Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-238-108/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
1-238-108/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-238-108/2013Teisminio proceso Nr. (1-06-1-02007-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1.; 1.2.18.8; 1.2.18.10.; 2.1.17.4.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris,sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,civilinių ieškovų atstovams J. A. G., R. Ž., G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, S. K. siuvimo įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą: jis, būdamas S. K. siuvimo įmonės (įmonės kodas 140258792, registruotos (duomenys neskelbtini) savininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<..>.4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.vasario 17 d.nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus-ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.V-255 „Dėl kasos apartų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos apartų naudojimo taisyklių 31 punkto 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų <...> įdėjimą...“, 5 dalies reikalavimus ,kurie numato, kad „kasos aparatu registruoti atsiskaitymus pagal mokėjimo būdą, išspausdinti kvitą...“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, Klaipėdos m., tyčia, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė S. K. siuvimo įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-16 buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais 544.973,76 Lt (laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 – 522.817,44 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-02-28 – 22.156,32 Lt) gautų įplaukų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse: „AA“, „BB“, „CC“ – parodyta apskaitos sistemos R-Keeper lapuose ir ataskaitose;

- S. K. siuvimo įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė 13 darbuotojų (A. Š. – 11.935,15 Lt, R. A. – 1.745,02 Lt, V. B. – 4.088,87 Lt, A. R. – 6.385,28 Lt, E. S. – 12.361,44 Lt, J. R. – 7.545,59 Lt, T. K. – 5.945,92 Lt, R. K. – 13.697,38 Lt, J. N. – 2.990,50 Lt, J. B. – 5.209,84 Lt, D. A. – 3.142,55 Lt, N. D. – 6.601,18 Lt, I. Š. – 1.259,07 Lt) už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų priskaičiuoto iš viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt bei išmokėto iš viso 63.570,51 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 59.110,68 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 4.459,83 Lt;

- kasos išlaidų orderiais ar mokamaisiais žiniaraščiais 14 atvejų nepagrindė 9.256,36 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo ar deponavimo darbuotojams A. R. – 2.451,35 Lt, E. S. – 679,68 Lt, J. L. – 498,55 Lt ir T. K. – 5.629,78 Lt, neužregistravo darbo užmokesčio įsiskolinimo, nors kasos išlaidų orderiuose užregistravo mokamuosiose žiniaraščiuose užregistruotas sumas;

- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-28 kasos pajamų orderiais nepagrindė 544.973,86 Lt (laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 – 52.2817,44 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-02-16 – 22.156,32 Lt), gautų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse: „AA“, „BB“, „CC“ bei tuo sumažino S. K. siuvimo įmonės dokumentinį kasos likutį 530.817,18 Lt;

- S. K. siuvimo įmonės 13 darbuotojų 130 atvejų išmokėto iš viso 63.570,51 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 59.110,68 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 4.459,83 Lt nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir tuo nesumažino kasos dokumentinio likučio;

- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-28 gautų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse: „Šikšnosparnių lizdas“, „BB“, „CC“ iš viso 544.973,76 Lt, neužregistravo kasos aparatu bei tuo sumažino dokumentinį kasos likutį.

Dėl to, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 negalima iš dalies nustatyti S. K. siuvimo įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, S. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją neteisingus duomenis apie pajamas, pelną: jis, būdamas S. K. siuvimo įmonės (įmonės kodas 140258792, registruotos Geležinkelio g. 28-3, Klaipėdos mieste) savininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1)„laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą“, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti sumokėtino pelno mokesčio iš viso 87.162,49 Lt, 2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis: eilutėje „Pajamos (įplaukos) neparodė 435.812 Lt, parodyta 1.064.144 Lt, turi būti 1.469.956 Lt (435.812+1.034.144), eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neparodė 87.162 Lt ( 435.812* 20%) (parodyta 0,00 Lt), tokiu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną.

Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad “nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, bei nepateikdamas vyr.buhalterei duomenų apie 13 darbuotojų 130 atvejų išmokėtų išmokų iš viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio (iš jų: 2009 m. 121 atveju –77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt), tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėtino iš viso 11.882,56 (11.098,89+783,67) Lt pajamų mokesčio, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, kurias pateikus elektroniniu būdu, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie S. K. įmonės pajamas, o būtent - 14 atvejų laikotarpiu nuo 2009-01-01- iki 2010-02-28 mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis:

- 2009 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.138,91 (12.892,80-6.753,89) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 919,89 (1.237,84-317,95) Lt;

- 2009 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.310,51 (11.949,53-5.639,02) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 885,35 (1.074,38-189,03) Lt;

- 2009 m. kovo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 8.522,23 (14.558,96-6.036,73) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.270,25 (1.448,64-178,39) Lt;

- 2009 m. balandžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.514,35 (12.250,81-5.736,46) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 966,76 (1.129,62-162,86) Lt;

- 2009 m. gegužės mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.364,87 (11.448,99-5.084,12) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 902,51 (1.101,90 – 199,39) Lt;

- 2009 m. birželio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 7.191,29 (12.331,11-5.139,82) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 976,07 (1.164,23-188,16) Lt;

- 2009 m. liepos mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.887,96 (12.455,49-5.567,53) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.048,14 (1.196,30-148,16) Lt;

- 2009 m. rugpjūčio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 7.863,22 (13.135,16-5.271,94) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.160,63 (1.302,83 – 142,20) Lt;

- 2009 m. rugsėjo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 5.738,44 (10.828,52 – 5.090,08) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 883,67 (993,55 – 109,88) Lt;

- 2009 m. spalio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.658,87 (10.425,40 – 5.766,53) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 590,57 (1.112,57 – 522,00) Lt;

- 2009 m. lapkričio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.381,11 (6.672,39 – 2.291,28) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 526,68 (526,68 – 0,00) Lt;

- 2009 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.573,92 (9.054,80 – 2.480,88) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 968,36 (968,36 – 0,00) Lt;

- 2010 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.372,15 (6.646,80 – 2.274,65) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 629,42 (629,42 – 0,00) Lt ;

- 2010 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 1.389,94 (2.350,24 – 960,30) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 154,25 (154,25 – 0,00) Lt .

Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 15 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ...“ bei 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ , tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, turėdamas tikslą išvengti mokėtino 90.850,29 Lt PVM, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 544.973,76 Lt realizavimo įplaukų, iš jų: 2009 m.- 87.004,98 Lt PVM, 2010 m.- 3.845,31 Lt PVM ir tokiu būdu į PVM deklaracijas, vyr. buhalterės užpildytas ir pateiktas elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 10 atvejų įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę (11 eilutė) – 454.123 Lt ir pardavimo PVM (26 eilutė) – 90.850 Lt, tokiu būdu buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamąją vertę (11 eilutė)-454.123 Lt ir pardavimo PVM (26 eilutė)-90.850 Lt, o būtent:

Eil.Nr.Data, mėnuoNurodyta PVM deklaracijųNedeklaruota PVM deklaracijųTuri būti nurodyta PVM deklaracijų11 eilutėje, Lt26 eilutėje,Lt11 eilutėje, Lt26 eilutėje, Lt11 eilutėje, Lt26 eilutėje, Lt12009.05534061012196710183751501162849622009.06718851364399530189111714153255432009.07100706191242702651351277322425942009.081986193771125164782011353818952009.09592061239564826136131240322600862009.10590291239676372160381354012843472009.114910510311371857809862901812082009.1210988023075316476646141527297219Iš viso 2009 m.:701836138776435812870051137648225781102010.018671318209558111729229419381112010.027311715355127302673858471802812Iš viso 2010 m.:159830335641831138451781413740913Iš viso:861666168510454123908501315789263190

Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad “Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti”; 2 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos” (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” 20.1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad: “Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga”, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, turėdamas tikslą išvengti 33.139,62 socialinio draudimo įmokų, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kaip Draudėjas, nuo kiekvienam apdraustam asmeniui (13 darbuotojų) 130 atvejų nepriskaičiuoto iš viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (30,98%) iš viso 25.684,84, iš jų: iš jų: 2009 m. – 23.899,74 Lt, 2010 m. – 1.785,10 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 7.454,78 Lt, iš jų: 2009 m. – 6.936,19 Lt, 2010 m. – 518,59 Lt. Užpildytuose ir pateiktuose (vyr. buhalterės) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1) pranešimuose už 2009 m. I, II, III, IV ketvirčius įrašė žinomai neteisingus duomenis, t.y.:

- Stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neparodė: 2009 m. I ketvirtyje – 20.971,66 Lt, II ketvirtyje – 20.070,52 Lt, III ketvirtyje – 20.489,62 Lt, IV ketvirtyje – 15.613,91 Lt,

- Stulpelyje „Įmokų suma“ neparodė - 2009 m. I ketvirtyje – 8.384,46 Lt, II ketvirtyje – 8.024,19 Lt, III ketvirtyje – 8.184,86 Lt, IV ketvirtyje – 6.242,42 Lt.

2) pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė žinomai neteisingus duomenis, t.y.:

- Stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neparodė: 2010 m. sausio mėnesį – 4.372,15 Lt, vasario mėnesį – 1.389,94 Lt.

- Stulpelyje „Įmokų suma“ neparodė: 2010 m. sausio mėn. – 1.748 Lt, vasario mėn. – 555,69 Lt.

Kaltinamasis S. K., apklaustas 2012-03-19 teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, prisipažino iš dalies ir parodė, kad įmonėje galėjo būti neapskaitytų arbatpinigių, kurių jis nekontroliavo, nors turėjo tai daryti, tačiau arbatpinigius leido pasilikti pamainos darbutojams, tokiu būdu skatindamas jų motyvaciją dirbti. Teigė, kad arbatpinigiai negalėjo būti fiksuojami laukelyje „Banketai“. Taip pat parodė, kad kasdien kai kuriems darbuotojams už tam tikras sumas leisdavo pavalgyti, tačiau ir galimai už šiuos pavalgymus apskaitytos kasos aparate sumos galėjo būti neteisingai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Likusių kaltinimų nepripažino ir parodė, kad neįsivaizduoja iš kur tos sumos susidarė. Visus piniginius ir buhalterinius klausimus tvarkė buhalterė, kasininkai, administratoriai. Už deklaracijų teikimą buvo atsakinga buhalterė. Atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jis pasirašydavo, jam pateikdavo buhalterė ir pagal juos būdavo mokami darbuotojų atlyginimai, jokių nurodymų dėl papildomo neoficialaus atlyginimo niekam nebuvo davęs ir tokie atlyginimai nebuvo mokami. Kaltinime nurodytu laikotarpiu jis turėjo sveikatos problemų ir negalėjo tinkamai kontroliuoti įmonės veiklos, tuo metu personalas pradėjo vogti pinigus, produkciją, ir kai jis pradėjo atleidinėti darbuotojus, šie kerštaudami jam parašė skundą mokesčių inspekcijai.

Kaltinamasis S. K., apklaustas 2012-06-08 teisiamojo posėdžio metu, papildomai parodė, kad jis darbuotojų arbatpinigių nekontroliavo, juos dalindavosi patys darbuotojai, atsispausdinę lapelius, iš kurių matydavosi, kam kiek priklauso. Krizės laikotarpiu, nebegaunant pelno, jis darbuotojams pranešė, kad ketina išnuomuoti patalpas. Nuo to laikotarpio darbuotojai pradėjo sukčiauti, neberodyti jam visų gaunamų pajamų. Jam pinigus rytais perduodavo vadybininkė arba administratorė pagal „Zet“ ataskaitą. Jokių kitų sumų jis nėra gavęs.

Kaltinamasis S. K., apklaustas 2013-05-07 teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstmų neprisipažino ir parodė, kad jis ataskaitas gaudavo iš administratorės ir pagal tas ataskaitas gaudavo pinigus. Duomenis iš visų restoranų jis perduodavo buhalterei, kuri apskaičiuodavo mokesčius. Kasmet jų buhalterinę apskaitą tikrindavo mokesčių inspektoriai, ir viskas būdavo gerai. Jis darbuotojams atlyginimus mokėdavo tokius, kokius paskaičiuodavo buhalterė ir tik tada, kai buhalterė juos paskaičiuodavo. Apie spausdinamus atlyginimų lapelius jis sužinojo tik tyrimo metu, iki tol jis nieko nežinojo galimai dėl aplaidumo, nes ilgai sirgo ir pakankamai neprižiūrėjo darbuotojų. Minėtais atlyginimų lapeliais darbuotojai dalindavo arbatpinigius, tuos lapelius darbuotojai patys atsispausdindavo. Prasidėjus krizei, jis neturėjo reikiamų lėšų darbuotojų atlyginimams išmokėti, jis darbuotojams liko skolingas 70000 Lt darbo užmokesčio.

Liudytoja G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2005-05-09 iki 2011-05-25 dirbo buhaltere S. K. įmonėjė. Patvirtino, kad S. K. siuvimo įmonė užsiėmė viešuoju maitinimu restaranuose „BB“, „AA“ bei „CC“. Parodė, kad vedė minėtos įmonės buhalterinę apskaitą pagal vadybininkų ir paties įmonės vadovo S. K. pateiktus dokumentus, išrašydavo kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius pagal elektroninį kasos aparato žurnalą. Pažymėjo, kad duomenis į elektroninius kasos aparatus įvesdavo įmonės darbuotojai – barmenai. Su minėtose aparatuose esančia programa ji nedirbo, neturėjo prieigos. Kasos knygoje pinigai buvo užpajamuojami pagal kasos žurnalo inkasuotas sumas. S. K. išrašydavo kasos pajamų orderį, naudodamasis kasos žurnalu, o gautus pinigus „išplaudavo“ pagal pinigų išmokėjimus tiekėjams. Atkreipė dėmesį į tai, kad apskaitos dokumentuose eilutėje „banketai“ truko piniginių lėšų. Įtarė, kad minėtoje eilutėje apskaitomi ne visos gaunamos piniginės lėšos, darbuotojams mokami neoficialūs atlyginimai. Ant S. K. stalo radusi neaiškius paskaičiavimus, padarė jų kopijas patikrinimui. Minėtus paskaičiavimus kratos metu rado jos namuose. Atlyginimus darbuotojams išmokėdavo įmonės vadovas. Ji tvarkė tik tuos duomenis, kuriuos jai pateikdavo, todėl iš kur atsirado kaltinime nurodyto dydžio piniginės sumos, paaiškinti negali. Mano, kad minėtos piniginės sumos susidarė dėl to, jog buvo mokamos neapskaitytos piniginės sumos. Nėra mačiusi, kad S. K. imtų pinigus iš kasos aparatų, nepasirašydamas, be to, nematė, kad S. K. dirbtų kompiuteriu su programa „R-Keeper“. S. K. turėjo sveikatos problemų ir negalėjo tinkamai kontroliuoti įmonės veiklos, todėl tuo metu įmonės apskaitos dokumentus tvarkė vadybininkai, S. K. rūpinosi tik atlyginimų išmokėjimu.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo 0,5 etato bare „AA“ indų plovėja. S. K. mokėjo nevienodo dydžio atlyginimą, mokėjo mažiau, negu buvo sutarta, bet žiniaraštyje R. A. pasirašydavo už didesnę, nei realiai gautą, sumą. S. K. išmokėdavo atlyginimus iš pinigų, vadybininkų paimtų iš kasos aparato. S. K. liko jai skolingas apie 100,00 Lt atlyginimo. S. K. įmonėje ji dirbo viršvalandžius, už kuriuos papildomai mokama nebuvo.

