą dieną vartojo alkoholį tiksliai nurodyti negali, mano, jog dėl šeimyninių priežasčių. Tą dieną gėrė stiprų alų, išgėrė apie 3 litrus 7,5 laipsnių. Alų vartojo automobilyje Toyota Auris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jam yra išnuomotas pagal sutartį įmonės UAB (duomenys neskelbtini), maždaug nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Suvartojęs alų, stipriai apsvaigo, mažai ką prisimena, kur važiavo tą dieną nurodyti negali, nes niekur važiuoti nereikėjo, nebent namo. Atsimena, jog važiuodamas vienas (duomenys neskelbtini) pl., atsitrenkė į troleibuso galą, smūgis buvo ne itin stiprus, todėl pats nenukentėjo. Išlipęs troleibuso vairuotojas priėjo prie jo ir paklausė, ar viskas gerai, po kurio laiko paklausė ar gėrė šiandien alkoholį. Jis to neneigė ir pasakė, jog vartojo, tada troleibuso vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 3,13 promilių girtumą, po maždaug 20 minučių pakartotinai buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu ir nustatytas 3,61 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui buvo pristatytas į kelių policiją, o vėliau uždarytas į areštinę (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas N. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su kolega, kai apie 14.20 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su troleibusu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota vairuotojas yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko patruliai V1731, kurie nurodė eismo įvykio aplinkybes, o taip pat pateikė Toyota vairuotojo D. B. alkoholio matuoklio putimo kvitus. D. B. buvo nustatytas 3,13 promilių girtumas, po maždaug 20 minučių, po pakartotinos patikros buvo nustatytas 3,61 promilių girtumas. Užpildė D. B. neblaivumo nustatymo aktą. Bendraujant su D. B., pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. V. paaiškino, jog jam bevairuojant troleibusą, jis pajuto stiprų smūgį į galinę troleibuso galą. Išlipęs pamatė, jog į jį įvažiavo Toyota automobilis. Toyota automobilyje vairuotojas buvo vienas. Paklaustas, ar jis šiandien gėrė alkoholį, Toyota vairuotojas to neneigė. Tada I. V., paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį ir jame dalyvaujantį neblaivų vairuotoją. I. V. paaiškino, jog iki atvykstant policijos pareigūnams visą laiką stebėjo Toyota vairuotoją, D. B. iš akiračio pasitraukęs nebuvo, ir alkoholio jo akivaizdoje nevartojo. Tolimesniam tyrimui D. B. pristatė į kelių policiją, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 27-29).

2019 m. rugsėjo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. B. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli ir judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus D. B. alkoholio matuokliu „Drager 7510“ pirmojo tikrinimo metu 14.25 val. nustatytas 3,13 promilių girtumas, o 14.45 val. – 3,61 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ išrašai – 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.25 val. D. B. nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, o 14.45 val. – 3,61 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 32-35).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Toyota Auris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Auris Hybrid kaina Lietuvoje be PVM – 6520 Eur (b. l. 11).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas vairuodamas troleibusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Laukia vietoje, važiuojant link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plento stotelėje (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 13.57 val. patruliuodama kartu su kolega gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjas vairuodamas troleibusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtaria, kad Toyota vairuotojas yra neblaivus. Laukia vietoje, važiuojant link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelėje. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas I. V., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pl. link stotelės (duomenys neskelbtini) plentas, kai į troleibuso galinę dalį pajautė stiprų smūgį. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. Automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. B. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pl. ir atsitrenkė į troleibusą. Daugiau paaiškinti nieko negali. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 3,61 promilių neblaivumas. Atvykus vairuotojas sėdėjo automobilyje (b. l. 6).

I. V. 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 13.48 val. vairuodamas troleibusą Škoda 14-TP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) pl. link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pirma juosta pajuto smūgį į galinę troleibuso dalį. Išlipęs pamatė automobilį Toyota Auris su sudaužyta priekine dalimi. Įsitikinęs, kad lengvojo automobilio vairuotojas nenukentėjo, paskambino 112 ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą (b. l. 30-31).

Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 26 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio metu susidūrė transporto priemonės Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Pagal papildomus duomenis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas. Priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Troleibusui Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis (b. l. 8).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad D. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 14.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Auris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ši D. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo N. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio išrašų duomenimis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis D. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudą išdėstyti dalimis per vienerius metus (b. l. 60-61).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. B. – brandaus amžiaus, dirbantis, t. y. vykdantis individualią veiklą, 2 kartus baustas administracine tvarka, tačiau už mažareikšmius nusižengimus (b. l. 58), neteistas (b. l. 57). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam D. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 40 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 11.55 val. (vieną dieną) (b. l. 39-41). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad D. B. prašė leisti baudą mokėti iki vienerių metų laikotarpiu. Objektyvūs duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį nepateikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos dydį bei tai, kad asmuo yra dirbantis, sprendžia, kad D. B. nustatytinas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju D. B. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sąmoningai sėdo neblaivus už vairo, padarė eismo įvykį, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė D. B. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Atsižvelgiant į D. B. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga konfiskuoti iš D. B. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Toyota Auris Hybrid vertę be PVM, t. y. 6520 Eur. Neskirti D. B. šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Kaltinamajam paskirta kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 52, 55) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti D. B. 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, D. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 11.55 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir D. B. skirti galutinę bausmę – 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti D. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, uždraudimo terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš D. B. automobilio Toyota Auris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 6520 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė