- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- II-288-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- A. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovei adv. padėjėjai Jurgai Liutkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. B. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP EPT Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas A. B. 2006m. lapkričio 11 d. surašė ATP protokolą Nr.E503551 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną iki 60 km/h greitį, važiuodamas 113 km/h greičiu ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus (b.l.18).
Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) 2006m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.E503551 A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 str. 5 dalyje padarymą ir pritaikiusi 130² straipsnio pastabą, skyrė 1500 Lt baudą, pažeidimą įvertinusi 8 balais (b.l.19).
Šalies argumentai
A. B. prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti. Paaiškina, jog 2006-11-11 vidurnaktį su motina važiavo iš Ukmergės gatvės į jo namus S.Konarskio gatvėje, kai Geležinio Vilko gatvėje, tunelyje po Gedimino prospektu, jį pralenkė didžiuliu greičiu važiavęs tamsios spalvos automobilis Golf, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjęs. Tąkart jautėsi labai prastai, tad važiavo neviršydamas greičio, be to, automobilyje buvo įjungtas autopilotas. Jam pasukus iš Geležinio Vilko gatvės ir sustojus prie S.Konarskio ir V.Pietario gatvių sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas, privažiavo policijos ekipažas, išlipęs policijos pareigūnas paprašė pateikti reikalingus dokumentus ir paklausė, ar jis nelenktyniauja. Pareigūnas, patikrinęs dokumentus, juos atidavė, jokio ATP protokolo nerašė, apie jokį pažeidimą jo neinformavo. 2006-11-14 buvo paguldytas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, iš kurių išrašytas tik 2006-11-22, kuomet pašto dėžutėje rado laišką su skundžiamu nutarimu. Nutarimu skirta nuobauda nepagrįsta, nes jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jam nebuvo įteiktas ATP protokolas, taip šiurkščiai pažeidus ATPK 280, 283 ir 284 straipsnių nuostatas (b.l.3-5).
Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakomybė patrauktajam asmeniui (pareiškėjui) A. B..
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė, palaikydama atstovaujamojo skundą, teisme paaiškino, jog A. B. ir pažeidimo padarymo faktą liudijusių pareigūnų aiškinimai visiškai nesutampa, o ir pačių pareigūnų paaiškinimuose yra nesutapimų; bylos įrodymais yra patvirtintas pareiškėjo hospitalizavimo faktas, kas patvirtina skundo teiginius apie blogą jo savijautą ir tai, kad jam lenktyniauti su kitais automobiliais negalėjo rūpėti; pareiškėjui važiuojant jam inkriminuotu greičiu, neįmanoma suspėti išmatuoti greitį, užvesti automobilį ir pasivyti pažeidėją, tad darytina išvada, kad buvo išmatuotas pareiškėją lenkusio automobilio greitis, o sustabdytas buvo jis, nes važiavo lėčiau, o tikrojo pažeidėjo nepavijo; įvykio vietoje aplinkui sukinėtis kitam automobiliui tiesiog nėra kur; pagal ATPK ir Generalinio komisaro įsakymo normas apie bylos nagrinėjimo vietą turi būti pranešta, o protokolas turi būti įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, netgi pats pareigūnas nebuvo tikras, ar pareiškėjas jį paėmė, tad byla be jo negalėjo būti išnagrinėta, be to, protokolas surašytas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes buvo rašomas tarnybiniame automobilyje, o pareiškėjas visą tą laiką buvo lauke; protokolas nepilnai užpildytas (nėra visų duomenų apie naudotą greičio matuoklį, pažeidimo padarymo vietą), jame yra neaptartų taisymų, nėra nurodyti atsisakymo pasiaiškinti motyvai.
Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius įrodymus, išanalizavusi liudytojų paaiškinimus bei pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124 str. 5 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nustatyto greičio viršijimas nuo 50 ir daugiau kilometrų per valandą. Iš ATP protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2006-11-11, 00.35 val. Geležinio Vilko gatvėje viršijo leistiną iki 60 km/h greitį važiuodamas 113 km/h ± 2 km/h greičiu.
Pareiškėjas buvus pažeidimą neigia iš esmės tokiais argumentais: 1) jis nustatyto greičio neviršijo; 2) surašant ATP protokolą ir bylą nagrinėjant institucijoje buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai.
Dėl greičio viršijimo fakto.
Iš ATP protokolo matyti, kad tąkart greičiui matuoti buvo naudojamas greičio matavimo prietaisas Traffi Patrol (patikros liudijimo numeris Nr.0616510), kurio patikra buvo atlikta 2005-12-08 ir galiojo iki 2006-12-08 (b.l.18, 64). Šios matavimo priemonės tipas patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000-02-10 įsakymu Nr.12, ji įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, kas viešai skelbiama (www.lvmt.lt). Šio lazerinio greičio matuoklio techninės charakteristikos leidžia matuoti greitį atstumu nuo 10 iki 500 metrų, kai greitis didesnis nei 100 km/h, paklaida ± 2%. Visa tai leidžia darytina išvadą, jog greitis buvo matuojamas su tinkamu ir patikimu prietaisu. Pažymėtina, jog, nors protokole neteisingai nurodytas paklaidos dydis, šiuo atveju jis pažeidimo kvalifikacijai reikšmės neturi, nes, net įvertinus teisingus paklaidos dydžius, greitis viršytas 50,74 km/h.
Šalies argumentai
Pareiškėją sustabdę patruliai (D. J. ir M. K.), liudydami teisme, teigė iki pažeidimo momento jo nepažinoję nei asmeniškai, nei pagal tarnybą, tad jokių motyvų jį apkalbėti jie neturį, sustabdžius jiems jo pavardė nieko nesakė, jie niekada nebuvo gavę nurodymų nei iš EPT pareigūno B., nei iš kokio nors kito asmens specialiai persekioti A.B.
Pareigūno D. J. 2006-11-11 tarnybiniame pranešime greičio matavimo aplinkybės ir sąlygos nėra detaliai aprašytos, pareigūnas, liudydamas teisme, paaiškino, kad pareiškėją už greičio viršijimą jie su M. K.sustabdė likus maždaug 30-čiai minučių iki žymaus kompozitoriaus M. V. žūties, praeito rudens naktį. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo Goštauto gatve ir, likus apie 200 metrų iki šios gatvės sankryžos su Geležinio vilko gatve, pamatė pastarąja gatve aiškiai per dideliu greičiu važiuojančius du automobilius, kurie lėkė link tunelio, link Vingio parko. Abu automobiliai, atrodo, buvo markės Honda Civic, pirmasis - juodos spalvos, antras - sidabrinės spalvos sportinio tipo, jam susidarė įspūdis, kad jie tarpusavyje lenktyniavo, be to, pareiškėją sustabdžius, pirmasis buvo sugrįžęs ir apsuko aplinkui ratą. Liudytojas teigė, kad jie sustojo dar prieš sankryžą, fiksuojamo automobilio atžvilgiu būdami maždaug 90 laipsnių kampu, porininkas iš stovinčio automobilio išmatavo antrojo automobilio greitį, nes pirmojo jau nebespėjo užfiksuoti; greičio matuoklį automobilyje jie visuomet laiko „po ranka“, įmanoma išmatuoti ir per uždarą langą, ta vieta atvira, matomumo niekas netrukdė; sumaišyti tų dviejų automobilių greičio neįmanoma, nes matuota lazeriniu matuokliu, kurio taikiklis privalo būti nukreiptas į automobilio valstybinio numerio lentelę, priešingu atveju, prietaisas „išmeta“ klaidą, o suinteresuotumo svetimą greitį, nes prietaisas nerodo automobilio valstybinio numerio, „priskirti“ kitam vairuotojui, šiuo atveju- A. B., jis neturi jokio, jiems nėra nustatomos užduotys surašyti tam tikrą skaičių protokolų ar pan. Pirmasis automobilis niekaip negalėjo būti vėliau žuvusio M. V., nes jis vairavo VW Golf, o šis tikrai buvo Honda Civic. Išmatavę greitį, automobilį vijosi ir sustabdė ties Geležinio vilko-Pietario gatvių sankryža, jis priėjo prie pažeidėjo, prisistatė, pasakė, už ką sustabdė, porininkas liko tarnybiniame automobilyje. A. B.automobilyje kitų asmenų nebuvo- nei teisme liudijusios motinos, nei kokios nors kitos moters, juolab, kad prie A. B. automobilio jis buvo priėjęs ne vieną kartą, o tarp automobilių buvo maždaug 2 metrų atstumas. A. B.jam nepasirodė panašus į ligonį, jokių aplinkybių, kad grįžta iš vaistinės nusipirkęs vaistų, jis neminėjo. Pakviestas atėjo į tarnybinį automobilį, jame jam buvo parodyti prietaiso rodmenys, tuomet jis pasakė „tariamės, arba turėsite problemų“, elgėsi labai iššaukiančiai, juos įžeidinėjo, supratęs, kad jokių tarimųsi nebus, išlipo iš tarnybinio automobilio ir kažkam skambino mobiliu telefonu, matyt į VPK, nes į M. V. žūties vietą atvykęs miesto budintis P. jiems minėjo, kad buvo gautas nusiskundimas dėl A. B. neva neteisėto sustabdymo. Anot liudytojo, ATP protokolą jis rašyti pradėjo tarnybiniame automobilyje, bet, kadangi A. B.jį rašant išlipo, jis protokolą užbaigti tegalėjo lauke- prie pareiškėjo automobilio, nes jam trūko kai kurių A. B. duomenų, be to, pateikdamas pasirašyti protokolą, jis jam išaiškino jo teises, tačiau A. B. protokolą pasirašyti ir paaiškinimą parašyti atsisakė, tačiau protokolo kopiją paėmė, nes, kai atsisakoma paimti ir kopiją, išrašomas šaukimas į bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
M. K. teigė, kad tą naktį su D. J. patruliavo 2 PK teritorijoje, kai, iš lėto važiuodami Goštauto gatve, prieš jos sankryžą su Geležinio vilko gatve pamatė šia gatve dideliu greičiu važiuojantį juodos spalvos automobilį, kurio markės jis jau nebepamena, o jam iš paskos- sidabrinę Hondą. Akivaizdžiai matėsi, kad abu automobiliai viršijo leidžiamą greitį. Jie prieš sankryžą sustojo ir spėjo užfiksuoti antrojo automobilio greitį, jie abu nuvažiavo link Vingio parko bei Savanorių žiedo. Kadangi jie Geležinio vilko gatvės atžvilgiu stovėjo maždaug 76 laipsnių kampu, jiems pamatuoti greitį niekas netrukdė, matuoklis, su kuriuo jie dirbo, lazerinis, kurio raudonas taškas yra nukreipiamas į valstybinį numerį ir matuojamas konkretaus automobilio greitis, tad suklysti jie negalėjo. Greitį išmatavo jis, kai sustojo prieš sankryžą, atidaręs tarnybinio automobilio langą, greitis buvo virš 100 km/val. Pamatavę, automobilį vijomės ir sustabdėm prie Geležinio vilko-Pietario gatvių sankryžos. D. J. priėjo prie vairuotojo, kai jie abu grįžo į tarnybinį automobilį, A. B. buvo parodyti matuoklio sodmenys, tuomet A. B. pasakė „tariamės arba turėsite problemų“. Pasakė, kad tartis negalima, visa tai truko 5-10 min., tuomet jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo kažkam skambinti, o tuo metu jam buvo rašomas ATP protokolas. Skambinėjo irgi apie 10 min., po to įsėdo į savo automobilį, porininkas, surašęs protokolą nuėjo su juo supažindinti, o liudytojas liko tarnybiniame automobilyje, A. B. atsisakė pasirašyti protokolą, tuomet D. J. jam įteikė protokolo kopiją ir vairuotojo pateiktus dokumentus. Jis jų pokalbio negirdėjo, bet apie atsisakymą pasirašyti jam grįžęs pasakė porininkas. Kol A. B. buvo jų automobilyje, versijos apie neva užfiksuotą ne jo, bet priekyje važiavusio juodo automobilio greitį, nepasakojo.Liudytojui atrodė, kad A. B. automobilyje važiavo vienas, tačiau jis nėra tikras, nes nebuvo prie jo priėjęs.
L. B., liudydama teisme, paaiškino, jog pareiškėjas yra jos sūnus ir ji ginčo situaciją labai gerai prisimena. Teigė, jog tą vakarą, automobilį vairuojant sūnui, apie 23 val. grįžo į namus iš vaistinės Ukmergės plente, kai Geležinio Vilko gatvėje dideliu greičiu juos aplenkė tamsios spalvos automobilis Golf, dėl kurio jie net pasitraukė į šalį. Pravažiavus tunelį, juos sustabdė kelių policija, kurios vienas pareigūnas paprašė sūnaus pateikti dokumentus. Sūnus išlipo iš automobilio, o pareigūnas kelias minutes tikrino dokumentus, per kurias sūnus skambino mobiliu telefonu jai, sėdėjusiai automobilyje, ir klausė, ką jam daryti. Atidavus sūnui dokumentus, jie nuvažiavo namo, jokio protokolo rašant jį nematė. Po kurio laiko išgirdusi, kad žuvo automobiliu Golf važiavęs M. V., todėl mano, kad būtent jis juos ir aplenkė. Sūnus važiavo maždaug 40-45 km/h greičiu, nes jis yra rimtas ligonis, tądien blogai jautėsi. Nurodė, jog 2006m. pavasarį sūnus viršijo greitį, kai vežė jos sergantį vyrą, tada sūnui nuėjus į policijos komisariatą pareigūnas B. pasakė, jog jis visą gyvenimą mokės baudas, todėl mano, nors ginčo atveju juos buvo sustabdę kiti pareigūnai, B. daro įtaką visiems pareigūnams.
Iš to, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog liudytojos L. B. parodymais grįsti teismo sprendimą nėra pagrindo, nes jie prieštarauja byloje surinktai medžiagai ir paties pareiškėjo paaiškinimams, išdėstytiems skunde: L. B. posėdyje nurodė neteisingą pažeidimo datą (b.l.50); teigė, jog sūnus buvo iš automobilio išlipęs ir apie porą minučių buvo ties automobiliu, skambino jai, būdamas lauke, nors iš paties A. B. skundo matyti, kad, anot jo, jis buvo sustabdytas tiesiog jam stovint sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas ir tuoj pat leista važiuoti toliau, nors visa procedūra, anot kitų liudytojų, užtruko apie 10-15 minučių. Teismui užsiklausus telekomunikacines paslaugas tiek pareiškėjui, tiek jo motinai teikusios bendrovės UAB „Bitė Lietuva“ A. B. ir jo motinos naudotų pažeidimo dieną telefonų numerių išklotines paaiškėjo, jog A. B. 2006-11-11 1 val. išties skambino motinai (b.l.72, 75). Iš čia pasakytina, jog pagal L. B. parodymus, pareiškėjas buvo išlipęs iš mašinos tik keletui minučių, per kurias jai, sėdinčiai automobilyje, skambino, tačiau iš teismo išsireikalautos medžiagos matyti, jog apie pažeidimą, kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcijos 72 punktas, radijo ryšio priemonėmis budėtojų dalis informuota 0.34 val., tuo tarpu L. B. skambinta tik 1 val. nakties ir kalbėta mažiau nei 3 minutes, t.y. ne pažeidimo fiksavimo metu. Laikotarpiu nuo 0.35 val. iki 0.58 pareiškėjas skambino anoniminiu, Vilniaus m. VPK priklausančiu pasitikėjimo telefonu, kas visiškai atitinka pareigūnų parodymus, jog pareiškėjas pažeidimo forminimo metu skambinėjo mobiliu telefonu. Darytina išvada, jog L. B., būdama pareiškėjo motina, pateikdama įvykio aplinkybes neatitinkančią ir net su skundu nesuderintą versiją, siekia, jog būtų išvengta administracinės atsakomybės. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo nekaltumą pažeidimo padarymu, byloje nėra. Liudytojų D. J. bei M. K. parodymai bylos medžiagai ir vienas kitam iš esmės neprieštarauja, nereikšmingi netikslumai pateisinami pažeidimo senumu. Abejoti tokiais parodymais pagrindo nėra, teismas nenustatė, o ir pareiškėjas nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog institucija surinko pakankamus A. B. kaltės, padarius ATPK 124 str. 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta ATP protokolu (b.l.18), tarnybiniu pranešimu (b.l.20), liudytojų parodymais teisme.
Dėl pareiškėjo nurodomų pareigūnų padarytų grubių procedūrinių pažeidimų pasakytina, jog ATPK 259 str. 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pareiškėjas teigia, jog protokolas jam nebuvo surašytas, tačiau iš pareigūnų parodymų teisme paaiškėjo, jog pareiškėjas protokolą pasirašyti, daryti jame įrašus, būti informuotas apie bylos nagrinėjimą laiką ir savo teises bei pareigas, atsisakė, kas pagal ATPK 260 str. 3 dalies nuostatas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-26 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos III skyriaus reikalavimus fiksuota ATP protokole. Pažymėtina, jog instrukcijos 26.15 punkte numatyta, jog, nors ir atsisakoma pasirašyti protokolą, jo kopija (nuorašas) įteikiama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip paaiškėjo teisme, protokolo kopija A. B. įteikta, jame nurodyta bylos nagrinėjimo data kelių policijoje, todėl skundo teiginiai, kad apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, atmestini. Šiuo atveju paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis lėmė tai, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsižvelgus į tai, teigti, jog buvo šiurkščiai pažeista ATP bylos nagrinėjimo tvarka institucijoje – pagrindų nėra.
Dėl pareiškėjo atstovės teiginių, liečiančių ATP protokolo datos taisymą ir kitų protokolo pildymo netikslumų, pasakytina, jog ginčo dėl tikrosios pažeidimo datos pareiškėjas nekelia, ji patvirtinta ir kita bylos medžiaga (b.l.80-81), o smulkūs protokolo pildymo netikslumai (data iš „10“ į „11“ galėjo būti taisyta dėl to, kad pažeidimas užfiksuotas 2006m. lapkričio 10 ir 11 dienų sandūroje, po vidurnakčio) šiuo atveju jokios esminės reikšmės neturi ir protokolo nedaro negaliojančiu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija, nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą, skyrė pažeidėjui ATPK 124 str. 5 dalyje numatytos baudos maksimumą. Šiuo atveju pažymėtina, jog ginčijamo pažeidimo padarymo dienai A. B. turėjo net tris galiojančias nuobaudas, skirtas 2005-11-20, 2005-11-26, 2006-04-03 nutarimais (b.l.21-22), todėl darytina išvada, jog jis yra sistemingas KET pažeidėjas, dėl ko institucijos paskirtoji nuobauda vertintina kaip visiškai pagrįsta. Gi teismas, gavęs informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę (b.l.7-10), tai vertina kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 30¹ str. 2 dalis) ir nutarimą iš dalies pakeičia, nuobaudą sumažinant iki sankcijos vidurkio, o jos sumokėjimą - išdėstant (ATPK 313 str. 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-11-15 nutarimą Nr.E503551, kuriuo A. B. skirta 1500 Lt bauda (pažeidimą įvertinant 8 balais), pakeisti, A. B. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirti 1250 Lt baudą. Baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių, įpareigojant, šiai nutarčiai įsiteisėjus, kas mėnesį sumokėti po 125 Lt iš paskirtosios baudos.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.