- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-1571-233/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01528-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui adv. Vytautui Sketeriui, atsakovui D. J., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M. uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės R. J. ieškinį, atsakovas D. J., institucija teikianti išvadą–Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), nebūdama santuokoje, pagimdė sūnų D., kurio tėvas yra D. J. Nurodo, kad atsakovas sužinojęs apie nėštumą, tuo nepatikėjęs, gimus sūnui nenorėjęs jo registruoti savo vardu. Po sūnaus gimimo dar kurį laiką apie 2-3 mėnesius su atsakovu bandė gyventi kartu pas atsakovo tėvą (duomenys neskelbtini), po to ji su sūnumi išvažiavusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo brolis S. J. buvęs nuteistas, todėl atsakovo motina su močiute prašę jos įregistruoti santuoką su S. J. , kuris pripažintų tėvystę ir taip galėtų greičiau išeiti iš laisvės atėmimo vietos. Nurodo, kad su S. J. kartu negyveno, atsakovas žinojo, kad sūnaus D. tėvu buvo įrašytas jo brolis S. Dabar tėvystė jau yra nuginčyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjant teisme bylą dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas pripažino, kad jis yra D. J. tėvas, paskirta byloje ekspertizė patvirtino, kad D. J. yra D. tėvas su 99,999999 proc. tikimybe. Nurodo, kad sūnus D. žino, kad jo tėvas yra D. J., o S. J. jo dėdė. Prašo nustatyti, kad atsakovas D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) yra D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustačius tėvystę, prašo priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. spalio 18 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovei pavedant tvarkyti uzufrukto teise sūnaus D. J. turtą iki jo pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 7020 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 2011 m. spalio 17d., skaičiuojant nurodytu laikotarpiu po 195 Lt kas mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikė. Nurodė, kad jos pajamas sudaro gaunama nuo 2009m. 630 Lt socialinė pašalpa, registruotino turto neturi. Vaiko poreikiams, atsižvelgiant į jo amžių kas mėnesį reikia skirti maždaug 700-800Lt, ji sūnaus poreikiams gali skirti ne daugiau kaip pusę gaunamos pašalpos, t.y. 315 Lt, be to, kas metai būtiniausi vaiko poreikiai auga. Prašo pateiktą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. nurodė, kad su pateiktu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka, su reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio sutinka iš dalies, t.y. sutinka mokėti periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį, su prašoma priteisti didesne išlaikymo dalimi, išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes neturi pajamų, todėl prašomo priteisti sūnui išlaikymo negali mokėti. Paaiškino, kad su šeima gyvena jo tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini), laiko karvę, keletą vištų. Teismo posėdyje atsakovas pateikė neįgaliojo pažymėjimą ir paaiškino, kad neįgalumas jam yra nustatytas iš vaikystės, dėl ko šiuo metu gauna pensiją po 540 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad yra vedęs, augina 3 mažamečius vaikus, sutuoktinė V. J. nedirba, gauna apie 800 Lt socialinę pašalpą už vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš pateikto byloje įsiteisėjusio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 03 22 sprendimo (b.l.4-5)civilinėje byloje Nr.2-8-504/2001 dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovės R. J. ieškinį, atsakovas S. J., tretysis asmuo D. J., institucija teikianti išvadą byloje-Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą paskyrus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad D. J. yra D. tėvas su tikimybe 99,999999 proc. tikimybe.
Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis D. J. paaiškino, kad jo tėtis D. J., su juo bendrauja retai, tuomet kai susitinka pas močiutę. Nurodė, kad jis norėtų dažniau su tėčiu bendrauti, jį aplankyti, taip pat norėtų, jog duomenys apie tėtį būtų įrašyti jo asmens dokumentuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikdama išvadą byloje nurodė, kad pateiktas ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka nepilnamečio vaiko teisėtą interesą žinoti savo tėvą.
Dėl išdėstyto nustatytina, kad atsakovas D. J. D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J. yra D. J. sūnus (CPK 182str.2p., CK 3.148str.).
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
Iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas registruotino turto neturi(b.l.7-8, 18-19,29 ), ieškovė R. J. registruota darbo biržoje, nuo 2009 07 23 jai suteiktas bedarbės statusas (b.l.9), nuo 2009 11 01 jai mokama socialinė pašalpa po 630Lt kas mėnesį, 2009 11-12 mėn. išmokėta išmoka vaikui po 52 Lt, 2010m. ir 2011m.liepos mėnesiais po 156 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti (b.l.28).Iš pateikto atsakovo D. J. neįgalumo pažymėjimo (b.l.41) matyti, kad jis yra iš dalies darbingas, jo darbingumas 35 procentai. Atsakovui D. J. mokama 540 Lt šalpos pensija (b.l.39). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie atsakovo D. J. šeimos sudėtį matyti, kad jis be sūnaus D., turi dar 3 mažamečius vaikus, kurių išlaikymui privalo taip pat skirti dalį savo pajamų.
Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki.
Vertinant nepilnamečio D. J. gim. (duomenys neskelbtini) poreikius atsižvelgiant į po amžių, laikytina, kad vaiko poreikius atitiktų 450 Lt suma per mėnesį, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė suma.
Vertinant ieškovės pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo sūnui D. periodinėmis išmokomis po 250Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus priteisimo pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, kad 2006 12 19 priimtas Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2008 01 01(Žin.,2006,Nr.144-5464), kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, numato, kad vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės negu 1,5 MGL dydžio. Tokia minėto įstatymo nuostata dėl maksimalios vaikui valstybės teiktinos socialinės paramos, skolininkui neteikiant išlaikymo, bei formuojama teismų praktika, kad teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti orientuotas į nustatytą minimalią mėnesinę algą, leidžia daryti išvadą, kad priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, negali būti mažesnis, negu valstybės numatyta teikti iš minėto fondo maksimali socialinė išmoka, nes priešingas vertinimas iškreiptų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtį, nurodytą įstatymo 1 straipsnyje, pažeistų vaikų teisę į valstybės jiems garantuojamą socialinę apsaugą gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo pagal minėtą įstatymą, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams(LR CK 1.5str.).Tai, kad išlaikymą privalantis tėvas ar motina, dėl tam tikrų priežasčių (laikino nedarbingumo, nepastovaus darbo, ligos ar kt.), kurį laiką negali teikti priteisto minimalaus išlaikymo dydžio, negali būti pagrindu nepriteisti išlaikymo ar jį mažinti, nes skolininkui išlaikymo neteikiant šią prievolę vykdo valstybė. Pagal LR CK 3.204str.numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo(motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Valstybė turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui išlaikymui suteiktas lėšas iš vaiko tėvų ar kitų pilnamečių jo artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad valstybė užtikrina jos numatyto dydžio išmokos gavimą kiekvienam vaikui, kuris negauna išlaikymo, o atgręžtinio reikalavimo teisę už vaikui suteiktas lėšas iš išlaikymą teikti privalančių asmenų turi tik tuo atveju, jeigu teismas nepripažino svarbiomis priežasčių, dėl kurių asmuo išlaikymo neteikė. Tokiu atveju įrodyti, kad priežastys, dėl kurių nebuvo teikiamas išlaikymas, yra svarbios, pareiga tenka asmeniui, privalančiam teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui D. periodinėmis išmokomis po 195 Lt, kas atitinka 1,5 MGL dydį, kas mėnesį, atsakovo teisės ir jo teisėti interesai nebus pažeisti, be to, tai atitiks proporcingumo principą, įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį, jų galimybes tenkinti nepilnamečio D. poreikius, įvertinus ir tai, kad be sūnaus D. atsakovas turi pareigą išlaikyti dar 3 mažamečius vaikus. Dėl išdėstyto, priteistinas iš atsakovo D. J. išlaikymas sūnui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 195Lt kas mėnesį nuo 2011 10 18 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją(CK 3.192str., 3.208str.).Šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai(CPK 282str.2d.1p.).
Tačiau įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus, apie šalių turtinę padėtį, prašomas priteisti iš atsakovo 7020 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 2011 m. spalio 17d., skaičiuojant nurodytu laikotarpiu po 195 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės nurodytu laikotarpiu gautas pajamas, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos skirtų sūnaus D. išlaikymui nurodomu laikotarpiu, dydžio, tai, kad pagal lygiateisiškumo principą, dalį reikalingų vaiko išlaikymui lėšų privalo skirti ir ieškovė, prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 4680Lt, skaičiuojant nurodytu laikotarpiu po 130 Lt kas mėnesį(CK 3.200str.).
Priteisto nepilnamečiui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavestinas motinai- R. J.(CK 3.190str.).
Likusioje dalyje pateikti ieškovės reikalavimai netenkintini.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 09 19 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-02004 (b.l.12) R. J. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal minėtos tarnybos 2011 11 22 pažymą Nr.1240(b.l.30) bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. J. sudaro 423,20 Lt.
Vadovaujantis išdėstytu, priteistina iš atsakovo D. J. 133Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo(CPK 80str.1d.1p.,82str.) ir 70Lt žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, paskaičiuotą vadovaujantis CPK 85str.1d.3p.(CPK 80str.1d.1p.), proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kas sudaro 70,06 procento nuo ieškinio sumos, -296,49 Lt už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, 15,80Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p., 96str.1d.,99str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 263-265, 269str., 392str.teismas
nusprendžia:
ieškovės R. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. J. yra D. J. sūnus.
Priteisti iš atsakovo D. J. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. J. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 195Lt kas mėnesį nuo 2011m. spalio 18d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. J. sūnui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą-keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 2011 m. spalio 17d.
Priteisto nepilnamečiui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavesti jo motinai- R. J., a.k(duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje pateiktų ieškovės reikalavimų netenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) du šimtus aštuoniolika Lt 80 ct (įmokos kodas 5660) ir du šimtus devyniasdešimt šešis Lt 49 ct (įmokos kodas 5630) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti D. J. gimimą įregistravusiam Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.