Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Modestui Tautkui, Donatui Miliui,

išnagrinėjęs B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. 2016 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą paliktą stovėti automobilį ir jį apgadino.

2016 m. lapkričio 2 d. B. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad B. V. 2016 m. lapkričio 2 d., 15.20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą paliktą stovėti automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

B. V. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną valandai laiko išsiprašė iš darbo, nes su žmona buvo sutarę parduoti jiems priklausantį kompiuterį. Susitarė su pirkėju susitikti parduotuvės „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Pirkėjas atvyko iš Vilniaus, susitiko apie trečią valandą. Aikštelėje prisiparkavo taip, kad galėtų išvažiuoti priekiu. Buvo nedidelis pakilimas į kalną, todėl mašiną pastatė šiek tiek skersai. Pasiskambino pirkėjui, jis atėjo į jo mašiną, apžiūrėjo kompiuterį ir pasakė, kad norėtų jį pasitikrinti, jis sutiko. Mašina buvo palikta ant bėgio. Neįsitikinęs, kad mašina yra ant rankinio stabdžio, užvedė mašiną. Ji pradėjo judėti, tuomet jis staigiai spaudė ant stabdžio pedalo. Užkūrė mašiną, mašina sutrūkčiojo. Dar prieš važiuodamas, pažiūrėjo į veidrodėlį ir gale pastebėjo mašiną. Nustebo, nes anksčiau tos mašinos nebuvo, jos nepastebėjo. Nemanė, kad atsitrenkė, nes tikrai nieko nepajuto. Išlipo iš automobilio, pažiūrėjo iš vairuotojo pusės ir nieko nepastebėjo. Jo mašinoje buvęs žmogus taip pat išlipo iš automobilio ir pažiūrėjo iš savo pusės ir patvirtino, kad iš jo pusės taip pat nieko nėra. Tą dieną labai skubėjo, neturėjo laiko, todėl skubėjo patikrinti kompiuterį ir jam turėjo sumokėti pinigus. Sekančioje aikštelėje eidamas pro mašiną pastebėjo įbrėžimą. Nusprendė važiuoti atgal ir surasti nukentėjusį. Žmogus su juo atsiskaitė už kompiuterį. Jis jau ėjo pažiūrėti į kameras, kai susitiko policijos pareigūnus, kurie ėjo iš „Lidl“ parduotuvės ir kurie jo paklausė, ar tai jis vairuoja Opel Astra. Jis pasakė, kad taip, kad pastebėjo įbrėžimą ir kad nori surasti nukentėjusį. Pareigūnai atsakė, kad to nebereikės, nes nukentėjęs parašė pasiaiškinimą, kad buvo liudytojo lapelis ir kad jam reikia važiuoti į nuovadą rašyti pasiaiškinimą. Viskas įvyko staiga dėl neapdairumo, žioplumo. Valandos bėgyje stengėsi surasti nukentėjusį asmenį. Neturėjo jokių piktų ketinimų. Pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Paskambino į savo draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini) ir gavo raštą, kad jie atlygino jo padarytą žalą. Jo mašina buvo purvina. Tik ją nuplovus pastebėjo įbrėžimus. Yra nufotografavęs tą vietą ir nuotrauką pateiks teismui. Trenkėsi į BMW dešinės pusės apatinį bamperį po lempa. Ten yra įbrėžimas. O jo mašina nubrėžta šone po lempa į patį kampą. Nebuvo jokios prasmės bėgti iš įvykio vietos, nes mašina techniškai tvarkinga, apdrausta.

