Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-30 · Civilinė byla Nr. 2S-347-227/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
2S-347-227/2013
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00139-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
UAB „Rudesta“, UAB „Manfula“
Ieškovas
BUAB „Vyrybalt“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-347-227/2013

Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00139-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110. 1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rudesta“ atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-189-477/2013, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal E. M., R. V., D. R., M. A., A. M., D. L., R. V., veikiančių ieškovės BUAB „Vyrybalt“ vardu, netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Manfula“ ir UAB „Rudesta“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Vyrybalt“ pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius: ieškovės 2010-03-30 sudarytą sandorį; atsakovės UAB „Manfula“ 2010-04-15, 2010-04-30, 2010-05-04 sudarytus sandorius, įformintus mokėjimo nurodymais – Nr. 0523, Nr. 0590, Nr. 0614; ieškovės UAB „Vyrybalt“ ir UAB „Rudesta“ 2010-05-24 sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo sutartį, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Rudesta“ ieškovės BUAB „Vyrybalt“ naudai priteisti 173 106,34 Lt skolos bei iš atsakovų priteisti ieškovės atstovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Rudesta“ priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Rudesta“ ir esančias pas atsakovę UAB „Rudesta“ ar trečiuosius asmenis, 173 106,34 Lt sumai. Ieškovė nurodė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. BUAB „Vyrybalt“ pažymėjo, kad byloje pareikštas labai didelis turtinis reikalavimas, todėl yra didelė rizika, jog esant palankiam ieškovei sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-03-13 nutartimi ieškovės vardu netiesioginį ieškinį pateikusių asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovei UAB „Rudesta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 173 106,34 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip 173 106,34 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant teisę atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą. Zarasų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad BUAB „Vyrybalt“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma yra pakankamai didelė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, todėl yra didelė rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atsakovė UAB „Rudesta“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-189-477/2013, kuria UAB „Rudesta“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Nurodė, kad BUAB „Vyrybalt“ pareikšti ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai kelia abejonių, jog byloje gali būti priimtas ieškovo kreditoriams, pareiškusiems netiesioginį ieškinį, palankus teismo sprendimas, nes netiesioginis ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, be to, nė vienas iš atsakovų ieškovei jokių skolinių įsipareigojimų neturi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymo užtikrinimui nėra galimas. Sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes ir įvertinti realią grėsmę konkrečioje situacijoje, kylančią kreditoriaus turtiniams interesams, ar tikimybę, egzistuojančią tokio pobūdžio grėsmei kilti. Apeliantės teigimu, didelė ieškinio suma objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas ją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkrečios bendrovės finansines galimybes, tai yra nustatyti, ar konkrečiai bendrovei reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, lyginant su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu, apyvarta, taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Atsakovė UAB „Rudesta“ pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes UAB „Rudesta“ yra moki, pelningai dirbanti statybų bendrovė, kurios ilgalaikio turto vertė yra 3 817 332 Lt, trumpalaikio turto vertė – 10 783 452 Lt, 2012 metų pelnas – 795 683 Lt. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad BUAB „Vyrybalt“ ieškinio reikalavimų suma sudaro mažiau nei 5 proc. UAB „Rudesta“ ilgalaikio turto ir mažiau nei 2 proc. viso trumpalaikio turto. Atsakovės teigimu, toks ieškinio reikalavimo dydis nekelia grėsmės UAB „Rudesta“ mokumui. Apeliantė pabrėžė, kad vien tik UAB „Rudesta“ sąskaitose esančių apyvartinių lėšų, kurios sudaro 344 041,51 Lt užtektų BUAB „Vyrybalt“ reikalavimams patenkinti. Atsakovė nurodė, kad UAB „Rudesta“ su AB „Swedbank“ yra sudariusi kredito sutartį Nr. 12-063889-2-063894-GM, pagal kurią apeliantei yra suteiktas 1 000 000 Lt kreditas. Minėtos sutarties bendrosios dalies 13.2.2.5 p. numatyta, kad tuo atveju, jeigu bus areštuotas atsakovo turtas ar jo dalis, bankas turės teisę reikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą iš karto bei nutraukti kredito sutartį. UAB „Rudesta“ atkreipė dėmesį, kad sąlyginai nedidelei sumai apsaugoti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali be pagrindo sutrikdyti UAB „Rudesta“ vykdomą veiklą ir sukelti neproporcingai neigiamas finansines pasekmes.

Atsiliepimas

E. M., R. V., D. R., M. A., A. M., D. L. ir R. V., veikiantys BUAB „Vyrybalt“ vardu, atsiliepimu prašė skundą atmesti.

BUAB „Vyrybalt“ atstovai pažymėjo, kad didžioji UAB „Rudesta“ turto dalis (daugiau nei 10 milijonų litų) yra trumpalaikis turtas, kuris dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

UAB „Vyrybalt“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinio suma 173 106,10 Lt nepriklausomai nuo skolininko turtinės padėties ir subjektiškumo (fizinis ar juridinis asmuo) yra pakankamai didelė, todėl vien reikalavimo dydis yra pakankamas pagrindas manyti, jog gali kilti reali rizika dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Administratorius pažymėjo, kad vertinant UAB „Rudesta“ turtinę padėtį, remtis vien balansu ir pelno – nuostolių ataskaita yra neobjektyvu, kadangi teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog įmonės balansinė turto vertė ne visuomet atspindi tikrąją turto vertę ir vien įmonės balansas nėra patikimas įrodymas, atspindintis realią įmonės finansinę padėtį. UAB „Vyrybalt“ bankroto administratorius atkreipė dėmesį, kad teismas, priimdamas ieškinį, negali patikrinti jo turinio, o tikriną tik formalius reikalavimus kaip tai numato Civilinio proceso kodekso normos, nustatančios reikalavimus ieškiniui. Ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas ir, tik išnagrinėjus bylą bei įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, surinktų įrodymų visumą, teismas gali nuspręsti dėl ieškinio pagrįstumo.

Atsakovė UAB „Manfula“ atsiliepimu prašė atsakovės UAB „Rudesta“ atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-189-477/2013. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti ir prašymas neatitinka privalomo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kriterijaus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Vyrybalt“ 2010-06-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2010-03-30 iki 2010-05-24, t.y. prieš pat bankroto bylos UAB „Vyrybalt“ iškėlimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, yra tikėtina, kad ginčijami sandoriai galėjo būti sudaryti siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar suteikiant pirmenybės teisę konkretiems kreditoriams ir tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių teises. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones .

Atskirojo skundo motyvas, kad praleista ieškinio senatis ginčyti sudarytus sandorius, šiuo atveju reikšmės neturi, nes skundo ribos- patikrinimas nutarties, kuria ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Ieškinio senaties termino klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš esmės.

Sutiktina su apeliantu, kad vien reikalavimų mastas nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja objektyvi grėsmė sprendimui įvykdyti. Reikalavimų dydis pagrinde apsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių mąstą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos siejant su reikalavimo dydžiu.

Byloje nustatyta, kad 2012 metais atsakovės UAB „Rudesta“ trumpalaikio turto vertė buvo – 10 783 452 Lt, ilgalaikio turto vertė – 3 817 332 Lt, įmonė turėjo 795 683 Lt pelno (b. l. 32-33). Iš 2013-03-12 sudarytos UAB „Rudesta” finansinės atskaitomybės matyti, kad UAB „Rudesta“ turi 12 173 449 Lt per vienerius metus mokėtinų trumpalaikių įsipareigojimų, kuriuos sudaro: 608 097 Lt mokėjimai kredito įstaigoms, 10 044 512 Lt – skolos tiekėjams, 1 430 964 Lt – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir 89 876 Lt – kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (b. l. 33). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. lyginant su 2011 m. UAB „Rudesta“ turtas sumažėjo nuo 20 234 875 Lt iki 14 600 784 Lt (b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės turto ir įsipareigojimų santykį, turto sudėtį, gana ženklų bendrovės turto sumažėjimą, ir faktą, jog ieškiniu prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, konstatuoja, kad atsakovės UAB „Rudesta“ turtinė padėtis nėra labai gera, o turtinės padėties pokyčio perspektyvos yra neigiamos. Todėl tuo atveju, jei sprendimas būtų palankus ieškovui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio užtikrinimui, gali kilti reali grėsmė jo įvykdymui. Pastebėtina, kad apeliantui teigiant apie jo gerą finansinę padėtį, jis gali pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje suteikta teise: įnešti į teismo specialią sąskaitą ginčo sumą arba pateikti banko garantą , arba įkeisti turimą turtą ieškovo naudai ir prašyti teismo panaikinti ar pakeisti taikytas laikinasias apsaugos priemones(CPK 148 str. 3 d).

Įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto atskirojo skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutar i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė