Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimu B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171 straipsnio 1 dalį skirta 5 000 Lt bauda su septynių talpų po 20 l ir keturių talpų po 5 l dyzelio kuro bei keturių talpų po 20 l ir keturių talpų po 5 l benzino konfiskavimu už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 13 val. 40 min., ji savo sodyboje, (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje, neturėdama licencijos pardavė 10 l benzino už 32 Lt bei laikė talpose 160 l dyzelio ir 100 l benzino. Teismas konstatavo, kad B. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, poėmio protokolu ir kita bylos medžiaga.

II.

Apeliaciniu skundu B. K. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą ir skirti mažesnę baudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Paaiškina, kad benzino parduoti sutiko, nes asmuo paaiškino, jog važiuoja su šeima, tame tarpe ir mažamečiais vaikais, ir kad automobilyje baigėsi benzinas. Teigia, kad degalus sodyboje laikė nes jie reikalingi sūnui, kuris turi du automobilius, taip pat žemės prižiūrėjimui bei malkų paruošimui. Nurodo, kad teisės aktai nedraudžia laikyti degalų atsargų, todėl mano, kad už tai buvo nubausta nepagrįstai ir nepagrįstai konfiskuoti visi laikyti degalai. Tvirtina, kad policijos pareigūnas, užrašęs jos paaiškinimą, iškraipė jos žodžius užrašydamas, jog ji pardavinėja degalus. Pabrėžia, kad jai skirta bauda yra 150 kartų didesnė nei parduotų degalų vertė. Taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta jį surašiusio pareigūno pavardė, bei kad nustatant jai skiriamos baudos dydį turi būti atsižvelgta į tai, jog ji gauna minimalią pensiją, yra našlė, kitų pragyvenimo šaltinių neturi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad B. K., duodama paaiškinimą, pati įvardino, už kiek pardavinėja benziną ir dyzelinį kurą, taip pat pripažino pardavinėjusi cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, už ką jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantei B. K. skirta administracinė nuobauda už ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už naftos produktų pardavimą neturint licencijos.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog B. K. kaltė padarius ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 119954, tyrėjo Ovik Ambarcumian 2010 m. rugsėjo 29 d. tarnybinis pranešimas bei pačios B. K. 2010 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimas įrodo, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 13 val. 40 min., ji savo sodyboje už 32 Lt pardavė 10 l benzino, neturėdama tam licencijos. Apeliaciniame skunde B. K. iš esmės neneigia pardavusi 10 l benzino. Todėl darytina išvada, kad visuma nuoseklių ir abejonių nekeliančių byloje esančių įrodymų patvirtina apeliantės padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 171 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė viso jos teisėtai laikyto kuro konfiskavimą. Pažymėtina, kad ATPK 26 straipsnyje pateikiama tokia konfiskuotino turto sąvoka: daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taigi pastarajame straipsnyje nėra kalbama apie galimybę konfiskuoti dalį turto. Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomones, kad konfiskuotinas yra visas minėtas turtas, o ne jo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-553/2007, N575-931/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju B. K. 2010 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime pripažino, kad pardavė 10 l benzino, taip pat kad pardavinėja kurą, kurį jau atveža sūnus, benziną – po 3,20 Lt už vieną litrą, dyzelinį kurą – po 2,20 Lt už vieną litrą. B. K. ant surašyto paaiškinimo pasirašė bei savo ranka užrašė, jog paaiškinimas iš jos žodžių surašytas teisingai. Todėl pagrindo abejoti 2010 m. rugsėjo 29 d. rašytiniu B. K. paaiškinimu nėra. Taigi darytina išvada, kad bylos duomenys rodo, jog visą kurą, t. y. 260 l, apeliantė laikė ne asmeniniam naudojimui, o turėdama tikslą jį realizuoti, todėl visas pas B. K. rastas ir administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas kuras buvo inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo dalyku ir jo konfiskavimas skirtas pagrįstai. B. K. tik apeliaciniame skunde iškelta versija, jog kuras buvo laikomas dėl didelių asmeninių poreikių, t. y. dvejiems sūnaus automobiliams, žolės pjovimui bei malkų ruošimui, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, be to, vertinama kritiškai ir todėl atmetama.

Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė nepateikė jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos, todėl nėra galimybės patvirtinti apeliacinio skundo argumento, jog jai įteiktoje protokolo kopijoje nenurodyta protokolą surašiusio pareigūno pavardė, o byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokolo originalioje kopijoje nurodyta, jog protokolą surašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėjas Ovik Ambarcumian.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei skirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji buvo individualizuota tinkamai. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė tvirtina, jog jos materialinė padėtis sunki, jos pajamas sudaro vien tik gaunama minimali pensija. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, jog jos sūnus V. K., kurį ji teigia išlaikanti, turi du automobilius (b. l. 27), be to, apeliantė pateikė pažymas, jog jai nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (b. l. 28, 30). Taip pat matyti, jog apeliantė turėjo pakankamai lėšų įsigyti 260 l kuro, todėl šiuo atveju nenustatyta, kad apeliantės materialinė padėtis būtų itin sunki. Taigi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. K. kaltė dėl ATPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas