Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, A. D., M.i A. Ž., V. U., A. A., P. D., A. M., Č. S. K., E. M. Č., J. A., L. P., R. J., J. B., V. B., V. J., S. M., A. E. G., K. P., E. K., I. K., B. P., A. I., R. B., F. B., R. J., R. B., A. J. P., L. L., R. P., D. B., J. J., A. G., L. G., A. P., G. V., R. B., N. B., D. K., V. Š., G. R., S. V. Č., V. K., R. Č., E. M., J. M., D. S., V. Č., R. Š., A. K., R. G., R. S., O. V., R. J., A. V., R. R., J. M., T. S., J. M., M. G., G. P., A. K., A. K., V. S., Z. B., A. P., K. A. T., G. T., O. N. J., E. P., S. P., J. J., R. B., D. Ž. ir R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, A. D., M.i A. Ž., V. U., A. A., P. D., A. M., Č. S. K., E. M. Č., J. A., L. P., R. J., J. B., V. B., V. J., S. M., A. E. G., K. P., E. K., I. K., B. P., A. I., R. B., F. B., R. J., R. B., A. J. P., L. L., R. P., D. B., J. J., A. G., L. G., A. P., G. V., R. B., N. B., D. K., V. Š., G. R., S. V. Č., V. K., R. Č., E. M., J. M., D. S., V. Č., R. Š., A. K., R. G., R. S., O. V., R. J., A. V., R. R., J. M., T. S., J. M., M. G., G. P., A. K., A. K., V. S., Z. B., A. P., K. A. T., G. T., O. N. J., E. P., S. P., J. J., R. B., D. Ž. ir R. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Šalių pozicijos

III. Ieškovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

IV. Faktinės aplinkybės

5.1. 1708,96 kv. m bendro ploto sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu (kitais inžinieriniais statiniais – stoginėmis 2I1g, 3I1g, 4I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. gegužės 11 d. registruotas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise (toliau – (duomenys neskelbtini)) (Nekilnojamojo turto registro išrašas; Namų valdos techninės apskaitos byla, Statinio techniniai pasai). (duomenys neskelbtini) 2016 m. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 7 d. sprendimas).

5.2. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 4 d. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo pajininkų grupei aktu Nr. 87 67 pajininkams: A. L., A. D., A. M., E. M., J. M., K. V., M. Ž., J. M., V. U., K. M., D. K., A. A., A. Č., P. D., K. D., A. D., A. M., Č. K., M. Š., E. Č., J. A., M. Ž., A. J., L. P., R. J., P. L., G. L., A. T., J. B., M. V., E. J., V. B., V. J., S. M., G. O., A. G., A. G., L. P., K. P., E. K., A. G., O. P., A. A., I. K., K. T., B. P., T. S., A. L., A. I., A. P., L. K., R. B., D. J., J. K., F. B., R. J., M. K., N. K., A. M., A. Z., R. B., A. Š., S. P., A. P., A. K. A. M. ir E. V., įvertinus kiekvieno pajininko dalį litais, perdavė bendrosios dalinės nuosavybės teise 40950,00 Lt vertės grūdų sandėlį. Aktą pasirašė likvidacinė komisija ir nurodyti pajininkai, patvirtindami, kad „išvardintas materialines vertybes gavo“, išskyrus pajininkus S. P., A. P., A. K., E. V. ir A. M. paveldėtoją J. M..

5.3. Pagal teismui pateiktas savivaldybių seniūnų patvirtintas pajaus perleidimo sutartis ieškovui K. M. perleisti (duomenys neskelbtini) turėti pajai: 2000 m. gegužės 12 d pajaus perleidimo sutartimi pajų perleido M. Ž. (Registro Nr. 1); 2006 m. kovo 28 d. – A. L., A. D., A. M., E. M., J. M., K. P. V., M. A. Ž., J. O. M., V. U., K. M., D. K., A. A., A. Č., P. D., K. D., Č. S. K., M. M. R. Š., E. M. Č., J. A., A. J., L. P., R. J., G. L., A. T., J. B., M. V., E. B. J., V. B., S. M., G. O., A. G., A. E. G., L. P., E. K., A. G., O. P., A. A., B. P., A. P., R. B., J. K., F. B., R. B., A. Š. ir A. M. (Registro Nr. 9); 2006 m. balandžio 10 d. –T. S. paveldėtojas V. S., T. S. paveldėtojos M. S. paveldėtojos Z. B. ir A. P., A. O. L., P. L. paveldėtoja G. L., Leonoros L. K. paveldėtoja T. S., A. M. paveldėtoja J. M., N. K. paveldėtojas J. J. K., V. J., K. P., R. J., I. K., E. V. ir J. A. P. (Registro Nr. 12); 2006 m. gruodžio 28 d. – A. M. (Registro Nr. 39); 2012 m. spalio 31 d. – M. D. K. ir A. J. D. (Registro Nr. 60); 2013 m. kovo 8 d. – K. T. paveldėtoja A. K. (Registro Nr. 75); 2014 m. balandžio 3 d. – A. K. paveldėtojas V. K. K. (Registro Nr. 121); 2018 m. birželio 26 d. – A. I. (Registro Nr. 2); 2019 m. kovo 8 d. – S. P. paveldėtojas G. P. (Registro Nr. 4); 2019 m. rugpjūčio 27 d. – A. Z. paveldėtoja M. G. (Registro Nr. 8). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie pajaus perleidimo sutartyse nurodyti pajininkų vardai nesutampa su 1998 m. gegužės 4 d. Akte Nr. 87 nurodytais pajininkų vardais, tačiau šie nesutapimai netrukdo identifikuoti asmenis, nes vartojami to paties vardo skirtingi variantai arba papildomai nurodomas asmens antras vardas, kas nagrinėjamu atveju nekeičia teismui pateiktų įrodymų esmės. Ieškovas K. M. pateikė teismui ir 2006 m. susitarimus, iš kurių matyti, kad pajininkai ar jų paveldėtojai parduoda ieškovui jiems priklausantį grūdų sandėlio pajų, t. y. susitarimuose nurodytas kiekvieno asmens pajų kiekis ir vertė bei tai, kad ieškovas sumokėjo jiems tam tikrą pinigų sumą ir jie ją gavo.

5.4. Ieškovas K. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių (nuosavybės) teisių į Sandėlį įregistravimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo atmestas, nes 1998 m. gegužės 4 d. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo pajininkų grupei aktas Nr. 87 nepasirašytas visų asmenų, o pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį pajų perleidimo sutartys nelaikytinos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniu pagrindu. Šį sprendimą ieškovas apskundė, tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimą.

V. Teisinis vertinimas

6. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

7. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo K. M. atstovės advokato padėjėjos I. Š. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

7.1. Pagal 1998 m. gegužės 4 d. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo pajininkų grupei akto Nr. 87 (šio teismo sprendimo 5.2 punktas) sudarymo/ surašymo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 33 straipsnio 4 ir 6 dalis, patenkinus žemės ūkio bendrovės kreditorių reikalavimus, likviduojamos žemės ūkio bendrovės likvidatorius užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: parduoda bendrovės turtą, sumoka skolas ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Be to, žemės ūkio bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turėjo teisę gauti, o bendrovė privalėjo išmokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 117² straipsnio 4 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio ŽŪBĮ 31 straipsnio 5 dalį likviduojamos žemės ūkio bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ir anksčiau, ir dabar galiojantys teisės aktai nenumatė ir nenumato kitos žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu – kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, t. y. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 4 d. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo pajininkų grupei aktu Nr. 87 67 pajininkams perdavė bendrosios dalinės nuosavybės teise 40950,00 Lt vertės grūdų sandėlį, t. y. 1708,96 kv. m bendro ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu (kitais inžinieriniais statiniais – stoginėmis 2I1g, 3I1g, 4I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis) (šio teismo sprendimo 5.1 punktas).

N. A. nėra pajininkų S. P., A. P., A. K., E. V. ir A. M. paveldėtojos J. M. parašų, tačiau vien tik ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad šie asmenys nepriėmė jiems perduodamo likviduojamos bendrovės turto ar jo atsisakė. Priešingai, teismui pateiktos pajų perleidimo sutartys ir susitarimai (šio teismo sprendimo 5.3 punktas), leidžia daryti išvadą, kad šie asmenys kaip ir kiti pajininkai priėmė jiems skirtas likviduojamos (duomenys neskelbtini) Sandėlio dalis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausęs Sandėlis 1998 m. teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas bendrosios dalinės nuosavybės teise 67 pajininkams.

Nagrinėjamu atveju taip pat darytina išvada, kad nuosavybės teisė atsirado nuo daikto perdavimo momento (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 149 straipsnis), nes ŽŪBĮ nereikalavo, kad žemės ūkio bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymui būtų reikalinga pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. likviduojamos žemės ūkio bendrovės nekilnojamojo turto perdavimo aktas nelaikytinas ir neprilygintinas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurią pagal to meto teisinį reglamentavimą reikėjo sudaryti notarinės formos ir įregistruoti viešajame/ Nekilnojamojo turto registre. Nors iki šiol Nekilnojamojo turto registre Sandėlis yra registruotas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad Sandėlis nuo 1998 m. gegužės 4 d. nuosavybės teise priklausė likviduotos (duomenys neskelbtini) 67 pajininkų grupei, todėl jie ir jų paveldėtojai turėjo teisę disponuoti kiekvienam iš jų atitekusia Sandėlio dalimi – perleisti tretiesiems asmenims bet kuriuo teisės aktų nustatytų būdu.

7.2. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) likvidacinei komisijai 1998 m. gegužės 4 d. Likviduojamos (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo pajininkų grupei aktu Nr. 87 perdavus 67 pajininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise grūdų sandėlį (šio teismo sprendimo 5.2 punktas), žemės ūkio bendrovės pajininkų turėtų pajų nebeliko ir jie jų nebegalėjo parduoti/ perleisti ŽŪBĮ nustatyta tvarka ieškovui K. M. teismui pateiktomis 2000–2019 m. pajų perleidimo sutartimis (šio teismo sprendimo 5.3 punktas). Vis tik teismui pateiktos 2000–2019 m. pajų perleidimo sutartys yra sandoriai.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (2000 m. Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (2000 m. Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl sandorio, sandorio sąlygos turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sandorio šalių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sandorio esmę, tikslą, jo sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sandorio sudarymo, šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės, tačiau sandorio sudarymo priežastys paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jo teisinį tikslą bei pobūdį. Aiškinant sandorį taip pat būtina vadovautis 2000 m. Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio įtvirtintais bendraisiais teisės principais, t. y. sandorio sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į S. N. turto registre nebuvo perregistruotos nors ir buvo perleistos 67 pajininkams. Ieškovas K. M. ieškinyje ir jo atstovė advokato padėjėja I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateiktomis 2000–2019 m. pajų perleidimo sutartimis (šio teismo sprendimo 5.3 punktas) ieškovas siekė už atlygį įgyti, o pajininkai ar jų paveldėtojai siekė už atlygį perleisti nuosavybės teises į Sandėlį/ į kiekvienam pajininkui ar jo paveldėtojui atitekusią Sandėlio dalį, kas ir buvo padaryta – ieškovas kiekvienam sumokėjo ir nė vienas nereiškia pretenzijų dėl Sandėlio ar jo dalies (šio teismo sprendimo 4.1 ir 4.3 punktai). Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu negautas nė vienas atsakovų (pajininkų ar jų paveldėtojų) nesutikimas su ieškovo K. M. ieškinio reikalavimu ar ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Dalis atsakovų sutiko su ieškiniu, dalis atsakovų nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra, o dalis atsakovų nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, bet ir nepaprieštaravo (šio teismo sprendimo 3 punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog tokia ir buvo tikroji teismui pateiktų 2000 m. gegužės 12 d.–2019 m. rugpjūčio 27 d. pajų perleidimo sutarčių šalių (ieškovo ir pajininkų ar jų paveldėtojų) valia – perleisti/ parduoti nekilnojamąjį turtą (Sandėlį) ar jo dalis. Labai tikėtina, kad būtent dėl nuosavybės teisių į Sandėlį neperregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo pasirinktas būtent tokių sutarčių – pajų perleidimo sutarčių – sudarymas.

Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai tiek pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 44 ir 255 straipsnius, tiek ir pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnį (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) privalėjo būti notarinės formos. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, t. y. sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 58 straipsnio 5 dalyje – viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Iš esmės toks pats teisinis reglamentavimas nustatytas ir dabar galiojančiame 2000 m. Lietuvos Respublikos CK (1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.392 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.93 straipsnio 3–4 dalys, 6.309 straipsnis).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, neperregistravus nuosavybės teisių į Sandėlį ar jo dalis Nekilnojamojo turto registre, nebuvo įmanoma sudaryti notarinės formos Sandėlio ar jo dalių pirkimo–pardavimo sandorio ar sandorių, tačiau tai nereiškia, kad šalims iš esmės įvykdžius aukščiau nurodytus sandorius, t. y. pajininkams ar jų atstovams perdavus ieškovui jiems priklausiusias Sandėlio dalis valdyti, naudotis ir net disponuoti (tvarkytis savo nuožiūra), o ieškovui sumokėjus už tai, ieškovas negalėtų to reikalauti dabar.

7.3. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, jog ieškovo K. M. ieškinys iš esmės yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas – pripažintina ieškovo K. M. nuosavybės teisė į sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – kitais inžinieriniais statiniais (stoginėmis 2I1g, 3I1g, 4I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – esančius (duomenys neskelbtini), dešimties pajų perleidimo sutarčių pagrindu: 2000 m. gegužės 12 d; 2006 m. kovo 28 d.; 2006 m. balandžio 10 d.; 2006 m. gruodžio 28 d.; 2012 m. spalio 31 d.; 2013 m. kovo 8 d.; 2014 m. balandžio 3 d.; 2018 m. birželio 26 d.; 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d.

V. B. išlaidos

8. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, teismo ekspertizė ir panašiai (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9–10 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai, o jei ieškinys patenkinamas tik iš dalies, proceso išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis). Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 7 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas K. M. yra sumokėjęs 882,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovė advokato padėjėja I. Š. prašė teismo nepriteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, nes šie neprieštaravo dėl ieškovo ieškinio reikalavimo ir neginčijo ieškovo nuosavybės teisės į Sandėlį, t. y. ieškovas atsisakė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Šios civilinės bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 657,01 Eur, – susidarė dėl didelio atsakovų skaičiaus. Didžioji atsakovų dalis yra vyresnio amžiaus ir priverstinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei išieškojimas pablogintų jų ar jų šeimos turtinę padėtį, o bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš kitų atsakovų būtų neteisingas ir nesąžiningas. Vienas iš atsakovų – valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Be to, iš esmės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas padengia ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju visi atsakovai atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo K. M. ieškinį tenkinti.

Pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – kitais inžinieriniais statiniais (stoginėmis 2I1g, 3I1g, 4I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – esančius (duomenys neskelbtini), dešimties pajaus perleidimo sutarčių pagrindu: 2000 m. gegužės 12 d; 2006 m. kovo 28 d.; 2006 m. balandžio 10 d.; 2006 m. gruodžio 28 d.; 2012 m. spalio 31 d.; 2013 m. kovo 8 d.; 2014 m. balandžio 3 d.; 2018 m. birželio 26 d.; 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Atleisti visus atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.