Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungė rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams D. G., M. G., S. G., tretysis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai po taikos sutarties sudarymo nesikreipė nei į ieškovę, nei į SĮ ,,Plungės būstas“ ir neinformavo dėl skolų sumokėjimo vėlavimo, į pretenzijas bei raginimus nereagavo ir toliau piktybiškai, be aiškių ir nepaaiškinamų priežasčių, nemokėjo nei einamųjų mokesčių nei skolų pagal pasirašytą taikos sutartį, nors iš 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. SODROS duomenų bazės pažymų yra matoma, kad atsakovė D. G. nuo 2011 metų yra pastoviai dirbanti ir gauna pakankamai geras pajamas, o atsakovai M. G. ir S. G. taip pat dirba ir gauna pastovias pajamas.

Pažymėjo, kad į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio ir savivaldybės būsto nuomą, sąrašą yra įtraukti 147 asmenys ir šeimos. Ši aplinkybė įpareigoja ieškovę rūpintis ne tik tais asmenimis, kurie jau yra išsinuomoję savivaldybei priklausantį būstą, bet ir tais, kurie laukia būsto gavimo eilėje. Todėl ieškovė yra priversta vertinti nuomininkų elgesį, jų įsipareigojimų vykdymą bei imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrinta ne tik nuomininkų, bet laukiančiųjų būsto teisė į gyvenamąjį plotą.

Vadovaudamasi CK 6.611 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktu, numatančiu, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti, aplinkybėmis, jog atsakovai daugiau nei 3 mėnesius iš eilės nemokėjo nei nuomos nei kitų mokesčių, įskaitant ir taikos sutartyje numatytas skolas, prašė nuomos sutartį nutraukti teismine tvarka ir atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad atsakovai D. G., S. G. ir M. G. gyvena ieškovei Plungės r. savivaldybei priklausančiame 77,89 kv. m. ploto bute, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. Su atsakove D. G. 2001 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

Ieškovė, patikėjimo teise valdanti butą, prašo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su atsakove D. G. ir iškeldinti ją su nepilnamečiu vaiku bei jos šeimos narius, atsakovus S. G., M. G., nesuteikiant kitų savivaldybės gyvenamųjų patalpų. Ieškinys grindžiamas nuomos sutarties 2 dalies b punkte numatytų pareigų nevykdymu, t. y. nuomos mokesčio bei mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas nemokėjimu.

Savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik CK 6.611 straipsnio ar kituose to paties CK skirsnio straipsniuose nurodytais pagrindais. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu, be kita ko, nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Taigi nuomos sutartis atlygintinė, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomininko pareiga už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį viena iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įstatymo nuostatos dėl nuomos sutarties perkeltos į 2001 m. rugpjūčio 29 d. tarp SĮ „Plungės būstas“ ir atsakovės D. G. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria atsakovė D. G. įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kartu sumokant mokestį už komunalines paslaugas (vandenį, dujas, elektros, šilumos energiją bei kitas paslaugas) pagal nustatytąją tvarką patvirtintus tarifus, ne vėliau kaip sekančio po pragyvento mėnesio 10 dieną (nuomos sutarties 2 dalies b punktas).

Iš trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ pateiktos pažymos apie mokesčių įsiskolinimą matyti, kad atsakovės D. G. įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 10 d. siekė 4 873,86 Eur. Nors pateiktoje pažymoje nėra išskirti duomenys, kokią dalį iš bendros skolos sudaro nuomos mokesčio skola, tačiau iš duomenų apie sumokėtus mokesčius matyti, kad 2020 m. lapkričio – 2021 m. rugpjūčio mėnesiais jokie mokesčiai trečiajam asmeniui SĮ Plungės būstas“ nebuvo mokami. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė D. G. nevykdo nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40) straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalines paslaugas pastoviai didėja: įsiskolinimas SĮ „Plungės būstas“ nuo 219,18 Eur (2019 m. lapkričio mėnesį) padidėjo iki 4 873,86 (2021 m. rugpjūčio mėnesį), įsiskolinimas UAB „Plungės vandenys“ padidėjo nuo 503,51 Eur iki 1 113,89 Eur, o UAB „Plungės šilumos tinklai“ už šilumos energiją ir kitas paslaugas įsiskolinimas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesiais susidarė 2 028,34 Eur įsiskolinimas, o bendra skola šiam tiekėjui yra 3 052,51 Eur (bendras buvęs įsiskolinimas sumažėjo tik 82,48 Eur, įsiskolinimą išieškant priverstine tvarka per antstolių kontorą). Viso nustatytas atsakovės įsiskolinimas už komunalines paslaugas yra (duomenys neskelbtini). Šie įsiskolinimai yra susidarę daugiau kaip už 5 metus, jie nuolat didėja. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis per 2015-2021 metus išnagrinėta 12 civilinių bylų dėl nesumokėtų mokesčių už komunalinius patarnavimus, elektros tiekimą išieškojimo iš atsakovės (L2—1162-225/2016, L2-2115-514/2016, L2-207-514/2017, e2-1119-514/2018, e2-1731-1024/2018, eL2-1884-225/2018, e2-2553-669-2018, eL2-1482-225/2019, eL2-2458-514/2019, e2-3116-225/2019, eL2-4254-514/2020, eL2-2948-514/2021, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sistemingai nemoka komunalinių mokesčių.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo inicijuoja pakartotinai. Analogiška civilinė byla atsakovų atžvilgiu buvo iškelta 2019 m. (civilinė byla Nr. e2-3116-225/2019). Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų D. G. ir M. G. iškeldinimo buvo nutraukta. Iš 2019 m. gruodžio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis minėtoje byloje, matyti, kad atsakovai D. G. ir M. G. solidariai buvo įsipareigoję iki 2021 m. gegužės 31 d. sumokėti skolas, susidariusias iki 2019 m. lapkričio 1 d. SĮ „Plungės būstas“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Plungės vandenys“, viso 2 107,18 Eur. Teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovams buvo sudaryta galimybė sumokėti susidariusius įsiskolinimus ir nustatytas terminas, per kurį sutarties pažeidimas turi būti pašalintas. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė 2020 m. spalio 21 d., 2021 m. gegužės 12 d. buvo įspėta dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo ir įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdymo. Tačiau iš UAB „Plungės šilumos tinklai“ 2021 m. rugsėjo 10 d. pažymos Nr. SD-90 matyti, kad po taikos sutarties patvirtinimo taikos sutartyje numatytais terminais įsiskolinimas UAB „Plungės šilumos tinklai“ nebuvo mokamas, UAB „Plungės vandenys“ sumokėtos tik dvi įmokos (56 Eur ir 28 Eur), o SĮ „Plungės būstas“ sumokėtų įmokų (536,25 Eur) per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio nepakako ne tik įsiskolinimui, bet ir einamiesiems mokėjimams sumokėti. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovai, net ir žinodami apie galimą nuomos sutarties nutraukimą, nesiekė pašalinti daromo pažeidimo, susijusio su nuomos mokesčio nemokėjimu, toliau nevykdė nuomos sutartimi nustatytų įpareigojimų.

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, šią teisę praradus nuomininkui (CK 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). Dėl to šioje byloje kiekvieno atsakovo atžvilgiu dėl teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir iškeldinimo turi būti nagrinėjama ir pasisakoma atskirai.

Byloje pateikti duomenys apie susidariusius nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimus patvirtina, kad ne tik pagrindinė nuomininkė, bet ir jos šeimos nariai pažeidė nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių nemoka atsakovei priskaičiuotų mokesčių. Kaip matyti pagal pateiktus duomenis iš VSDFV duomenų bazės, atsakovai yra sveiki, pilnamečiai, darbingi ir dirbantys asmenys, gaunantys darbines pajamas. Pagal gautus duomenis atsakovė D. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini)“, jos draudžiamosios pajamos svyruoja nuo 510 Eur iki 1 927 Eur, atsakovo M. G. gaunamas atlyginimo vidurkis 2020-2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 590 Eur, o atsakovės S. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuojama nuo 694 iki 1365 Eur draudžiamųjų pajamų. Nors atsakovė S. G. tapo pilnamete 2020 m. kovo mėnesį, tačiau nei ji, nei atsakovai D. G. ir M. G. nesiekė mažinti esamų įsiskolinimų bei mokėti einamuosius mokesčius, atsakovai D. G. ir M. G. nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei pagal taikos sutartį, nors tolią galimybę, sprendžiant pagal byloje esančius duomenis, turėjo. Teismo vertinimu, prievolė nevykdoma ne dėl objektyvaus negalėjimo tą daryti, bet dėl pasyvaus atsakovų elgesio, vengiant vykdyti prievolę pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, susidaręs nuomos mokesčio ir kitų komunalinių mokesčių įsiskolinimas yra atsakovų neveikimo pasekmė.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo svarstytina, ar buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimas yra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš būsto.

Kasacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų nesuteikiant kitų taikymo turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiami padariniai nuomininkui kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovės D. G. šeimoje yra nepilnametė dukra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės nuomone, atsakovės D. G. šeima neturėtų būti iškeldinama, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutiktina, jog reikalavimas iškeldinti atsakovę su nepilnamete dukra, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra išimtinai kraštutinė priemonė, tačiau pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą pirmiausia tenka tėvams, kurių pareiga rūpintis savo vaikais bei vykdant sandorius elgtis rūpestingai. Byloje nustatyti nuolatiniai ir ilgalaikiai sutarties pažeidimai, nuompinigių nemokėjimas ir po pradėtų teisminių procesų, raginimų sumokėti įsiskolinimus ignoravimas, neleidžia atsakovės elgesio vertinti kaip rūpestingos ir atsakingos mamos. Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos yra pakankamos būstui išsinuomoti ir nepilnametės dukros teisei į būstą užtikrinti.

Ginčo atveju svarbu pažymėti, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė vykdant nuomos sutartį dėjo reikšmingas pastangas siekiant išsaugoti nuomos teisinių santykių tęstinumą, t. y. darė nuolaidas, sudarant taikos sutartį ir išdėstant įsiskolinimų mokėjimą (jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3116-225/2019), ne kartą ragino sumokėti įsiskolinimą ir pan. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai ne tik nesiekė pašalinti daromo pažeidimo, susijusio su nuomos mokesčio nemokėjimu, nemažino įsiskolinimo ir šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų (pav. nesikreipė dėl mažesnio gyvenamojo ploto suteikimo).

Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčių ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (Konstitucinio teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovai daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos ir kitų mokesčių. Byloje duomenų, kad atsakovai dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių nemoka priskaičiuotų mokesčių ir siekia mažinti esamą įsiskolinimą bei mokėti einamuosius mokesčius, nėra. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nesant objektyvių priežasčių, kurios galėtų pateisinti itin ilgą laiką sistemingą komunalinių mokesčių nemokėjimą, nevykdo nuomos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus ieškovės siekiamą teisėtą tikslą – ieškovės, kaip turto savininkės, ir kitų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, interesų apsaugos, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nutraukti būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus (kartu su šeimos nariais) iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį patenkinus, mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK, 96 straipsnis). Už ieškinio reikalavimą mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, kuris lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Plungė rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2001 m. rugpjūčio 29 d. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp SĮ ,,Plungės būstas“ ir atsakovės D. G., ir iškeldinti atsakovus S. G., M. G., D. G. bei jos dukrą V. G. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Plungėje, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš D. G., S. G. ir M. G. lygiomis dalimis 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.