Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P., jo atstovui, Kristijonui Stankūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei Evelinai Jasiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas V. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-10 nutarimą.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. P., už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 145 str. 6 d., nubaustas 434 Eur. bauda.

V. P. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą, tuo pačiu už krovinio pakrovimą vežti 2015 m. rugsėjo 13 d., 12.39 val. (duomenys neskelbtini) sandėliavimo komplekse į transporto priemonių junginį, UAB (duomenys neskelbtini) pakrovė krovinį, kurio siuntėjas AB (duomenys neskelbtini) susidedantį iš automobilio „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „CARNEHL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatyta puspriekabės ašių grupės, tarp kurių atstumas yra 1,32 m., apkrova buvo 25,04 tonos (svarstyklių parodymai 25,64 tonos , pritaikyta 0,2 tonos paklaida kiekvienai iš trijų ašių, t.y. 1,04 tonos viršijo Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo 19.2 punkte nustatytą maksimalią leistiną 24 tonų apkrovą, o šiai transporto priemonei (jų junginiui) specialus nurodytos formos leidimas, suteikiantis teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiui) Lietuvos Respublikos keliais, nebuvo išduotas.

V. P. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba penkerius metus. 2015 m. rugsėjo 13 d., UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavimo komplekse į transporto priemonių junginį, UAB „(duomenys neskelbtini) pakrovė krovinį, kurio siuntėjas AB (duomenys neskelbtini) susidedantį iš automobilio „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „CARNEHL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės ašių apkrovų jis nesvėrė, nes centre nėra techninės galimybės tai padaryti. Įmonės vadovo jis neinformavo, buvo įsitikinęs, kad viskas gerai. Jam žinoma, kad leistinos svorio paklaidos. Visą krovinį svėrė centro sertifikuotomis svarstyklėmis. Jie kontroliuoja bendrą krovinio masę. Mano, kad paskaičiavus krovinio paklaidą, jie leistino svorio neviršijo. Ašių paklaidos jie neskaičiuoja. Automobilis buvo dviejų ašių, puspriekabė- trijų. Vežant birų krovinį keičiasi masė, grūdai persiskirsto. Apkrovimas važiavimo metu keičiasi, nes tai birus produktas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė Evelina Jasiūnaitė nurodė palaikanti atsiliepime į V. P. skundą išdėstytus argumentus bei paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. B- 040 „Dėl už krovinių pakrovimą atsakingų asmenų“ bei įgaliojimu Nr.89 ir gamybos meistro pareiginiais nuostatais Nr. 18, patvirtintais UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-02-04 įsakymu Nr. 136-SD buvo nustatyta, kad V. P. buvo atsakingas asmuo, organizavęs krovinio pakrovimo darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau Kodeksas) 26 ir 27 straipsniais ir Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997-08-08 įsakymu Nr. 300, krovinio pervežimo procese dalyvauja siuntėjas, vežėjas ir gavėjas. Pagal to paties kodekso 31 str. 5 d. ir Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių 6.5 punktą, už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo, atsako siuntėjas. Krovinio važtaraštyje LA-LGC-2015 LUK Nr. 6169 nurodyta, kad siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas ir vežėjas, nurodyta transporto priemonė „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „CARNEHL“, valst. Nr. GJ 864, siunčiamo krovinio svoris (t. y. tara- 13,92 tonos, neto- 26,86 tonos, bruto- 40,78 tonos). Šio transporto junginio bendroji masė neturėjo viršyti 40 tonų. Remiantis Inspekcijos naudotų 2015-09-13 svarstyklių užfiksuotais rezultatais, faktinė bendroji minėtos transporto priemonės (jų junginio) masė buvo 41 tona. Puspriekabės „CARNEHL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ašių grupės apkrova, paskaičiavus paklaidą 0,6 tonos, buvo 25,04 tonos, tai yra 1,04 tonos viršijo leidžiamą apkrovą. Atstovė paaiškino, kad krovinio siuntėjas, UAB (duomenys neskelbtini), turėjo visas galimybes sumažinti pakrovimui išduodamą grūdų kiekį ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, tačiau to nepadarė, prisiimdamas riziką su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, kad pakraunama teisės aktų reikalavimų didžiausių leidžiamų parametrų neatitinkanti transporto priemonė (jų junginys), neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį. Mano, kad V. P. išdėstyti argumentai yra jo gynybinė pozicija, todėl prašo skundo netenkinti.

Liudytojas G. L., Transporto inspekcijos kontrolės viršininkas, paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje pateiktoje priekabos nuotraukoje yra triašis vilkikas specialiai skirtas grūdams vežti. Kraunant reikia neviršyti bendro svorio 40 tonų. Šiuo konkrečiu atveju vežė daugiau kaip 40 tonų. Pagal įstatymą viršijo 40 tonų, reiškia ir ašys buvo perkrautos. Krovinio siuntėjas turi vertinti pagal svarstyklių paklaidą į pliusą. Leidimas yra išduodamas kai viršijama bendra masė 40 tonų. Pagrindinis dalykas yra kelių gadinimas. Jei birus krovinys transporto priemonėje išdėstytas tolygiai, važiuojant jis nejuda. Taisyklėse nurodyta, kad esant staigiam stabdymui, vairuotojas turi užtikrinti saugų važiavimą ir išlyginti krovinį. Vairuotojas nurodė, kad jis negalėjo įsitikinti ar viršytas ašių apkrovimas. Krovinio siuntėjo pareiga išleisti transporto priemonę, kad jis neviršytų apkrovų. Pavyzdžiui miškininkai negali pasverti miške krovinių, todėl jie išsprendė problemą prie mašinų pritvirtinę monometrus.

2015 m. birželio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. B- 040 „Dėl už krovinių pakrovimą atsakingų asmenų“, atsakingu už krovinių pakrovimą Lukšių elevatoriuje buvo paskirtas gamybos meistras V. P. (b.l. 13).

Įgaliojimu Nr.89 (b.l. 13) V. P. buvo įgaliotas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) interesus Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos.

Gamybos meistro pareiginiais nuostatais Nr. 18, patvirtintais UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-02-04 įsakymu Nr. 136-SD nustatyta, kad V. P. buvo atsakingas asmuo, organizavęs krovinio pakrovimo darbus.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2015-09-13 svėrimo aktu nustatyta, kad stacionariame kontrolės poste, patikrinus transporto priemonę „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „CARNEHL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas bendras siunčiamo krovinio svoris- 41,04 tonos, leistinas svoris 40 tonų. Puspriekabės trijų ašių svoris- 25,64 tonos, kuris viršytas 1,64 tonos. Įvertinus paklaidą- 0,6 tonos, nustatyta, kad krovinio svoris- 41,04 tonos. Valstybinės kelių transporto inspekcijos svėrimo kvitu (b.l. 19) nustatytos transporto priemonės ašių apkrovos.

Krovinio važtaraštyje LA-LGC-2015 LUK Nr. 6169 nurodyta, kad siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas ir vežėjas bei nurodyta transporto priemonė „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siunčiamo krovinio svoris (t. y. tara- 13,92 tonos, neto- 26,86 tonos, bruto- 40,78 tonos).

V. P. skundas atmestinas.

LR ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje LR ATPK 145 straipsnio redakcijoje atsakomybė numatyta ne tik siuntėjui, bet ir vairuotojui bei vežėjui. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą, yra nustatyti kituose teisės aktuose.

V. P., kaip siuntėjo atsakingas asmuo, buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 13 d., pateikė krovinį vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausioji leidžiama masė ir (ar) ašies (ašių) apkrova, neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto paslaugų įmonės vairuotojui S. B. (b.l. 17-18), jis neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos valstybiniais ir vietinės reikšmės keliais, todėl pagal LR ATPK 145 straipsnio 3 dalį nubaustas vežėjas.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktas numato, jog pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama.

Kaip ir nutarime konstatavo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 7 punktas numato, jog pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina krovinio siuntėjas, o 8 punktas nustato, jog krovinio siuntėjas privalo išdėstyti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, tinkamai įvertino ir pritaikė įstatymų nuostatas, kurios patvirtina V. P. kaltę padarius 2015 m. lapkričio 10 d. nutarime nurodytą LR ATPK 145 str. 6 d. pažeidimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. VKTIN- 42900791-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.