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad atvažiavo į „Lidl“ parduotuvę su automobiliu. Jį paliko. Grįžusi iš parduotuvės pamatė raštelį už valytuvo. Perskaitė. Pamanė, kad raštelį paliko tas žmogus, kuris įvažiavo į jos automobilio dureles, tačiau tai buvo liudininko numeris. Pasiskambino jam, po to iškvietė policiją. Asmuo, kuris atsitrenkė į jos automobilį, tuo metu nepasirodė. Po kokios valandos paskambino policininkai ir pasakė, kad per vaizdo kameras buvo rastas tas žmogus. Jos automobiliui buvo įbrėžtos vairuotojo pusės priekinės durelės ir šiek tiek sparnas. Įbrėžimas apie 20 cm. Gal kažkiek ir buvo įlenkta. Prieš tai tos žymės nebuvo. Jei ne tas lapelis, net nebūtų pastebėjusi to įbrėžimo. Tuo metu oras buvo prastas, mašina murzina. Draudimas atlygino 170 eurų žalą. Policija nurodė kreiptis į (duomenys neskelbtini). Pretenzijų neturi, žala atlyginta.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad 2016-11-02 sėdėjo savo automobilyje, kuris buvo „Lidl“ parduotuvės kieme ir kalbėjo telefonu. Šalia buvo tuščia vieta, o toliau stovėjo automobilis BMW, šviesios spalvos. Priekyje, kur buvo tuščias tarpas, stovėjo baltas Opelis. Pamatė, kad tas Opelis pavažiavo truputį į priekį, po to įstrižai atbulas važiuoja atgal. Pagalvojo, kad gali pataikyti į tą BMW. Pamatė, kad lyg ir truputį atsitrenkė, o po to šiek tiek pavažiavo į priekį. Vairuotojas išlipo, pažiūrėjo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Mašina lyg sujudėjo. Smūgis buvo nestiprus. Kolegai pasakė, kad bus liudininku. Kolega pasakė, kad užsirašytų valstybinį numerį ir automobilio markę. Spėjo užsirašyti. Priėjo prie BMW automobilio ir pamatė, kad durelės nubrozdintos. Įlenkimų nebuvo, mašina nubrozdinta švelniai. Dar palaukė, kol ateis šeimininkas. Mašina buvo apsnigta, todėl sprendė, kad gal tas automobilis ten seniai stovi. Už valytuvo užkišo raštelį, kur nurodė savo telefono numerį. Automobilis buvo apsnigtas ant stogo ir ant kapoto. Už pusvalandžio paskambino mergina ir pasakė, kad dėl įvykio. Jis pasakė, kad matė įvykį. Jo automobilis stovėjo per vieną mašiną nuo to įvykio vietos. Po įvykio palaukė apie dešimt minučių. Kai niekas neatėjo, tuomet užkišo už valytuvo tą lapelį. Atsimena, kad vairuotojas buvo su akiniais. Mano, kad vairuotojas pajuto kontaktą, jei išlipo iš automobilio ir ėjo pažiūrėti.

Liudytojas A. V. teisme parodė, jog gavo iškvietimą apie tai, kad moteris rado raštelį, kad apgadintas automobilis. Raštelyje nurodyta, kad yra liudytojas, kuris matė automobilį, kuris apgadino, kad turi mašinos numerius. Nuvažiavo į vietą, rado nukentėjusiąją. Su ja nuvažiavo į „Lidl“ aikštelę, kur nukentėjusioji parodė, kur stovėjo jos automobilis. Paėmė iš jos paaiškinimą ir nuėjo pasižiūrėti į parduotuvės apsaugos kameras. Filmuotoje medžiagoje matėsi, kad aikštelėje, automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į BMW automobilį. Trūkčiodamas pavažiavo į priekį, po to vairuotojas išlipa, pasižiūri, sėda dviese su keleiviu į mašiną ir išvažiuoja. Po smūgio BMW automobilis gerokai sujudėjo. Vairuotojas turėjo justi smūgį, nes pavažiavęs į priekį, jis išlipo ir pasižiūrėjo į automobilio galą. Vairuotojas buvo nuėjęs iki savo automobilio galo. Kai pažiūrėjo video medžiagą, grįžo prie automobilio. Video matėsi, kaip automobilio keleivis pasiima kažkokį daiktą iš automobilio. Po to pamatė, kad tas pats automobilis tebestovi aikštelėje. Kol užsirašinėjo automobilio numerius, prie jų priėjo ir vairuotojas, ir keleivis. Jie sakė, kad kažkur skubėjo, išvažiavo ir grįžo. Iš video matėsi, kad prie jų priėjo tas pats žmogus, kuris vairavo. Tiksliai nepamena, ką sakė vairuotojas. Sakė, kad kažkur skubiai reikėjo su keleiviu nuvažiuoti ir dabar grįžo. Sakė, kad jautė, pasižiūrėjo, bet nieko neapgadino. Vairuotojas buvo blaivus. Kai atvyko į vietą, kol pažiūrėjo video praėjo gal apie pusę valandos, kol grįžo vairuotojas. Vairuotojas grįžo gal praėjus kokiai valandai po įvykio. Nukentėjusioji grįžo į namus. Po to, su nukentėjusiąja grįžo atgal. BMW automobiliui buvo apgadintas priekinis sparnas ir priekinės kairės pusės durelės. Buvo slystamas kontaktas nuo sparno iki durelių. Kliudė su užpakaliniu bamperiu. Kai žiūrėjo vaizdo įrašą, vairuotojas išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo tik savo automobilį. Prie kito automobilio jis net nebuvo priėjęs. Vairuotojas priėjo prie savo automobilio galo, pažiūrėjo į savo bamperį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jo nuomone, smūgis buvo stiprokas, mašina sujudėjo. Pradėjo stumtis atbulas ir atsitrenkė. Pajuto smūgį ir išsigandęs pradėjo važiuoti į priekį. Mašina trūkčiojo. Vaizdas buvo filmuotas vairuotojui iš priekio. Automobiliai stovėjo šalia, šonais. Važiuojant atbulai, jis trenkėsi su kampu. Su vairuotoju dar buvo keleivis, kuris sakė, kad galėtų paliudyti, bet tuo metu jis neturėjo laiko, skubėjo.

