- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- 1-65-964/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-27407-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „Alobera mediena“ autokrautuvo vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 145straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2017 m. birželio 3 d. apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus, namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), savo žmonai L. S. žodžiais „nudėsiu“ grasino ją nužudyti ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145straipsnio 1 dalyje.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su žmona L. S. pykstasi jau seniai, nes ji turi draugą. Yra jai siūlęs skirtis, tačiau ji to daryti nenori. 2017-06-03 apie 18 val. 30 min. konfliktas kilo dėl tos pačios priežasties, nes ji visą naktį nebuvo namuose ir jis įtarė, kad galėjo būti išėjusi pas draugą. Prieš konfliktą dieną buvo išgėręs 3 litrus „Utenos auksinio“ alaus ir 250 gramų degtinės. Jautėsi neblaivus. Pykčio protrūkio metu galėjo pasakyti, kad ją ,,nudės“, nes tuo metu buvo labai ant jos supykęs. Nežino, ar ji išsigando jo grasinimo. Dukra E. jį ramino. Prieš E. fizinės jėgos nenaudojo. Konflikto metu namuose išdaužė durų stiklą. Ankščiau žmonai nėra grasinęs. Peilio su savimi nesinešioja, nelaiko ir lovoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b.l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 18.30 val., kartu su dukromis grįžo į namus ravėjusios daržą. Kieme pamatė savo vyrą, kuris rankose turėjo alaus skardinę ir šaukdamas ėmė prie jos artėti, grasindamas, kad nužudys. Tuomet jos dukra E. atsistojo tarp jos ir tėčio ir pasakė, kad tėtis baigtų grasinti. Vyras užsimojo ranka, norėdamas suduoti dukrai E., bet susilaikė, tik pastūmė dukrą ir ėmė bėgti link nukentėjusiosios. Kaimynas V. Š. pribėgęs prie jos vyro, atitraukė jį nuo jos ir parvedė į namus. Namuose vyras ėmė viską daužyti. Jos dukterėčia S. B. iškvietė policiją. Vyras, išgirdęs, kad iškviesta policija, vėl išbėgo į lauką ir pribėgęs prie nukentėjusiosios, ėmė grasinti, kad nužudys, „nudės“. Ji dėl to labai išsigando, patikėjo, kad jis tai gali padaryti, nes buvo be galo agresyviai nusiteikęs, atrodė, kad nesuvokia, ką kalba ir daro. Dėl išgąsčio jai prasidėjo astmos priepuolis, ėmė iš nosies bėgti kraujas. Kaimynas V. Š. jos vyrą nuvedė tolyn nuo namų. Ji, įėjusi į namus, pamatė, kad namuose išdaužyta siena, durų stiklas. Konflikto metu vyras prieš dukrą E. fizinio smurto nenaudojo. E. stengėsi jį sulaikyti, neleisdama prieiti prie nukentėjusiosios, o jis stengėsi pro ją praeiti. Vyras grįžęs po sulaikymo labai atsiprašinėjo, nebegeria, daug dirba, ji tiki, kad jis nori pasikeisti, todėl jam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b.l.15-20).
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2017-06-03, apie 18 val. 30 min., buvo namų kieme ir išgirdo, kaip A. S. barasi su žmona L.. Šalia jų buvo jų dukra E.. Ką konflikto metu jie kalbėjo, jis neįsidėmėjo. Jis A. paėmė už parankės ir nuvedė tolyn. Prieš tai su A. buvo vartojęs alkoholį (b.l.29-30).
Liudytoja E. S. parodė, kad 2017-06-03 apie 18 val. 30 min. su mama L. S. grįžo iš kaimo. Tėtis pradėjo joms priekaištauti, kad atvažiavo su netvarkingu automobiliu ir supykęs ėjo link mamos rėkdamas, kad ją nudės. Ji siekė neleisti tėčiui prieiti prie mamos, tad tėtis ją krūtine stūmė, bet tuo fizinio skausmo nesukėlė. Mama pasijuto blogai ir toliau nuėjusi atsisėdo. Prašė tėčio, kad jis nelįstų prie mamos, nes jai bloga. Tėtis sakė, kad jai bus ir dar blogiau. Tuo metu atėjo kaimynas V. Š. ir nuvedė tėtį į namus. Namuose jis ėmė viską daužyti, sakydamas, kad jį reikia užkoduoti. Tada kaimynas išvedė tėtį į lauką. Tėtis dar ketino į jas mesti mineralinio vandens butelį, bet susilaikė ir to nepadarė. Šio konflikto metu prieš ją tėtis fizinio smurto nenaudojo. Grįžęs iš areštinės tėtis jos ir mamos atsiprašė, dabar labai gražiai bendrauja, nebegeria. Tėčiui jokių pretenzijų neturi, norėtų, kad jis negertų ir nebekeltų triukšmo (b.l.33-34).
