Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-1246-810/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
2-1246-810/2012
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01074-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
M. J., J. R., A. P., V. P.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1246-810/2012Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01074-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1, 128.2, 34.3 (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 9 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant pareiškėjams M. J., J. R., A. P., jų atstovei adv. Laimutei Leonavičienei, pareiškėjai V. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J., J. R., A. P., V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai M. J., J. R., A. P., V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. P. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. P. mirties.

Pareiškėjai teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Nurodė, kad 2001 m. liepos 16 d. mirė jų motina A. P., 2009 m. rugsėjo 12 d. – tėvas A. P., kurie visą laiką iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos A. P. mirties niekas nesikreipė dėl turto paveldėjimo, nes visas turtas buvo tėvo vardu. Šiuo metu sužinojo, kad jų motinai A. P. Kauno apskrities 2006-02-24 sprendimu Nr. 9-19405 po mirties atkurta nuosavybė į 2,67 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities sprendimu Nr. 9-19406 į 2,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi niekas nesikreipė dėl turto paveldėjimo po motinos mirties, nes tuo metu turto dar nebuvo, būtina nustatyti faktą dėl palikimo priėmimo, nes tuo metu faktiškai visą motinos turtą, t.y. jos asmeninius, namų apyvokos daiktus paveldėjo bei jais naudojosi, taip pat po motinos mirties liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tėvas A. P., taip savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, jog teismui nustačius, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, įrodančių giminystės ryšį (b.l. 6,7,8,9,10,11,12,13), matyti, kad A. P. ir A. P. - pareiškėjų M. J., J. R., A. P. ir V. P. tėvai – buvo sutuoktiniai. Pareiškėjų motina A. P. mirė 2001 m. liepos 16 d. (b.l. 14). A. P. po mirties testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b.l. 17). Po pareiškėjų motinos mirties, 2006 m. vasario 24 d. Kauno apskrities sprendimais Nr. 9-19405 ir Nr. 9-19406 buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. P. tenkantį nekilnojamąjį turtą – 2,67 ha ir 2,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 19,20). Po A. P. mirties dėl jos vardu likusio turto paveldėjimo nei mirusiosios sutuoktinis, nei vaikai - pareiškėjai - į notarą nesikreipė, tačiau visus jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus pasiėmė, taip pat gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjų tėvas, mirusiosios sutuoktinis A. P.. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus priėmė, taip pat gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi, visus mokesčius mokėjo, minėtą nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu pareiškėjų tėvas, mirusiosios sutuoktinis A. P., patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. ir A. R., nurodžiusios, jog A. P. po sutuoktinės A. P. mirties liko gyventi tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), kuriame su sutuoktine gyveno iki jos mirties, juo rūpinosi kaip savu, taip pat dirbo ūkio darbus. Šias aplinkybes taip pat tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos išduota pažyma apie gyvenamąją vietą, kurioje pažymima, kad sutuoktiniai A. ir A. P. gyveno ir buvo registruoti (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). A. P. mirė 2009 m. rugsėjo 12 d. (b.l. 18). Po jo mirties palikimą priėmė jo vaikai – pareiškėjai M. J., J. R., A. P. ir V. P. (b.l. 16).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. P. testamento nepaliko, jos sutuoktinis A. P. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. A. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas A. P. mirusios sutuoktinės A. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 m. rugsėjo 12 d., po sutuoktinės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. liepos 16 d., priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė