- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- Ik-579-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- E. S., E.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus
- Advokatai
- Rimantas Jonynuiir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui E. S., jo atstovui advokatui Rimantui Jonynui ir trečiojo suinteresuoto asmens A. D. individualios įmonės atstovui A. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. individualiai įmonei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. 2010-07-12 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2010-06-11 sprendimą persiųsti 2010-06-10 pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą ištirti pareiškėjo 2010-06-10 pareiškimą ir motyvuotai atsakyti į visus jame iškeltus klausimus (b. l. 1, 10-11).
Pareiškėjas nurodė, kad 2010-06-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo iškviestas policijos patrulis dėl incidento automobilių naudotų dalių sandėlyje – parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesiėmė jokių veiksmų dėl to, kad pareiškėjui nepažįstamas asmuo jį įžeidinėjo, grasino, pasisavino 300 Lt už prekę, kurią atsiėmė, o pinigų pareiškėjui negrąžino. Naujininkų policijos nuovada pareiškėjo pareiškimą perdavė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o ši nurodė, kad pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai netyrė, kokiu pagrindu ir ar teisėtai vykdoma ūkinė veikla (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pasisavintų pinigų ir pareikštų grasinimų. Atlikus pirminį tyrimą, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau to negali padaryti neturėdamas jokių duomenų apie jam grasinusį asmenį.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23).
Nurodė, kad pareiškėjo atsakovui pateiktame pareiškime buvo nurodyta spręsti ne pagal jo kompetenciją adresuotą skundą. Kadangi pareiškime nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo grasinama ir jis buvo įžeidinėjamas, pareiškimas pagal kompetenciją su visa medžiaga išsiųstas nagrinėti į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atsakovo nuomone, pareigūnų veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo teisingi ir sprendimas persiųsti medžiagą teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė pažeidimų ir išaiškino pareiškėjo teises, kaip to reikalauja įstatymai.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. individuali įmonė atsiliepimo į skundą nepateikė. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje dėl sprendimo panaikinimo nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-06-10 Vilniaus apskrities VPK pateikė pareiškimą, prašydamas ištirti pareiškime nurodytą įvykį ir nustatyti, ar pardavėjo vardu Andrius veiksmuose nėra administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių, bei padėti pareiškėjui atgauti be pagrindo pardavėjui A. perduotus 300 Lt. Pareiškime nurodė, kad 2010-06-10 nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur angaro tipo sandėlyje susiradęs šaltkalvį paprašė surasti konkrečią detalę automobiliui. Šaltkalvis detalę surado ir nurodė, kad ji kainuoja 300 Lt. Pareiškėjui paprašius garantijos, ji nebuvo duota, nurodžius, kad prekę bus galima grąžinti, jei bus netinkama. Pareiškėjui grįžus į sandėlį, detalę paėmė pardavėjas A. ir paprašė prekės įsigijimo čekio, kurio pareiškėjas neturėjo. Kilus incidentui, pardavėjas A. liepė čekio ieškoti šiukšlių kibire arba pasitenkinti grąžinama pinigų suma be PVM, o dėl to paprieštaravus išvarė pareiškėją iš patalpų. Pareiškėjas paskambino į policiją, tačiau šiems atvykus pardavėjas šalia jų ėmė įžeidinėti pareiškėją, grasindamas susprogdinti. Pareiškėjo teigimu, pardavėjas pažeidė tiek naudotų detalių pardavimo tvarką, tiek bendravimo su klientais taisykles (b. l. 29).
Byloje pateiktas policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2010-06-10 buvo gautas pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio konflikto tarp pranešėjo ir darbuotojų dėl detalės (b. l. 31).
2010-06-11 Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-13-S-22605 persiuntė pareiškėjo pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir apie tai 2010-06-11 informavo pareiškėją (b. l. 28, 3).
2010-07-01 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba raštu Nr. 4-5409 informavo pareiškėją, kad nesant patvirtinimų dėl automobilio detalės įsigijimo, nėra teisinio pagrindo nagrinėti ginčą neteismine tvarka ir priimti sprendimą dėl keliamo reikalavimo pagrįstumo. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų neišdavimo (b. l. 4-5).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apskrities VPK atsisakymo tirti pareiškėjo pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes ir sprendimo persiųsti medžiagą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teisėtumo.
2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 14 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad teritorinėms policijos įstaigoms yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus. Įgyvendindama šią funkciją policija gali veikti kaip teritorinis valstybinio administravimo subjektas ir gautus pranešimus, prašymus bei skundus, atsižvelgdama į konkretų jų turinį ir juose pateiktus piliečių prašymus, atitinkamais atvejais gali nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 1, 19 str. nuostatas, vadovaujantis šiuo įstatymu tiriami asmenų skundai ar pranešimai apie viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariatą, kur 2010-06-10 buvo užregistruotas E. S. pareiškimas (b. l. 2). Iš šiame pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas skundėsi tiek dėl automobilių detalės pardavėjo atsisakymo grąžinti pinigus už, pareiškėjo teigimu, netinkamos detalės pardavimą bei dėl minėto pardavėjo grasinimo ir įžeidinėjimo.
1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 19 str. 1 d. numatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal šio įstatymo 34 str. 1 d., administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas skundą padavė ne dėl viešojo administravimo subjektų galimai padaryto jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet kreipėsi dėl fizinio asmens veiksmų, pareiškėjo nuomone, turinčių nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių.
Be to, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl kitų administracinių paslaugų suteikimo (Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą.) (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 d., 15 str.). Dėl to, atsakovas nesprendė minėtų administracinių paslaugų suteikimo klausimo ir pareiškėjas savo skundu tokių klausimų nekelia.
Pagal 2007-08-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 p. asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Panaši nuostata įsigalios nuo 2011-05-01 Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.
Atsakovas, persiųsdamas skundą Vartotojų teisų apsaugos tarnybai, atliko nurodytus veiksmus – persiuntė skundą pagal kompetenciją.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str., Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų ne teisme tvarka.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 17 d., vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nupirkęs įmonėje detalę, vėliau norėjęs ją grąžinti, bei norėjęs, kad jam būtų grąžinti pinigai, kėlė klausimus, susijusius su vartojimo sutarties vykdymu. Dėl to, atsakovas teisėtai pareiškimą perdavė pagal kompetenciją bei apie tai informavo pareiškėją. Dėl kitų minėtų administracinių paslaugų suteikimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė.
Atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, dėl to nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus (ABTĮ 90 str.). Dėl nurodytų motyvų, skundas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetamas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas atsakovo raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą policijos komisariato raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl pareiškimo persiuntimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu siekia, kad būtų iškelta administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamoji byla. Minėtos teisės aktų normos patvirtina, kad administracinis teismas tokių klausimų nesprendžia administracinio proceso tvarka, tokie klausimai yra sprendžiami kita tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad policija yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, administraciniams teismams nesuteikta kompetencija vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumą ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 str. 1 d. nustatyta, kad policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. BPK 166 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Pagal BPK 168 str. 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Pagal šio straipsnio 2 d., atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. Pagal šio straipsnio 3 d., nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo (168 str. 4 d.). Remiantis 168 str. 5 d., atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Rekomendacijų 60 p. numatyta, kad įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas šių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka. Remiantis Rekomendacijų 61 p., išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
Minėta, kad BPK 168 str. 4 d. numatyta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka: ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjas, manydamas, kad ginčijamu atveju turi būti iškelta administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamoji byla, turėjo savo teises įgyvendinti minėta tvarka. Pažymėtina, kad teisminio ar neteisminio administracinio proceso ribose negali būti užtikrinamas Baudžiamojo proceso ar administracinių teisės pažeidimų proceso normų vykdymas, nes toks klausimas neįeina į administracinio proceso reguliavimo dalyką.
Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl sprendimo panaikinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 101 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
administracinę bylą dalyje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-06-11 sprendimo panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.