Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1515-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
2S-1515-450/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“
Ieškovas
Z. P.
Trečiasis asmuo
V. P., akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1515-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00907-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.2.; 99.5; 122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 26Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui uždarąjai akcinei bendrovei „Rimgauda“ dėl atliktų darbų pagal rangos sutartį trūkumų šalinimo, tretieji asmenys: V. P., akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. P. dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą dujinių prietaisų prijungimui prie esamos pastato dujinės sistemos. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė patikslinusi ieškinį, pakeitė atsakovą ir pateikė ieškinį uždarąjai akcinei bendrovei „Rimgauda“ (toliau – UAB „Rimgauda“), prašydama teismo įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pagal ieškovės Z. P. ir atsakovo UAB „Rimgauda“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. VD1-2/0803-4 atsakovo atliktų darbų trūkumus, prijungiant ieškovės Z. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dujų sistemą prie pastato dujų slėgio reguliatoriaus pagal akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2012 m. birželio 18 nd. rašte Nr. 266-IS nurodytas prisijungimo sąlygas. Ieškovės ir atsakovo atstovai teismo posėdyje pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovės atstovas prašė grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio. Trečiojo asmens V. P. atstovas teigė, kad neprieštaraus šiai taikos sutarčiai tik tuo atveju, jei V. P. bus priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovas prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas priteistinas trečiajam asmeniui, kadangi 300 Lt atlygis už kiekvieną teismo posėdį, atsižvelgiant į atstovo atliktą darbą yra per didelis, o ieškovė nėra viena atsakinga už šių išlaidų atlyginimą. Atsakovo atstovas prieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui iš atsakovo, nes nėra jo kaltės, kad ši byla buvo pradėta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį bei priteisė trečiajam asmeniui V. P. iš ieškovės Z. P. ir atsakovo UAB „Rimgauda“ po 319,64 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nors šalys susitarė bylinėjimosi išlaidų tarp savęs nepaskirstyti, tačiau LR CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, todėl teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos paskirstomios ne tik šalims, tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, tačiau ir tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastys dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sudarius taikos sutartį laikoma, kad nei viena iš šalių nėra laikoma pralaimėjusi ar laimėjusi, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstomos LR CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, buvo nagrinėjama vidutinio sunkumo byla, reikalaujanti tam tikrų specialiųjų žinių, todėl darbo ir laiko sąnaudos ruošiantis bylai ir dalyvaujant jos procese yra vidutinės. Bylos duomenimis, tretysis asmuo V. P. už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą civilinėje byloje sumokėjo 636,29 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti maksimalių dydžių, ji pagrįsta tinkamais įrodymais, todėl priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rimgauda“ prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui iš ieškovės Z. P. Minėto prašymo netenkinus, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: teismas nutartyje pažymėjo, kad buvo nagrinėjamas vidutinio sunkumo ginčas, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar po to, kai V. P. pakeitė savo procesinę padėtį, jai buvo būtinas advokatas. Taip pat teismas turėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių buvo pradėta ši civilinė byla, dėl kieno kaltės įvyko klaida. Pažymi, kad jokių pažeidimų iš atsakovo pusės nebuvo padaryta, todėl nesant UAB „Rimgauda“ kaltės, negali būti priteisiamos iš jo trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tretysis asmuo V. P. byloje dalyvavo atsakovo pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo ir dėl šios priežasties.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens V. P. atstovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė nurodo, kad teismų praktikoje yra pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad V. P. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kaip atsakovas, kadangi jos procesinė padėtis, kaip trečiojo asmens, pasikeitė vėliau. Teisė byloje turėti atstovą ir būti kvalifikuotai atstovaujamam yra įtvirtinta LR CPK 51 straipsnio 1 dalyje, todėl ši teisė iš viso negali būti kvestionuojama. Trečiojo asmens atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V. P. buvo atstovaujama šešiuose Švenčionių rajono apylinkės teismo paskirtuose posėdžiuose, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad išlaidų suma, atsižvelgiant į paslaugų apimtį, nėra didelė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino šalių taikos sutartį ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutarties projektą, kurį prašė patvirtinti. Šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų vienas kitam neatlygins. Taip pat nustatyta, kad šalys taikos sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas nevertino, ar pasikeitus trečiojo asmens padėčiai procese, jam apskritai buvo būtina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba bei, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo proporcingos ir atitinkančios leidžiamus maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesant jokios atsakovo kaltės dėl šios civilinės bylos iškėlimo, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš jo, o turi būti priteisiamos iš ieškovės.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Lietuvos apeliacinio teismo ir Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis c. b. Nr. 2-751/2011). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad asmens teisė, tame tarpe ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba numatyta CPK 51 straipsnio 1 dalyje, todėl ši asmens teisė, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, negali ir neturi būti kvestionuojama apskritai.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti pateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, teismas įvertino bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir proporcingos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, elgesys būtų netinkamas ir dėl to būtų netikslingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Taip pat kritiškai vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog trečiajam asmeniui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos tik iš ieškovės, kadangi dėl šios civilinės bylos iškėlimo nėra atsakovo kaltės. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad sudarant taikos sutartį, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl patvirtinus taikos sutartį, nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnio numatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai turi būti priteisiamos po lygiai iš abiejų šalių.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė