Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-783-859/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
A15.-783-859/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00408-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
U. K.
Nukentėjusysis
R. L.-G., V. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-783-859/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00408-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą atstovei Agatai Šukštul,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. K.,nukentėjusiesiems R. L.-G. ir V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sutikus – nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo platformoje „Zoom“, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje U. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. K. 2021 m. sausio 9 d., apie 8.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu U. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 222 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. K. teismo posėdžio metu parodė, kad protokole nurodytu laiku valandai išsinuomojo iš „C.“ automobilį „Toyota Corolla“. Tą dieną buvo labai daug sniego, važiavo ryte (duomenys neskelbtini). Važiavo atbuline eiga, apsisukinėjo kieme, nepajuto kontakto su kitu automobiliu. Grįžus namo pastatė automobilį, pusvalandžio laikotarpyje paskambino iš „C.“ ir pranešė, kad buvo eismo įvykis. Nesakė, kas jiems pranešė apie įvykį, tik nurodė, kad jie gavo skambutį dėl to, jog buvo padarytas eismo įvykis su „C.“ automobiliu. Iš karto po skambučio susitiko su „C.“ atstovu, apžiūrėjo automobilį, kuris stovėjo ten pat, kur buvo jį palikusi, jam nebuvo padaryta jokia žala. „C.“ atstovas pasakė, kad automobiliui nepadaryta žala, todėl tikriausiai viskas yra gerai, tikriausiai to įvykio net nebuvo. Tikrai nepagalvojo, kad padarė kažkokią žalą, kitu atveju tikrai būtų pranešusi policijai. Jei būtų padaryta žala „C.“ automobiliui, būtų supratusi, kad kažką padarė. Maždaug po savaitės su ja susisiekė policijos pareigūnai, bendravo su jais telefonu ir el. paštu. Anksčiau nėra susidūrusi su tokia situacija, neturi nusižengimų, jei būtų pajutusi kontaktą, tikrai būtų palikusi raštelį ir paskambinusi policijai. Nėra labai patyrusi vairuotoja, bet tikrai nėra ta, kuri piktybiškai darytų nusižengimus. Tuo metu nekilo mintis, kad galėjo kažką padaryti, bet jei padarė, labai dėl to gailisi. Susisiekė su nukentėjusiąja, atsiprašė jos, kad sukėlė jai nepatogumus. Nukentėjusioji informavo, kad žalą atlygino draudimas. Vairuotojo teises išsilaikė dėl darbo, dirba su automobiliu, būtina jį naudoti, žinodama šią atsakomybę stengiasi būti kuo atsakingesne vairuotoja. Padarė klaidą, dėl ko yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę.

Institucijos atstovė Agata Šuktul teismo protokole nurodytas aplinkybes palaikė, nes mano, jog atsargus vairuotojas galėjo pajusti kontaktą, tačiau reiktų atsižvelgti į jos asmenybę, kad ji visą laiką bendradarbiavo.

Nukentėjusioji R. L.-G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d., apie 10.45 val., gavo skambutį iš policijos pareigūnų, kad ateiti apsižiūrėti automobilį, nes galimai į ji įvažiavo. Automobilis yra jos, bet tuo metu jį vairavo ir ten pastatė vyras. Vyras nuėjo apžiūrėti automobilio, pamatė, kad įlenktas priekinis sparnas ir durelės.

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. žmona pažadino dėl skambučio iš policijos, kad kažkas galimai įvažiavo ir galimai apgadino automobilį. Nuėjus pažiūrėti pamatė, kad yra įlenktos vairuotojo durelės, net neužsidarė pilnai, buvo atvėpusios iš viršaus, apgadintas priekinis sparnas. Buvo pataikyta grynai į durų vyrio vietą, į apatinę dalį, todėl strigo durelės, dėl ko jos buvo pakeistos į naujas ir sutvarkytas sparnas. Automobilis buvo nufotografuotas taip, kaip ir stovėjo įvykio metu, nebuvo patrauktas. Buvo padaryta apie 800 Eur žala, ją atlygino draudimas, automobilį remontavo UAB „B.“. Mano, jog atsitrenkimą vairuotojas pajausti turėjo.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d., apie 8.00‑8.10 val. stovėjo prie darbo (duomenys neskelbtini), ten priešais yra spaustuvė. Matė, kaip „C.“ automobilis „Toyota“, hečbekas, išvažiavo iš parkingo prieš tą spaustuvę ir, kaip pamena, norėjo apsisukti, važiavo atbulai ir įvažiavo galiniu bamperiu į kitą mašiną, kuri stovėjo ant kampo, žmogus nebuvo išlipęs iš mašinos ir išvažiavo. Pranešė apie tai „C.“, nurodė automobilio numerius, taip pat pranešė policijai. Oro sąlygos buvo nepalankios, prikrito daug sniego, galbūt buvo slidu. Kontaktą pamatė, nes stebėjo, stovėjo 20-30 metrų, „C.“ mašina buvo priešais ją, matė automobilio priekį. Matė, kad automobilis iš lėto važiuoja atbulai ir išgirdo garsą, kai mašina įsirėžia į mašiną, buvo didelis „bum“ garsas, bet signalizacija nesuveikė. Mano, kad žmogus tikrai turėjo girdėti garsą, nes toje vietoje tylu, nebuvo jokių papildomų garsų. Po garso automobilis pastovėjo gal 10 sekundžių, gal pagalvojo ką daryti ir labai labai lėtai išvažiavo į priekį iki sankryžos, po to jau nematė, ar nuvažiavo greitai ar lėtai, nes priėjo pažiūrėti automobilio, į kurį atsitrenkė. Tai buvo automobilis „Volvo“ sedanas. Ant jo daug apgadinimo žymių nepamatė, nes buvo daug sniego, matėsi, jog lyg ir ratas ar sparnas palenktas. Kai atėjo automobilį apžiūrėti vyras, matėsi, kad yra įbraukimų prie prekinėmis durimis ir prie rato iš vairuotojo pusės, mano, kad „C.“ automobilis ir atsitrenkė į tarpą tarp rato ir durelių, nes „Volvo“ automobilis „C.“ atžvilgiu stovėjo įstrižai ir „C.“ atsitrenkė į jį galu.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra „C.“ atstovas. Buvo po 8 val. ir jam parašė, kad yra galima įvykis tam tikroje vietoje su automobiliu „Toyota Corolla“. Nuvyko į tą vietą, kur buvo baigta kelionė, vizualiai apžiūrėjus automobilio nerado nei vieno apgadinimo. Kelionė buvo baigta prie (duomenys neskelbtini) esančioje gatvėje. Buvo atėjusi automobilio vairuotoja U.. Šiame automobilyje tikrai yra galinė vaizdo kamera, įjungus atbulinį bėgį įsijungia vaizdas, bet jeigu žiūrint tik į tą kamerą ir važiuojant, tikrai galima padaryti eismo įvykį, kadangi kiekvienos mašinos rezoliucijos yra skirtingos ir visiškai neperteikia realaus vaizdo. Šiame automobilyje per vaizdo kamerą žiūrint yra mėlynas stačiakampis ir paskutinė linija yra raudona, ją pasiekus yra kaip pavojinga zona. Elektronikų, parktonikų šiame automobilyje gale nėra.

Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:

Šalies argumentai

U. K. paaiškinimas, kad sausio 9 d., ryte, „C.“ atstovas ją informavo, kad ji padarė eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje. Deja pati to nepastebėjo ir nežinojo apie tokį įvykį. Atvykus „C.“ atstovui kartu apžiūrėto automobilį ir nerado jokių pažeidimų. „C.“ atstovas informavo ją, kad viskas gerai, kadangi jokių pažeidimų nėra. Pati padariusi eismo įvykį nepastebėjo ir labai gailisi. Jeigu būtų pastebėjusi, tikrai būtų kreipusis į apgadinto automobilio savininką. Kito automobilio apgadinimo nežino, nes įvykio nepajautė. Jei eismo įvykio metu padarė žalą kitam automobiliui, yra pasiruošusi ją atlyginti, nes tikrai labai gailisi dėl savo klaidos (b. l. 18).

Vyriausiojo patrulio E. T. (E. T.) 2021 m. sausio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. sausio 9 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., apie 10.02 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apie 8 val. pranešėja matė, kaip gatvėje stovintį automobilį, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir pasišalino galimai „C.“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo stovintį automobilį ‚Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekė su automobiliu „Volvo“ savininke R. L.-G., kuriai pranešė, kad jai priklausantis automobilis „Volvo S60“ yra apgadintas. Prie automobilio priėjo R. L.‑G. vyras V. G., kuris paaiškino, kad 2021 m. sausio 9 d., apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie apgadintą automobilį sužinojo iš jų, pareigūnų. Taip pat buvo susisiekta su liudytoja I. G., kuri matė eismo įvykį. Liudytoja paaiškino, kad 2021 m. sausio 9 d., apie 8.10 val., prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip galimai „C.“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4);

I. G. 2021 m. sausio 9 d. paaiškinimas, jog 2021 m. sausio 9 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip „C.“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasišalino link (duomenys neskelbtini) (b. l. 7);

V. G. 2021 m. sausio 9 d. paaiškinimas, jog 2021 m. sausio 9 d., apie 00.30 val., pastatė automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Ryte jam paskambino iš Vilniaus policijos komisariato ir pranešė apie galimai automobiliui padarytą žalą. Žala pasitvirtino, buvo apgadintos automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės bei sparnas (b. l. 8);

Eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotolentelės, iš kurių nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei, kad automobiliui „Volvo S60“ buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys ir priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 5-6, 25);

UAB „G.“ pateiktas 2021 m. sausio 9 d. eismo įvykio vaizdo įrašas „04_088_20210109080633_20210109080730_672521“, kuriame matyti, kaip „Citybee“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkia į gale stovintį automobilį (vaizdo įrašas nuo 00.29 iki 00.50 min.) (b. l. 10-11);

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „L.“, valdytojas – UAB „C.“ (b. l. 12);

„C.“ elektroninis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. sausio 9 d., apie 8.10 val., automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo U. K. (b. l. 14);

Specialistės Agatos Šukštul 2021 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog susisiekus su įmonės „C.“ darbuotoju B. Š. pastarasis pokalbio metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 9 d. įmonėje „C.“ buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino įmonei „C.“ priklausantis automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės atstovas, apžiūrėjęs „Toyota“ kartu su U. K., jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl niekur nesikreipė, apie kitą apgadintą automobilį nieko nežinojo (b. l. 15);

„C.“ 2021 m. kovo 9 d. elektroninis pranešimas, kuriame nurodyta, jog sužinojus, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai dalyvavo eismo įvykį, automobilis buvo patikrintas, jis turėjo keletą smulkių kosmetinių apgadinimų, dalis jų buvo pažymėti bendrovės lipdukais, keli nepažymėtini apgadinimai labai maži ir ar jie padaryti U. K. kelionės metu, negali patvirtinti (b. l. 37);

AB „L.“ pateikta UAB „B.“ atliktų darbų sąmata, iš kurios matyti, jog automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 800,90 Eur žala (b. l. 22-24);

AB „L.“ 2021 m. kovo 15 d. elektroninis pranešimas, iš kurio matyti, jog nagrinėjamo įvykio metu automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 800,90 Eur žala yra atlyginta draudimo (b. l. 53-56).

Motyvuojamoji dalis

U. K. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekso numatytuosius.

KET 9 punkte numatyta, be kita ko, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

KET 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad U. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiama U. K. sutiko, jog iš tiestų nurodytu laiku vairavo automobilį „Toyota“, tačiau teigia, jog jokio smūgio nepajuto, kad dalyvavo eismo įvykyje suprato tik tada, kai jai paskambino „C.“ atstovas. Taigi U. K. neginčija, jog įvykis galėjo būti, jeigu jis buvo, apgailestauja dėl to, tačiau teigia to nesupratusi. Tai, kad nurodytu laiku ir vietoje įvykis iš ties buvo ir minėtą „C.“ automobilį vairavo U. K., patvirtina tiek pačios U. K. parodymai bei paaiškinimas, tiek nukentėjusiųjų R. L.-G. ir V. G. parodymai, liudytojų I. G. ir G. K. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, taip pat I. G. ir V. G. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėje užfiksuoti duomenys, vaizdo kameros įrašai ir „C.“ pranešimai. AB „L.“ pateikta UAB „B.“ sąmata patvirtina, jog įvykio metu apgadintam automobiliui „Volvo“ buvo padaryta 800,90 Eur žala.

Kaip minėta ginčas kyla dėl to, ar U. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad U. K. negalėjo nepajusti, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, taigi iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia. Tokia išvada daroma įvertinus byloje pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip U. K., važiuodama automobiliu atbuline eiga, atsitrenkia į kitą stovintį automobilį. Po smūgio U. K. iš karto sustoja ir šiek tiek pastovėjusi nuvažiuoja į priekį. Matyti, kad „C.“ automobilio prisilietimas prie kito automobilio nėra švelnus, matyti, jog smūgis buvo ganėtinai stiprus, kadangi stovintis automobilis akivaizdžiai sujuda, nuo jo nubyra sniegas, nors vaizdo kamera, su kuria buvo padarytas vaizdo įrašas, yra ganėtinai toli. Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. G. taip pat parodė, jog įvykį matė 20-30 metrų atstumu, buvo girdėti ganėtinai didelis smūgio garsas, todėl, jos manymu vairuotoja, turėjo jį išgirsti. Nors bylos duomenimis „C.“ atstovas, gavęs pranešimą apie galimą įvykį, buvo nuvykęs apžiūrėti automobilio ir ant jo nepastebėjo jokių apgadinimų, tai nepaneigia to, jog U. K. galėjo pajusti smūgį dėl aukščiau aptartų aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybės, kadangi įvykio metu padaryta didesnė nei 15 bazinių bausmių dydžių žala, teismas sprendžia, kad U. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudos U. K. skyrimo.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

U. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio sukėlimą, padarytas dėl neatsargumo, o nusižengimas, susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio, pasireiškė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat U. K. asmenybę – vieną kartą bausta administracine tvarka dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta (b. l. 3), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta U. K. paskyrus ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų minimaliam dydžiui (atitinkamai 10 Eur ir 1 100 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl administracinio poveikio priemonės.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Kitaip tariant, tai nėra imperatyvas, o tokios poveikio priemonės skyrimas priklauso teismo diskrecijai.

U. K., pasišalindama iš eismo įvykio, kurį pati sukėlė, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, jog U. K. charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka už analogiškus, ar panašaus pobūdžio nusižengimus, nebausta, yra dirbanti UAB „R.“, teisės jai reikalingos darbinėms funkcijoms atlikti (b. l. 35), be to, viso tyrimo metu, nuo pirmo pranešimo apie įvykį nedelsiant po to, kai toks buvo įvykęs, ji bendradarbiavo, teikė paaiškinimus bei reikiamą informaciją, todėl teismo įsitikinimu pasišalinimas iš įvykio vietos buvo sąlygos ne siekio išvengti atsakomybės, o dėl pasimetimo ir didelio susijaudinimo. Tokią išvadą teismas daro ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio teismo posėdyje. Nemaža įtaką turėjo ir pastarosios gebėjimai vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, ką patvirtina ne tik jos paaiškinimai bet ir jos vairavimo ypatybės, kurios nustatytos peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio paskirtis bus pasiekta U. K. netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o jai skiriama bauda yra pakankamai didele ir proporcinga už padarytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

U. K. pripažinti kaltą padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.

U. K. pripažinti kaltą padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, U. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij