Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-573-668/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1-573-668/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57359-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-573-668/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57359-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1;1.1.7.2.5; 1.1.10.1;1.1.8.10.1;1.1.8.10.3;1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajai D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Latvių g. 51-3, Kaune, teista 4 kartus, paskutinį kartą 2016-04-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-21 nuosprendį paskirta ir neatlikta bausmė ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 120 val. per 12 mėnesių, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, teistumui neišnykus, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2veikos), 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2016-12-09 apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventiniu A. A. metu, tyčia keturis kartus mediniu pagaliu sudavė jam į galvą ir vieną kartą mediniu pagaliu sudavė į kairį riešą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Be to, ji 2017-01-14 apie 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, keturis kartus peiliu dūrė į rankas savo šeimos nariui – sugyventiniui A. A., taip sukeldama jam fizinį skausmą ir, rankose laikydama peilį, grasino papjauti savo šeimos narį, sugyventinį A. A., todėl buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas.

D. V. visiškai prisipažino kalta ir paaiškino, kad savo namuose jai sugyventinis A. A. neleido gaminti valgyti, žiūrėti televizoriaus ir žaisti kompiuteriu, todėl ji pyko, vieną kartą sugyventiniui sudavė į galvą pagaliu, o kitą kartą grasino jį nužudyti, įdūrė į ranką peiliu. Buvo neblaivi. Po konfliktų sugyventinis iškviesdavo policiją. Ji taip elgėsi, nes sugyventinis ją nervino. Dabar tokį savo poelgį vertina kritiškai. Su nukentėjusiuoju kartu nebegyvena, jokių ryšių nepalaiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę be jos visiško prisipažinimo įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

2017-01-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl 2016-12-09 ir 2017-01-14 įvykių, nukentėjusysis A. A. parodė, kad D. V. yra jo sugyventinė (gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeima, tačiau nebuvo ir nėra susituokę, bendrų vaikų neturi). Pastaruoju metu dviese gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Nors šis butas priklauso asmeniškai D. V., tačiau ilgą laiką gyvendami drauge, bendrai jį renovavo, šio buto remontui jis išleido daug asmeninių pinigų, todėl jaučiasi daliniu šio buto savininku. Pastaruoju metu jo ir D. V. tarpusavio santykiai įtempti, konfliktai šeimoje dažnai. Ji dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini) kasininke, todėl darbo dienomis namo grįžta labai vėlai, jie praktiškai nesimato. Kai ji nedirba, nuolat geria alkoholinius gėrimus, o būdama neblaivi, kelia konfliktus ir smurtauja prieš jį fiziškai. Nors jis yra vyras, fiziškai stipresnis už D. V., tačiau niekada nekelia rankos prieš moterį, o tai žinodama D. V. kuo toliau, tuo labiau įžūlėja. 2016-12-09 apie 15.30 val. jis grįžo namo, tačiau namuose tuo metu buvusi neblaivi D. V. jo neįsileido, priėjusi prie lango iš buto vidaus žodžiu jį įžeidinėjo. Negalėdamas kitaip patekti į savo namus, nutarė išimti vieno iš buto langų stiklą (jis išsiima be jokių pažeidimų – tiesiog nusiima lango rėmo juostelė ir stiklas išsitraukia) ir į butą įeiti pro langą (butas yra namo pirmajame aukšte). Taip ir padarė, tačiau jam belipant pro langą ar jau įlipus į butą, D. V. tyčia, be jokios priežasties, rankoje laikomu mediniu pagaliu keturis kartus smogė jam į galvą bei vieną kartą smogė į kairį riešą. Tokie jos veiksmai yra neteisėti – gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu tvarkosi ir jo lėšomis remontuoja namus, todėl jis turi teisę juose gyventi. Be to, dėl D. V. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą – jam skaudėjo ir tada, kai ji pagaliu daužė galvą, ir tada, kai daužė riešą. Mušdama jį, sugyventinė sakė, kad su juo susidoros, tačiau to nekonkretizavo, rimtais jos grasinimo jis nelaikė. Į medikus ir gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Iš karto po konflikto D. V. pati telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Dėl ko ji juos kvietė, negirdėjo, tačiau suprato, kad dėl to, jog neva jis neteisėtai lindo į savo namus pro langą. Ji prieš jį smurtauja, tačiau jis jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio – prieš ją nenaudojo, jos nemušė. Į policiją paskambino ir jis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išklausę jo ir D. V., pastarąją sulaikė dėl smurto prieš jį. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, to medinio pagalio, kuriuo D. V. jį mušė, nepaėmė, todėl jis jo neišsaugojo. Po šio įvykio D. V. pasakė, kad jai paskirta kardomoji priemonė, kuri draudžia jai bendrauti su juo ir būti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pradžioje ji šios kardomosios priemonės laikėsi, glausdavosi pas kaimynus, tačiau vėliau sugrįžo gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Jam jos buvo gaila, visgi yra šeima, todėl labai tam neprieštaravo, nors žinojo, kad taip ji pažeidžia jai nustatytą draudimą. 2017-01-14 apie 21.10 val. jam ir D. V. dviese esant minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, jiems abiem būnant išgėrus alkoholio, sugyventinė sukėlė žodinį konfliktą. Tęsiantis žodiniam konfliktui, ji staigiu judesiu pagriebė virtuvėje, kurioje vyko konfliktas, ant stalo buvusį peilį, ir pagrasino juo, jį papjauti. Iš karto po grasinimo ji tuo peiliu tyčia keturis kartus dūrė jam į abi plaštakas. Tokiu būdu ji sukėlė jam fizinį skausmą. Realiai jis išsigando, kad ji tikrai jį nudurs, nes ji dūrė nežiūrėdama, kur pataiko. Jis išsigando dėl savo gyvybės ir tikėjo, kad ji grasinimą jį papjauti įgyvendins tuoj pat, to paties konflikto metu. Jis apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Kai atvyko policijos pareigūnai, skausmas buvo šiek tiek atslūgęs, tačiau žaizdos kraujavo. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau jis į jokius medikus ir gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Jis prieš D. V. nesmurtavo, jos nemušė nei tiesiogiai, nei daiktais. Peilį, kuriuo D. V. jį sužalojo, sukėlė fizinį skausmą, policijos pareigūnai pasiėmė kaip daiktinį įrodymą. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 43-45).

2016-12-09 protokole-pareiškime nurodyta, kad priimtas A. A. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2016-12-09 apie 15.30 val. namuose, adresu Latvių g. 51-3, Kaune, konflikto metu jo sugyventinė D. V. mediniu pagaliu trenkė jam keturis kartus į galvą bei vieną kartą į kairį riešą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Į medicinos ekspertus nesikreips (1 t., b. l. 12).

2016-12-09 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-12-09 apie 15.38 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis lenda į buto vidų, laužia langą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. V.. Įvykio vietoje A. A. paaiškino, kad jo sugyventinė D. V. neįsileidžia jo į namus, girtuokliauja ir kelia konfliktus, keikia necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 17-18).

2016-12-09 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl 2016-12-09 įvykio, nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2016-12-09 apie 15.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jo sugyventinė D. V., būdama neblaivi, pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu sugyventinė užsidarė namuose ir nenorėjo jo įleisti į namus ir tuo metu pro langą jį įžeidinėjo bei plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu. Jis bandė patekti į namus, todėl išsiėmė lango stiklą ir, įlipęs į vidų, atrakino duris. D. V., pamačiusi, kad jis namų viduje, paėmė medinį pagalį ir juo keturis kartus trenkė jam į galvą, vieną kartą - į kairės rankos riešą, tokiais veiksmais sukeldama jam fizinį skausmą. Sugyventinė nuolat girtuokliauja, konfliktuoja bei grasina. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips (1 t., b. l. 38).

2017-01-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu priimtas A. A. pareiškimas kuriame jis nurodė, kad 2017-01-14 apie 21.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinė D. V., būdama neblaivi žodinio konflikto metu, paėmusi peilį į rankas, pradėjo grasinti papjauti ir keturis kartus peiliu dūrė į rankas, dėl to sukėlė jam fizinį skausmą. Tame pačiame protokole apklausiamas kaip pareiškėjas (liudytojas) A. A. parodė, kad 2017-01-14 apie 21.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinė D. V. sukėlė žodinį konfliktą, pasiėmusi į rankas peilį, grasindama papjauti, keturis kartus peiliu dūrė jam į abi rankas, dėl to padarė jam sužalojimą. Sugyventinė ne pirmą kartą prieš jį smurtauja. Paskutiniu metu ji grasina jį papjauti. Tame pačiame protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Atlikus apžiūrą, paimtas peilis (1 t., b. l. 21-22).

2017-01-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas peilis, paimtas apžiūros metu (1 t., b. l. 30-33).

2017-01-14 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-01-14 apie 22.42 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinė grasina peiliu, elgiasi agresyviai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. A.. Įvykio vietoje A. A. paaiškino, kad jo sugyventinė peiliu sužalojo rankas, kurios buvo kruvinos, teigė, kad sugyventinė, grįžusi iš darbo, išgėrė alaus ir, pradėjusi konfliktuoti, pasiėmė peilį iš virtuvės ir supjaustė jam rankas. Moteris buvo rasta lauke, už namo. Ji teigė negalinti būti namuose, nes nuolatos konfliktuoja su sugyventiniu. Smurtą galintys rodyti požymiai – žaizda, abiejose plaštakose. Smurtu įtariamas asmuo – D. V. sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą (1 t., b. l. 24-27).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3642 užfiksuota, kad 2016-12-09 16.11 val. D. V. nustatytas 2,02 promilių girtumas (1 t., b. l. 49).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4133 užfiksuota, kad 2017-01-14 23.16 val. D. V. nustatytas 0,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 59).

Kaltinamosios D. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), nes ji 2016-12-09 konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiam per galvą mediniu pagaliu ir taip sukėlė fizinį skausmą, o 2017-01-14 fizinį skausmą nukentėjusiajam sukėlė, durdama peiliu.

Kaltinamosios veiksmai 2017-01-14 kvalifikuotini ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes ji, durdama peiliu savo šeimos nariui – sugyventiniui A. A., grasino jį nužudyti.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamoji teista keturis kartus, administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 96-101), psichiatrijos ligoninės ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruota ( 1 t., b. l.106-,108).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiai nusikalstamai veikai padaryti.

D. V. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, prisipažino kalta, gailėjosi, šiuo metu dirba, tačiau buvo teista, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, bausmės neatlikusi, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas padaryti išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nors kaltinamoji anksčiau teista ir neatlikusi bausmės, tačiau prisipažino kalta, gailisi, turi darbą, su nukentėjusiuoju nebegyvena, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje 6, 7 punktuose numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys kaltinamosios elgesiui teigiamą įtaką. Siekiant kaltinamąją dar labiau drausminti, kad ateityje ji nenusikalstų ir padarytų reikiamas išvadas, jai skirtinas įpareigojimas nevartoti alkoholio ( BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2016-12-09 15.50 val. iki 2016-12-11 10.35 val. ir nuo 2017-01-14 23 val. iki 2017-01-16 16.25 val. išbūtas laikas.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) , 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-09 padaryta veika) 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-01-14 padaryta veika) 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes už 2017-01-14 padarytas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, griežtesnei apimant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-09 padaryta veika), jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-04-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir D. V. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose numatytas pareigas – visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio bei per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-12-09 15.50 val. iki 2016-12-11 10.35 val. ir nuo 2017-01-14 23 val. iki 2017-01-16 16.25 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta