Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes advokato Egidijaus Bickausko skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2008 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas advokato Egidijaus Bickausko skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 58-2-007-97,

Aprašomoji dalis

nustate:

1997-05-11 Zarasu rajono apylinkes prokuraturoje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 58-2-007-97 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 104 str. (1961 m. redakcija), del L. M., gim. 1975 m., tycinio nužudymo.

2007-10-25 Vilniaus apygardos prokuraturos 1 labai sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas, susipažines su baudžiamaja byla Nr. 58-2-007-97, 2007-10-25 nutarimu, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutrauke ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 58-2-007-97 suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2007-11-14 nutarimu atmete nukentejusiosios ir jos atstoves skunda kaip nepagrista ir paliko galioti 2007-10-25 prokuroro Rolando Imbraso nutarima nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 58-2-007-97 suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme 2007-12-29 buvo gautas nukentejusiosios S. M. atstoves advokates Razminos Adrijos Rudminaites 2007-12-04 skundas del 2007-11-14 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo.

2008-01-14 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teiseja nutartimi atsisake priimti skunda nagrineti, kadangi skundas teismui buvo paduotas praleidus istatymo numatyta termina ir nebuvo prašoma atnaujinti praleista termina.

2008-05-09 Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme buvo gautas nukentejusiosios S. M. prašymas atnaujinti praleista termina skundui paduoti del 2007-11-14 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo.

2008-05-20 Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme buvo gautas nukentejusiosios S. M. atstovo advokato Egidijaus Bickausko 2008-05-19 skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-11-14 nutarimo atmesti nukentejusiosios ir jos atstoves skunda panaikinimo ir 2008-05-19 prašymas atnaujinti praleista termina šiam skundui paduoti. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teiseja 2008-06-17 nutartimi skundo padavimo termina atnaujino.

Skunde nurodoma, kad nesutinkama su minetais nutarimu ir nutartimi. Baudžiamoji byla Nr. 58-2-007-97 buvo iškelta Zarasu rajono apylinkes prokuraturoje pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 104 str. (1961 m. BK redakcija) del L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios lavonas buvo rastas (duomenys neskelbtini), tycinio nužudymo.

Pagal ta pati, t.y. LR BK 104 str. (1961 m. BK redakcija) parengtinio tardymo metu buvo pateiktas kaltinimas Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog konflikto metu jis tycia nužude savo žmona L. M..

Ši baudžiamoji byla 1997-08-29 nutarimu buvo perduota i teisma priverciamuju medicinos pobudžio priemoniu skyrimui, kadangi buvo nustatyta, jog Ž. K. susirgo reaktyvine depresine psichoze ir jis negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, jam skirtas priverstinis gydymas.

1999-08-18 Vilniaus apygardos teismas Ž. K., kaip padariusi nusikaltima, numatyta LR BK 104 str. (1961 m. BK redakcija) ir po jo padarymo susirgusi letine psichikos liga, atimancia iš jo galimybe suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, atleido nuo bausmes ir paskyre jam priverciamojo medicininio pobudžio priemone - atidavima i psichiatrijos ligonine griežtojo stebejimo salygomis. Teismas nutartyje konstatavo, kad nusikaltima Ž. K. padare budamas pakaltinamas. Nuo 2003-12-04 Ž. K., remiantis 2003-09-30 Panevežio apygardos teismo sprendimu, buvo paleistas iš psichiatrines ligonines ir ambulatoriškai stebimas Zarasu PSCP psichikos sveikatos centre. Nežiurint i LR BPK 405 str. 2 d. reikalavima ne reciau kaip karta per šešis menesius spresti klausima del priverciamosios medicinos priemones taikymo pratesimo, rušies pakeitimo ar panaikinimo, tai daroma nebuvo, ir tik 2007-10-02 Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi panaikino teismo paskirta priverciamaja medicinos priemone - ambulatorini stebejima, o byla perdave Vilniaus apygardos prokuraturai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Nors parengtinio tardymo teisminio nagrinejimo, ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuojama, jog Ž. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 104 str. ( 1961 m. redakcija), yra pagrindo manyti, jog Ž. K. veikoje gali buti, LR BK 105 str. 5 p. ar 1 p. numatyto nusikaltimo sudetis (1961 m. BK redakcija, nužudymas itin žiauriai, nužudymas del savanaudišku paskatu ), o tai keistu ir senaties termino skaiciavima. Ta manyti leidžia tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad L. M. sužalojimai buvo padaryti suduodant kirvio pentimi, rankomis ir kojomis, suduota ne mažiau 10 smugiu, ji buvo tampoma už plauku, ka patvirtina ivykio vietos apžiuros metu rasti išrauti plauku kuokštai, be to, nukentejusioji buvo pasmaugta laidu ir tai buvo jos mirties priežastis. Jai buvo sukeltos dideles fizines kancios.

Byloje taip pat yra duomenu (itariamojo Ž. K. parodymai, b.l. 50), jog konfliktas, pasibaiges nužudymu, kilo del materialiniu klausimu, nužudytajai pareikalavus iš Ž. K. apmokejimo už automobili. Tai leidžia manyti, jog Ž. K. veikoje gali buti ir savanaudiškos paskatos, t.y. veika kvalifikuojama pagal LR BK 105 str. 1 p. ( 1961 m. BK redakcija).

Tiek skundžiamame nutarime, tiek teismo nutartyje, nurodoma, jog pareiškejos S. M. ir jos atstovu skundas atmestinas ir ikiteisminis tyrimas neatnaujintinas del to, kad Ž. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, pripažistant ji kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 104 str. (1961 m.BK redakcija) jau išsprestas 1999-08-18 priimant Vilniaus apygardos teismo nutarti ir skiriant jam priverciamasias medicininio poveikio priemones - atidavima i psichiatrijos ligonine griežtojo stebejimo salygomis.

1999-08-18 Vilniaus apygardos teismas priimdamas nutarti nurode, jog Ž. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 104 str. (1961 m. BK redakcija), taciau procesas tuo metu vyko ne del nusikalstamos veikos kvalifikacijos konkretizavimo, o del priverciamuju medicininio pobudžio priemoniu taikymo ir tuometinio atleidimo nuo bausmes. Konkretizuoti kvalifikacija tokio proceso metu praktiškai neimanoma, kadangi daugelis kvalifikuojanciu aplinkybiu išaiškinamos tik per subjektyviaja nusikaltimo puse, o negalint apklausti subjekto, to neimanoma padaryti.

Iš dalies del to istatymo leidejas BPK 360 str. 2 d. 1, 2 p.p. (1961 m. BPK redakcija) nurode, jog priimdamas nutarti del priverciamuju medicininio pobudžio priemoniu taikymo teismas privalo išsiaiškinti „ar buvo pavojinga visuomenei veika, numatyta baudžiamojo istatymo; ar šia veika padare asmuo, kurio byla nagrinejama“ (nekonkretizuojant kvalifikacijos). Skirtingai nuo iprastinio baudžiamojo proceso, konkreciai 333 str. 1 d. 1, 2 p.p. (1961 m. BPK redakcija), kuriame reikalaujama, jog teismas išsprestu „ar buvo veika, kurios padarymu kaltinamas teisiamas; ar yra šioje veikoje nusikaltimo sudetis ir kuris butent baudžiamasis istatymas ta veika numato“. Pirmuoju atveju kalbama tik apie pavojinga veika, o tik antruoju apie visiška šios veikos konkretizavima kvalifikacijos požiuriu. Manytina, jog tik del to istatymu leidejas nurodo ir skirtingus sprendimu tokiose bylose apskundimo terminus- atitinkamai 7 ir 20 dienu (LR BPK 362 str. ir 367 str. 4 d., 1961 m. BPK redakcija), turedamas galvoje skirtingas esmines priežastis, del kuriu gali buti skundžiamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog nei parengtinis tardymas, nei teismas netyre ir nesprende klausimo apie galima Ž. K. veikos kvalifikavima pagal LR BK 105 str. (LR BK 1961 m. redakcija) ir šiuo klausimu iš viso neišreiške savo pozicijos. Manytina, kad Vilniaus apygardos teismas 1999-08-18 priimdamas galutine nutarti del priverciamuju medicininio pobudžio priemoniu tokios tiesiogines prievoles neturejo. Pažymima, kad 1997-10-30 teismo posedžio metu nukentejusiosios advokatas todel savo baigiamojoje kalboje nurode: „LR BK 104 str. kvalifikacija neatitinka bylos aplinkybiu, taciau tai yra ateities klausimas“ (t. 1 b.l. 199-205). Toks netiesioginis supratimas išreikštas ir 2007-10-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria panaikinta priverciamoji medicinine priemone ir byla perduota prokuraturai ikiteisminiam tyrimui atlikti, nors teismas taip pat turejo galimybe taikyti (bet, pareiškejo manymu, samoningai netaike) LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. ir nutraukti baudžiamaja byla del senaties.

LR BPK 44 str. 10 d. nurodyta, jog „kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo“. Nužudytoji yra nukentejusiosios dukte. Klausimas del Ž. K. bausmes iš esmes del valstybiniu instituciju kaltes (nesprendžiant klausimo del medicinos priemoniu taikymo pratesimo, rušies pakeitimo ar panaikinimo nustatytu laiku ) iš viso nebuvo sprestas.

Nukentejusioji turi teise reikalauti, o valstybe per savo teisines institucijas privalo patikrinti ir išreikšti savo požiuri i Ž. K. nusikalstamos veikos kvalifikavima tuo aspektu, kuri nurodo nukentejusioji, o tam butina atlikti ikiteismini tyrima, kam nei teisiniu, nei formaliu kliuciu nera.

Teismo posedyje nukentejusiosios S. M. atstovas advokatas Stasys Karvelis praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2008 m. birželio 30 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, jos naikinti nera istatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsejo 26 d. istatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. istatymu Nr. IX-785, ir Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. istatymu Nr. IX-994, isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo 13 straipsnyje numatyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstama veika ar nuteistiems iki 2003 m. gegužes 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priemimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsniu taisyklemis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsniu taisyklemis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni. Kaip ir nurodoma skunde, nusikaltimo padarymo metu galiojantis baudžiamasis kodeksas už LR BK 104 str. (LR BK 1961 m. redakcija) pobudžio nusikaltima numate 10 metu patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties termina, o šiuo metu galiojantis baudžiamasis kodeksas numato 20 metu apkaltinamojo nuosprendžio priemimo termina už nusikaltimus, susijusius su tyciniu kito žmogaus gyvybes atemimu. Nusikaltimo padarymo metu galiojantis baudžiamasis kodeksas už LR BK 105 str. (LR BK 1961 m. redakcija) numatytas veikas numate mirties bausme, o tuometinis istatymas nustate, kad (BK 49 str. (LR BK 1961 m. redakcija)) klausima del senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltima, už kuri pagal istatyma gali buti skiriama mirties bausme, sprendžia teismas, todel, atsižvelgus i visas aplinkybes, darytina išvada, kad pagristai taikytos senojo Baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojancios senaties taikyma asmeniui, padariusiam nusikaltima.

Iš teises medicinos ekspertizes aktu matyti, kad pagrindinis sužalojimas – mechanine asfiksija suspaudus kakla. Gretutiniai sužalojimai ir susirgimai – muštines žaizdos kaktoje, viršugalvyje, nosyje, dešinio riešo sanario srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai apatineje lupoje, kairio užausio srityje, dešiniame dilbyje, kaireje plaštakoje, poodines kraujosruvos abieju akiu vokuose, kaktoje, viršugalvyje, kairiame smilkinyje, dešineje plaštakoje, dešinio riešo sanario srityje, išrauti plaukai, viršugalvyje ir pakaušyje, apsinuodijimas alkoholiu. L. M. kraujyje rasta 0,58% etilo alkoholio. L. M. mire nuo mechanines asfiksijos, suspaudus kakla. L. M. i galva ir kitas kuno vietas suduota ne mažiau 10 smugiu. Muštines žaizdos galejo buti padarytos kirvio pentimi – kirstiniu žaizdu nekonstatuota. Sužalojimai ranku srityje galejo gautis savigynos metu (t.1, b.l. 24-31, 35, 37).