Liudytojas G. J. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog apgadintas merginos automobilis BMW. Kreipėsi į parduotuvės „Lidl“ apsaugą, peržiūrėjo vaizdo įrašus. Matėsi, kaip automobilį BMW apgadino kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas, važiuodamas atbulas, atsitrenkė, matosi, kad dėl to išsigąsta po smūgio. Matėsi, kad iš kitos mašinos atėjo keleivis, atsisėdo į tą automobilį ir automobilis išvažiuoja. Pradėjo forminti įvykį. Nuėjus į įvykio vietą, pastebėjo tą patį vairuotoją iš filmuotos medžiagos. Jam paaiškino apie įvykį. Vairuotojas neneigė, kad buvo minėtas įvykis. Kiek prisimena, šis vairuotojas buvo pasistatęs savo automobilį toje pačioje aikštelėje, tik toliau nuo įvykio vietos. Atėjęs vairuotojas sakė, kad kliudė automobilį, kad jam reikėjo skubiai parduoti kažkokį kompiuterį, dėl to jis ir išvažiavo. Vaizdo įraše gerai matyti automobilių kontaktas. Automobiliai net sujuda. Jo vertinimu, kontaktas buvo pakankamas, kad galėtum tai pajusti. Ir iš vairuotojo reakcijos matėsi, kad jis pajuto kontaktą, nes labai pradėjo jaudintis, jam pradėjo trūkčioti mašina. Vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, tik keleivis atėjo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Nepamena, ar vairuotojas dairėsi. Automobilio numeriai matėsi filmuotoje medžiagoje. Vairuotojo ieškojo kompiuteryje, po to, vairuotoją pastebėjo įvykio vietoje. Jau buvo praėjęs ilgokas laiko tarpas, kol peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir kol pamatė vairuotoją. Vairuotojas atėjo į įvykio vietą ir kažką apžiūrinėjo. Apgadinto automobilio ten jau nebebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017-01-01, (toliau – ANK) 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad B. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad važiuodamas atbulas neįsitikino, jog tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą paliktą stovėti automobilį, dėl ko buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be B. V. ir liudytojų parodymų teisme, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1a-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (5 b. l.), B. V., R. P., I. D. paaiškinimais (6, 7, 8 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (9, 10 b. l.), asmens blaivumo testu, kuriuo B. V. 2016-11-02, 17.29 val., nustatytas 0,00 prom. girtumas (11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), liudytojo rašteliu (14 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (19 b. l.), asmenį charakterizuojančia medžiaga (22-23, 31-37 b. l.), draudimo įmonės rašto kopija (38 b. l.), B. V. automobilio galinio bamperio nuotrauka (39 b. l.), policijos pateiktomis nuotraukomis CD laikmenoje. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai ir žymės sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, B. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

B. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), už kurį buvo numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio B. V. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog B. V. pažeidė KET 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. B. V. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui ir to pasekoje turtą apgadino.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad B. V. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnį, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį užtraukia administracinę atsakomybę (t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų), vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, B. V. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad B. V. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y., pažeidimo padarymo metu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad nemanė, jog atsitrenkė, nes nieko nepajuto. Išlipo iš automobilio, pažiūrėjo iš vairuotojo pusės ir nieko nepastebėjo. Kitoje aikštelėje, eidamas pro mašiną, pastebėjo įbrėžimą, todėl nusprendė važiuoti atgal ir surasti nukentėjusįjį. Viskas įvyko staiga, dėl neapdairumo, žioplumo. Nukentėjusioji I. D. parodė, kad jei ne paliktas lapelis, net nebūtų pastebėjusi po įvykio atsiradusio įbrėžimo. Tuo metu oras buvo prastas, mašina murzina. Draudimas atlygino 170 eurų žalą, todėl pretenzijų neturi. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad Opel markės automobilis pavažiavo truputį į priekį, po to įstrižai atbulas važiavo atgal. Pamatė, kad lyg ir truputį atsitrenkė, o po to šiek tiek pavažiavo į priekį. Vairuotojas išlipo, pažiūrėjo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Smūgis buvo nestiprus. Liudytojai, policijos pareigūnai, A. V. ir G. J. teisme parodė, jog gavo iškvietimą apie tai, kad moteris rado raštelį, jog apgadintas automobilis. Nuvažiavę į įvykio vietą - „Lidl“ aikštelę, nuėjo pasižiūrėti parduotuvės apsaugos kamerų įrašo. Filmuotoje medžiagoje matėsi, kad aikštelėje automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į BMW automobilį. Trūkčiodamas pavažiavo į priekį, po to vairuotojas išlipo, pasižiūrėjo, sėdo dviese su keleiviu į mašiną ir išvažiavo. Vairuotojas buvo nuėjęs iki savo automobilio galo. Kol užsirašinėjo automobilio numerius, prie jų priėjo ir vairuotojas ir keleivis. Jie sakė, kad kažkur skubėjo, išvažiavo ir grįžo. Iš video matė, kad prie jų priėjo tas pats žmogus, kuris vairavo. Buvo nustatyta, kad B. V. blaivus. Automobilis buvo draustas, draudimo įmonė nukentėjusiam asmeniui atlygino padarytą žalą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad B. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y., nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėties požymis – tyčinė kaltė. B. V., jo teigimu, nematė apgadinimų, todėl nemanė, jog reikalinga pasilikti įvykio vietoje ir kviesti policiją, tačiau vėliau pastebėjęs apgadinimus ant savo automobilio, grįžo atgal į įvykio vietą ir pats stengėsi surasti asmenį, kurio automobiliui galimai padarė žalos, pats prisistatė policijos pareigūnams, neneigė padaręs pažeidimą ir norėjo atlyginti padarytą žalą. Policijos pareigūnai pagal automobilį jo dar nebuvo pradėję ieškoti. Svarbu tai, kad galimybę nejusti įvykusio įvykio patvirtina ir byloje esantys transporto priemonės techninės apžiūros aktai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek B. V., tiek nukentėjusiosios I. D. automobiliams padaryti labai nežymūs, slystamojo kontakto apgadinimai. Ant abiejų automobilių taip pat buvo šiek tiek purvo. Be to, B. V. netyčinį nesusivokimą dėl galimai padarytos žalos nukentėjusiosios automobiliui patvirtina ir liudytojo R. P. parodymai, kad buvo nestiprus smūgis ir net tiesiogiai matydamas įvykį iš šono, nematė, kad tiksliai atsitrenkė, o nurodė, kad lyg ir truputį atsitrenkė. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, B. V. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą - asmuo įvykio metu buvo blaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei jo atliktus veiksmus po pastebėto apgadinimo ant savo automobilio, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad B. V. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį neturėjo tyčios specialiai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, žalos atlyginimo, įvykio nuslėpimo, todėl konstatuotina, kad B. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Nors policijos pareigūnai, apklausti liudytojais, nurodė, kad asmuo turėjo jausti įvykį, buvo išlipęs pasižiūrėti, tačiau tai neginčijamai nepatvirtina, ką išlipęs asmuo pamatė, ar pamatė kitam automobiliui padarytus apgadinimus. Asmuo galimai suvokė lietęs svetimą automobilį, bet dėl skubėjimo atidžiau jo neapžiūrėjo, todėl iš karto nepastebėjo apgadinimų bei nusprendęs, kad žala nepadaryta, iš įvykio vietos nuvažiavo. Esminės aplinkybės nagrinėjamu atveju yra tos, kad asmuo pats grįžo į įvykio vietą, nors dar nebuvo ieškomas, motyvų pasišalinti iš įvykio vietos nenustatyta, todėl kategoriškai teigti, kad asmuo siekė pasišalinti tyčia, negalima. Kitos galimos abejonės dėl jo veiksmų aiškintinos B. V. naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju B. V. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo neabejotina tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo B. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., ANK 619 str. 2 d., 591 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad B. V. pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. V. – pažeidimas padarytas netyčia, asmuo jau buvo nubaustas už vieną KET pažeidimą, dėl jo neatsargių ir neapdairių veiksmų policijos pareigūnai ir teismas turėjo atlikti pakankamai nemažos apimties įvykio tyrimą, dėl ko, teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į bylos aplinkybių visumą, siekiant pasiekti nuobaudos tikslus, apsiriboti įspėjimu šiuo atveju nėra galimybės. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad B. V. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną B. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.