Iš 2017-06-03 apžiūros protokolo ir priedų matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kuriame įvyko konfliktas tarp sutuoktinių, bute matyti apgadinta siena, išdaužtas miegamojo kambario durų langas (b. l. 8-12).
Iš Utenos AVPK Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus 2017-06-03 pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-06-03 pristačius A. S. į PK ir pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą, šis atsisakė tai padaryti, nors A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 2).
Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. S. kaltė įrodyta visiškai. Jis ginčo metu savo žmonai L. S. žodžiais „nudėsiu“ grasino ją nužudyti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojos E. S. parodymų ir 2017-06-03 apžiūros protokolo, A. S. elgėsi labai agresyviai – jis rėkdamas ėjo link nukentėjusiosios, kaimyno atitrauktas bute daužė sieną, išdaužė langą. Toks agresyvus elgesys sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagriną manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, juo labiau, kad smurtą prieš ją yra naudojęs ir anksčiau (b.l. 36, 37). Grasinimo realumą patvirtina ir tai, kad konfliktą kaip pavojingą suvokė ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo dukra E., bandžiusi motiną apsaugoti, bet kaltinamojo buvusi nustumta, taip pat kaimynas V. Š., du kartus padėjęs numalšinti konfliktą ir išvedęs kaltinamąjį tolyn nuo nukentėjusiosios. Aplinkybę, kad nukentėjusioji manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pagrindžia ir tai, kad jai po vyro grasinimo pasidarė labai bloga, prasidėjo astmos priepuolis, kas rodo, jog ji labai susinervino, išsigando. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (remiantis jo paties parodymais, kad vartojo alkoholį, ir policijos apreigūno tarnybiniu pranešimu, kad atsisakė tikrinti neblaivumą, tačiau atrodė akivaizdžiai neblaivus) ir tai turėjo įtakos jos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
A. S. neteistas, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją žmoną L. S.) kaip susitaikęs su nukentėjusiąja (b. l. 36, 37), administracine tvarka baustas, pažeidimai dažniausiai padaryti esant neblaiviam (b. l. 42-46), dirba (b. l. 47), VšĮ Molėtų r. PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. 1. 52), Molėtų rajono savivaldybės administracijos Giedraičių seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 56).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, dirba. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis yra tinkami. Kaltinamasis su pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme sutiko (b. l. 77-79, 80). Skiriama bausmė pagal LR BK 64¹ str. dar mažintina trečdaliu.
Į šios bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme A. S. būtas laikas nuo 2017-06-03 21.05 val. iki 2017-06-0516.55 val., t. y. 2 paros (BK 65 str. 1 d. 2 p. b p. p.) (b. l. 57, 58).
Atsižvelgiant į veikos pobūdį, t. y. žmonai L. S. žodžiais „nudėsiu“ grasino ją nužudyti, be to, praeityje yra smurtavęs prieš žmoną, kaltininkui skirtina prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
2017-06-05 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. S. ir nesiartinti prie jos arčiau, nei 100 metrų atstumu (b. l. 71), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilis, paimtas 2017-06-14 daiktų apžiūros metu ir saugomas L. S. pagal 2017-06-21 pakvitavimą, grąžintinas L. S., nenustačius, kad jis buvo naudojamas darant nusikaltimą (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, b. l. 23-24, 25, 26).
Vokas, kuriame yra liudytojos E. S. 2017-06-15 apklausos protokolo priedas, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui. Taip pat V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
A. S. į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikiname sulaikyme, prilyginant jas dvylikai viešųjų darbų valandų.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Molėtų rajono apylinkės 2017 m. birželio 5 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. S. ir nesiartinti prie jos arčiau, nei 100 metrų atstumu.
Nutarčiai įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikaltimui tirti – peilį grąžinti L. S..
Voką, kuriame yra liudytojos E. S. 2017-06-15 apklausos protokolo priedas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.