Iš teises medicinos ekspertizes akto Nr. 195 matyti, kad Ž. K. padaryti odos nubrozdinimai smakre, apatineje lupoje, dešineje plaštakoje, dešiniame dilbyje, kaireje plaštakoje, kuno sužalojimas lengvas, nesukeles sveikatos sutrikimo. Veide padaryti sužalojimai galejo padaryti nagais (t.1, b.l. 47-49).

Iš byloje surinktu irodymu matyti, kad konfliktas tarp Ž. K. ir L. M. ivyko tarpusavio konflikto metu, L. M. ruošesi išsituokti. Tarpusavio muštyniu metu L. M. nagais Ž. K. apdraske veida, rankas. Ž. K. kirvuko pentimi sudave kelis smugius L. M., paemes magnetofono laida, laidu ja pasmauge. Šias aplinkybes patvirtina teismo medicinos ekspertizes išvados.

Ikiteisminio tyrimo organai teisingai Ž. K. veiksmus kvalifikavo pagal 1961 m. BK 104 str. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus nusikaltimas, sukelia neatstatomas pasekmes – žmogaus mirti. Taciau veika kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p. (šiuo metu galiojancio 2003 m. BK 129 str. 2 d. 6 p.), kai nužudoma itin žiauriai. Pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p. veika kvalifikuojama tik tais atvejais, kai ji itin, labai žiauri. Nužudymas laikomas itin žiauriu, kai nukentejusiajam sukeliamos dideles fizines kancios – jis kankinamas, padaroma daug sužalojimu, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Kaltinamais turi suvokti, kad jis tai daro itin žiauriai, to siekti, taciau net didelis kiekis suduotu smugiu negali buti pripažintas itin žiauriu nužudymo budu. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 17 punkte išaiškinta, kad kaltininko veika del gyvybes atemimo budo ar kitu aplinkybiu pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikra laika trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kancias nukentejusiajam tiesioginiu poveikiu i jo kuna arba sudarantys salygas kilti tokioms kancioms (del skausmo, alkio, troškulio, šalcio, karšcio, verciant atlikti nukentejusiji žeminancius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kada gyvybe atimama itin skausmingu budu (pvz. nuodijant skausmingai veikianciais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukšcio, suardant žmogaus kuno vientisuma (pvz. nukertama galva ir pan.), nukentejusysis verciamas pats save žaloti, nužudomas nukentejusiojo artimuju akivaizdoje, padarant nukentejusiajam daug kuno sužalojimu.

Šiu požymiu nenustatyta, todel Ž. K. veika negali buti kvalifikuota kaip tycinis nužudymas padarytas itin žiauriai (1961 m. BK 105 str. 5 p.). Mirtis ivyko ne nuo padarytu kuno sužalojimu, o nuo mechanines asfiksijos (pasmaugimo).

Negali buti kaltininko veiksmai kvalifikuojami ir pagal 1961 m. BK 105 str. 8 p. („del savanaudišku paskatu“), nes byloje nera irodymu, kad kaltininkas sieke gauti materialines naudos arba išvengti materialiniu išlaidu.

Nužudymas padarytas tarpusavio konflikto metu, todel kaltininko veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 104 str. (2003 m. BK 129 str. 1 d.), sudeti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2008 06 30 nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti skundo motyvais nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti advokato Egidijaus Bickausko skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmos apylinkes teismo teisejos 2008 06 30 nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.