Liudytoja E. S. parodė, kad nuo 2004 iki 2010 metų dirbo restorane „BB“. Atlyginimų apskaitos žiniaraštyje nurodytos išmokamos atlyginimų sumos nevisada atitikdavo realiai gaunamus altyginimus, kartais buvo mokami neapskaitomi pinigai po 500,00-600,00 Lt, kuriuos išmokėdavo S. K.. 2009-2010 metais į rankas ji gaudavo apie 1000,00 Lt per mėnesį, į minėtą dydį buvo įtrauktas 4 procentų neoficialus priedas prie atlyginimo nuo padarytos apyvartos. Ji nesutinka, kad yra gavusi 12000,00 Lt neoficialių, neapskaitytų piniginių lėšų. S. K. įmonė jai liko skolinga už nepilnai sumokėtą atlyginimą.

Liudytoja J. R. parodė, kad apie tris metus dirbo virėja restorane „BB“, gaudavo nuo apyvartos priklausiusį valandinį atlyginimą, mokamą kas savaitę grynais pinigais. Krizės metu į rankas gaudavo apie 1000,00-1200,00 Lt (nors žiniaraštyje buvo nurodomos 500,00-600,00 Lt sumos), o ne krizės metu apie 1500,00-1600,00 Lt, atlyginimą, į kurį buvo įtrauktas ir neoficialus priedas prie atlyginimo nuo padarytos apyvartos. Paaiškinti, ar per 9 darbo mėnesius galėjo iš darbovietės gauti 7000,00 Lt neoficialių pajamų, negali.

Liudytoja L. L. parodė, kad S. K. įmonėje dirbo vadybininke, jos darbo funkcijas sudarė – užsakymų derinimas ir informacijos, susijusios su dienos pietumis ir pan., pateikimas internete. Ji įmonės apskaitos dokumentų netvarkė, nesudarinėjo, tik registruodavo sąskaitas – faktūras. Už darbą gaudavo apie 900,00 Lt dydžio atlyginimą, neoficialaus atlyginimo gavusi nėra. Į kasos aparatus įvesdavo informaciją apie patiekalus bei nuordydavo jų kainą. Kasos aparato žurnalą pildydavo barmenai, padavėjai, kurie ir buvo atsakingi už minėtą funkciją. S. K. kiekvienos darbo dienos vakare paimdavo pinigus iš kasos aparato. Ji nėra mačiusi, kad S. K. dirbtų su kasos aparatuose esančia programa „R-Keeper“. Minėtoje programoje nurodytos ir kasos aparate realiai buvusios pinigų sumos sutapdavo. Apie neoficialiai mokamus atlyginimus ji nieko nežino.

Liudytoja I. Š. parodė, kad dirbo barmene – padavėja S. K. įmonėje, bare „CC“. Teko dirbti su programa „R-Keeper“, kurioje nevisi mokėjimai buvo įtraukiami į programą, nes nuo to priklausydavo priedas prie gaunamo atlyginimo. Ji darydavo tai, ką pasakydavo įmonės vadovas. S. K. išmokėdavo atlyginimus, kurių vieną apie 1000,00 Lt, oficialų, mokėjo kartą per mėnesį, atžymėdamas tai žiniaraštyje, o kitus, neoficialius, apie 100,00-150,00 Lt dydžio, kas pamainą, nedarydamas jokių atžymų minėtame žiniaraštyje. Aplinkybės, kad per 4 mėnesius 11 dienų gavo 12000,00 Lt atlyginimo, neprisimena.

Liudytojas T. V. parodė, kad darbo santykiais su S. K. įmone nesusijęs, jis aptarnaudavo įmonėje įdiegtą kompiuterinę programą „R-Keeper“. Programa į kompiuterį įdiegiama su atitinkamais, paruoštais nustatymais, o vartotojas tuos nustatymus gali keisti. Standartinėje programoje yra keturi apmokėjimo būdai, kuriuos pasirenka duomenis į programą teikiantis asmuo. Vienas iš būdų – „nemokėjimai“, kuris reiškia, kad pardavimai atliekami ne per kasos aparatą. Pavienių duomenų iš minėtos programos pašalinti neįmanoma. S. K. neaiškino, kaip dirbti su minėta programa, apmokė dirbti tik pastarojo įmonės darbuotojus. Kasos kvitų numeriai nesutampa todėl, kad įmonėje buvo keli kasos aparatai su atskiromis duomenų bazėmis ir tik viename iš kasos aparatų buvo galima matyti bendrą visų kasos aparatų atliktų operacijų informaciją. Kasos aparate pasirenkant mokėjimo būdą „banketai“ – duomenys apie atliktus užsakymus į kasos aparatą ir atitinkamą ataskaitą nepatenka. Fiskaliniame aparate esantys numeriai galėjo nesutapti su programos „R-Keeper“ numeracija dėl to, kad užsakymai būdavo uždaromi per programos funkciją „nemokėtojai“.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo S. K. įmonėje, restorane „BB“ apie 6 mėnesius, taip pat dirbo su programa „R-Keeper“. Šioje įmonėje atlyginimai buvo mokami tvarkingai. Jis gaudavo minimalų atlyginimą ir du procentus prie atlyginimo, kurio dydis priklausė nuo apyvartos. Gaunamo atlyginimo dydis sutapdavo su tuo, kuris buvo nurodomas gaunamų atlyginimų žiniaraščiuose. Jis nematė, kad S. K. būtų dirbęs su minėta programa. Barmenai ir padavėjos turėjo atskiras kasas, todėl atskirai atsiskaitydavo administratorei. Jokio „dienos mokesčio“ nebuvo, už maitinimą mokėjo kartu su kitais darbuotojais, įnešdamas pinigus grynais į kasą.

Liudytojas T. K. parodė, kad nuo 2002 iki 2010 metų dirbo barmenu – kasininku S. K. įmonėje, restorane „BB“ ir „AA“. Jis gaudavo dvigubą atlyginimą: vieną minimalų pagal žiniaraštį, kitą pagal susitarimą. Įmonėje darbuotojams buvo mokamas 50,00 Lt dydžio “dienos mokestis“, be to, buvo mokamas ir 2 procentų dydžio mokestis, kuris tiesiogiai priklausė nuo padarytos apyvartos. Neoficialų atlyginimą jis gaudavo vokuose, kuriuos atnešdavo S. K.. Restorane „BB“ buvo prekių (maisto, gėrimų ir pan.) trūkumų, kurie buvo dengiami iš darbuotojų algos.

Liudytoja R. K. parodė, kad atliko tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, apklausė visus liudytojus ir nustatė, kad S. K. darbuotojams mokėjo neapskaitytą atlyginimą, už kurį darbuotojai nepasirašydavo ir kurio dydis priklausė nuo apyvartos.

Liudytoja specialistė V. V., apklausta 2012-05-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji šioje byloje atliko specialisto išvadą ir nustatė, kad S. K. įmonėje kasos aparatuose įdegtos programos „R-Keeper“ čekiuose nurodytos sumos neatitiko buhalterinėje apskaitoje užregistruotų sumų, gavosi apie 544 tūkstančių litų skirtumas. Teigė, kad minėta pinigų suma neapskaityta nepagrįstai, be to, nesumokėti atitinkami mokesčiai. Pažymėjo, kad skaičiuojant neapskaitytus darbo užmokesčius ir atitinkamai nesumokėtus mokesčius, vadovavosi liudytojų parodymais, nes kitų duomenų išvadai pateikti pateikta nebuvo.

Liudytoja specialistė V. V., apklausta 2013-10-03 teismo posėdžio metu, parodė, kad pagal specialistams pateiktus dokumentus atliko nuslėptų pajamų skaičiavimą. Tyrimo metu nustatė nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neapskaitytas pajamas ir apskaičiavo nuo jų mokėtiną pelno mokestį bei tai, kad metinėje pelno deklaracijoje neteisingai nurodytos įmonės sąnaudos. 2011-06-20 specialisto išvados 7 lape kompiuterines finansines ataskaitas atliko specialistas V. V., ji į tyrimą įsitraukė tik tyrimo gale. Atliekant tyrimą, buvo įvertinti visi pateikti dokumentai, todėl ji daro išvadą, kad buvo įvertintos ir pateiktos visos būtinos įmonės ataskaitos, todėl specialisto išvadopateiktos šioje byloje yra pagrįstos ir teisingos.

Liudytoja ekspertė M. K., apklausta 2013-10-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo buhalterinės ekspertizės akto dvyliktame lape nurodyta, kad gautų neapskaičiuotų įplaukų yra 15350,20 litų daugiau nei specialisto išvadoje, nes ekspertizei atlikti nebuvo pateiktos EKA juostos. Prie bylos nebuvo pridėtos A. R. ataskaitos, todėl ji ekspertizės akte ir nurodė, kad minėti dokumentai nepateikti. Galbūt skaičių skirtumo tarp išvadų, nurodytų ekspertizės akte ir specialisto išvadoje nebūtų, jei jai būtų buvę pateiktos A. R. ataskaitos ir dokumentai, rasti kratos metu pas G. Š.. Pagal pateiktą penktą klausimą ji sąnaudų neskaičiavo, rėmėsi įmonės pateiktamos sąnaudomis. Paskaičiavo 423033,79 Lt įmonės pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į metinę pelno mokesčio deklaraciją, todėl neapskaičiuotas pelno mokestis sudaro 37680,54 litų. Kadangi nebuvo įmanoma visas sąnaudas patvirtinti, nes trūko dokumentų, ji, atliekant ekspertizę, rėmėsi 252942,08 litų sąnaudų suma, nes jos buvo įrodytos turimais dokumentais. Ji mano, kad buhalterė ne visus dokumentus išsaugojo. Tyrimą atliekant vadovavosi tam tikromis rekomendacijomis ir kur reikėjo, taikė mažesnį mokesčių tarifą. Buhalterė į pajamų mokesčio deklaraciją buvo įrašiusi tiek pajamų, kiek ir sąnaudų, o ji nustatė, kad sąnaudų buvo daugiau nei pajamų.

Liudytoja ekspertė A. S., apklausta 2013-10-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji darė tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje buvo atsižvelgta į priskaičiuotą papildomą atlyginimą darbuotojams, nustatant ar buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jų dirbtas darbo dienas ir valanda. Ji atliko ekspertinį tyrimą, nustatant, ar buvo, ar nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes, tačiau nevertino atliktų specialisto išvadoje nurodytų paskaičiavimų. Apskaičiuojant darbo užmokestį, ji vadovaujasi septintame klausime nurodyta procedūra. Skaičiavimai buvo atlikti pagal pateiktus darbo užmokesčio lapelius, sulyginant juose duomenis su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais duomenimis. Šių duomenų neatitikimus nurodė ekspertizės akte.

Iš 2010-02-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad 2009-12-12 ir 2009-12-15 buvo atlikti S. K. siuvimo įmonei priklausančių kavinių „BB“ ir „AA“ operatyvūs patikrinimai (2010-02-04 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.K1-641 (T1.,b.l. 2-3)), surašytos faktų fiksavimo pažymos Nr.K1-641 ir K1-641-1(T1., b.l. 5-6, 7-8). Patikrinimo metu buvo pasirinktos ir peržiūrėtos 2009 m. 11 mėn. įvykusios bei kavinės „BB“ esančių 3 kompiuterinių kasos aparatų (toliau KKA) su fiskaliniu bloku kontrolinėse juostose užfiksuotos ūkinės operacijos. Čekių, patekusių į KKA kontrolines juostas, numeracija yra bendra visiems 3 kavinės KKA. Lyginant kvitų, patekusių į KKA kontrolinę juostą, skaičių su per dieną „Z“ ataskaitoje užfiksuotu fiskalinių kvitų bei „Z“, kitų suminių ataskaitų skaičiumi, nustatyta, ka laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30 minėtų KKA kontrolinėse juostose neužfiksuotos 995 ūkinės operacijos. Tuo pačiu laikotarpiu KKA kontrolinėse juostose rasti 1304 čekiai. Nustatyta, kad per 2009 m. lapkričio mėn. gali būti neapskaityta 35,820 Lt pajamų. Peržiūrėjus atsitiktinai pasirinktų ankstesnių laikotarpių kavinės „BB“ KKA kontrolines juostas, nustatyti analogiški atvejai. Pagal apyvartos žiniaraštį nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 S. K. į kasą įnešė iš viso 613,000 Lt, kurie galimai gauti už visuomeninio maitimo paslaugų tiekimą klientams ir neįtraukti į buhalterinę apskaitą (T.1,b.l. 1).

Iš 2010-03-17 kompiuterinės sistemos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompiuterizuota baro apskaitos sistema „R-Keeper“, kurios metu buvo nustatyta, kad pardavimo sistemoje „R-Keeper“ saugomi duomenys tik už vieną baro dieną, kitų laikotarpių duomenų rasta nebuvo (T.1,b.l. 163-164).

Iš 2010-06-10 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui, buvo apžiūrėti S. K. siuvimo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurios metu, peržiūrėjus kasos aparatų žurnalus, nustatyta, kad įmonė žurnaluose užregistravo gautas įplaukas grynais ir kortelėmis. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nebuvo galima nustatyti, kiek įmonė gavo įplaukų pavedimu. Peržiūrėjus laisvos formos lapus „Bendra apyvarta“ ir pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti, ar lapuose „Bendra apyvarta“ eilutėje „Pavedimu“ sumos atitinka su įmonės išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir įplaukomis, gautomis bankiniu pavedimu (T.1, b.l.169-171).

2011-06-30 specialisto išvadomis Nr.5-3/62 Dėl S. K. siuvimo įmonės ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus: “už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 S. K. siuvimo savininkas S. K. atsakė už įmonės apskaitos organizavimą.

S. K. siuvimo įmonės kompiuterinės programos R-Keeper duomenis, nurodytus lapuose „Bendra apyvarta“ ir kompiuterinės programos R-Keeper sisteminėse balansinėse ataskaitose nurodytus duomenis, palyginus su elektroninio kasos aparato duomenimis ir S. K. siuvimo įmonės pagal PVM sąskaitas faktūras pagrįstus maisto paslaugų suteikimus ūkio subjektams (kompiuterizuotoje baro apskaitos sistemoje R-Keeper parodytas mokėjimo būdas - „pavedimu“) nustatyta, kad S. K. siuvimo įmonė buhalterinėje apskaitoje neužregistravo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-16 32 atvejais gautų įplaukų iš viso 544,973,76 Lt– parodyta eilutėje „Banketai“ ir nepagrindė apskaitos dokumentais 544,973,76 Lt gautų įplaukų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse bei tuo sumažino dokumentinį kasos likutį 544,973,76 Lt. S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterė G. Š. minėtu laikotarpiu įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose (kasos knyga) neužregistravo 544,973,76 Lt .

Remiantis S. K. siuvimo įmonės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 darbo užmokesčio suvestinėse, kuriose pasirašė S. K. ir vyr. buhalterė G. Š., nurodytais duomenimis, 13 darbuotojų už šį darbo laikotarpį 130 atvejų išmokėjo iš viso 63,570,51 Lt darbo užmokesčio daugiau, tai yra nepagrindžiant buhalterinės apskaitos dokumentais, nei nurodyta apskaitos registre „Darbo užmokestis“,ir šio darbo užmokesčio nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir tuo nesumažino kasos dokumentinio likučio.

S. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė 13 darbuotojų už minėtą darbo laikotarpį 130 atveju priskaičiuoto iš viso 82,907,79 Lt. darbo užmokesčio. Vyr. buhalterė G. Š. apskaitos registruose (darbo užmokesčio suvestinėse) neužregistravo duomenų apie 13 darbuotojų, už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų priskaičiuoto iš viso 82907,79 Lt. bei neįrašė šių duomenų įmonės apskaitos registre „Kasos knyga“.

Pagal pateiktas darbo užmokesčio suvestines, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kasos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad S. K. darbuotojams – A. R., E. S., J. R. ir T. K. – 14 atvejų nepagrindė 9259,36 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo mokamaisiais žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, darbo užmokesčio 9259,36 Lt nedeponavo, neužregistravo įsiskolinimo darbuotojams, tačiau kasos išlaidų orderiuose S. K. pasirašė, kad gavo visas mokamosiuose žiniaraščiuose užregistruotas darbo užmokesčio išmokėjimui skirtas lėšas. Tokiu būdu, S. K. 14 atvejų pagrįsdamas kasos išlaidų orderius visai išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio sumai, kasos išlaidų orderiais įformino kasos operacijas apskaitos dokumentais, t.y.kasos išlaidų orderiuose pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. S. K. apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t.y. laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-02-28 d. 14 atvejų kasos išlaidų orderiais pagrindė 9259,36 Lt lėšų nurašymą iš kasos.

S. K., mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose išmokėtų išmokų priskiriamų A klasės pajamoms: 130 atvejų buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė S. K. siuvimo įmonės 13 darbuotojų už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 priskaičiuoto iš viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio. Išmokėtų išmokų iš viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 11882,56 Lt pajamų mokesčio ir tuo padarė Valstybės biudžetui 11882,56 Lt nuostolį.

S. K. 14 atvejų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis.

S. K. nuo 130 atvejų nepriskaičiuoto iš viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (30,98%) iš viso 25684,84 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 7454,78 Lt. Tokiu būdu S. K. siuvimo įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė iš viso 33139,62 Lt nuostolį.

S. K. siuvimo įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktuose pranešimuose už 2009 m. I, II, III, IV ketvirčius nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

S. K. siuvimo įmonė nuo 13 darbuotojų už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų nepriskaičiuoto iš viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, nepriskaitė ir nesumokėjo įmokų į garantinį fondą iš viso 82,91 Lt. Nuo laikotarpiu 2009-05-01 iki 2010-02-28 S. K. siuvimo įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų 544973,76 Lt realizavimo įplaukų, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 90850,29 Lt PVM. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 10 atvejų pateiktose minėto laikotarpio PVM deklaracijose deklaravo tikrovės neatinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę – 454123 Lt ir pardavimo PVM – 90850 Lt.

S. K. įmonė nuo 2009 m. buhalterinėje apskaitoje neparodytų 435812,46 Lt gautų pajamų, tai yra apmokestinamojo pelno, nepriskaičiavo 87162,49 Lt pelno mokesčio bei neparodė buhalterinėje apskaitoje. 2009 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis: eilutėje „Pajamos (įplaukos)“ neparodė 435812 Lt, parodyta 1034.144 Lt, turi būti 1469.956 Lt, eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neparodė 87162 Lt (parodyta 0,00 Lt).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus S. K. siuvimo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad S. K. siuvimo įmonė padarė iš viso 223117,87 Lt nuostolį (T.2,b.l. 13-46).

2013-03-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-1871(12), 11-55(13) išvadose nurodyta, kad:

Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K. įmonės gautos įplaukos už maitinimą, tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu tvarkant S. K. įmonės apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):

- 6 str. 2 d.: į apskaitą neįtraukta 529623,56 Lt įplaukų už maitinimą, iš jų 507467,24 Lt 2009 m. ir 22156,32 Lt 2010 m. sausio - vasario mėn.

-12 str. l d.: nesurašyti apskaitos dokumentai, patvirtinantys įvykdytas pardavimų operacijas 529'623,56 Lt sumai.

-12 str. 4 d. ir 16 str. l d.: nebuvo užregistruotos 529623,56 Lt gavimo ir susijusios ūkinės operacijos;

- Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr.V-255, 31 p.: S. K. įmonėje kasos aparatais nebuvo užregistruotas piniginių lėšų gavimas 529623,56 Lt sumai.

- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751):

-14 str. l ir 2 d.: S. K. įmonė neapskaičiavo 88278,78 Lt PVM nuo 529623,56 Lt įplaukų.

- 90 str. l d.: S. K. įmonė nesumokėjo 88278,78 Lt PVM nuo 529623,56 Lt įplaukų.

Dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti S. K. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jo struktūros.

Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Gryni nurodytos sumos iš esmės sutampa su S. K. įmonės kavinėse įrengtų EKA kasos operacijų žurnaluose nurodytomis sumomis.

Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Pavedimu nurodytos sumos nesutampa su pagal S. K. įmonės PVM sąskaitas faktūras nustatytas pardavimų sumomis.

Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Banketai nurodytos sumos S. K. įmonės apskaitoje neatvaizduotos.

Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiomis dalimis galėjo būti panaudotos neapskaitytos įplaukos: neoficialiam darbo užmokesčiui mokėti, produktų pirkimams ir kitoms išlaidoms apmokėti ar įneštos į kasą kaip savininko įnašas ūkinės veiklos vystymui.

Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K. įmonės gautos įplaukos už maitinimą, tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu S. K. įmonėje neapskaityta 441344,78 Lt pajamų, iš jų 2009 m. gegužės - gruodžio mėn. 423033,78 Lt, 2010 m. sausio - vasario mėn. 18311,00 Lt. Šios pajamos neapskaitytos S. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje.

S. K. įmonė neprivalėjo teikti metinės finansinės atskaitomybės, kur atsispindi įmonės duomenys apie jos turtą.

Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K. įmonės gautos įplaukos už maitinimą, tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu S. K. įmonė neapskaičiavo ir nedeklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose 88278,78 Lt pardavimo PVM, dėl ko neapskaičiavo ir nesumokėjo 83729 Lt mokėtino PVM.

Jeigu S. K. įmonės darbuotojai 2009-01-01 - 2010-02-28 laikotarpiu dirbo taip, kaip nurodyta FNTT 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62, tai nuo jiems apskaičiuoto, tačiau neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiuota ir 45105,09 Lt mokesčių: gyventojų pajamų mokestis 2009 m. 11098,89 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 783,67 Lt, iš viso 11882,56; garantinio fondo įmokos 2009 m. 77,15 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 5,76 Lt, iš viso 82,91 Lt; socialinio draudimo įmokos (30,98%) 2009 m. 23899,74 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 1785,10 Lt, iš viso 25684,84 Lt; socialinio draudimo įmokos (9%) 2009 m. 6936,19 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 518,59 Lt, iš viso 7454,78 Lt;

2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje S. K. įmonė neparodė bent 252942,08 Lt sąnaudų. Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K. įmonės gautos įplaukos už maitinimą, tai 2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje S. K. įmonė neparodė 423033,78 Lt pajamų, neapskaičiuotas pelno mokestis sudaro 37680,54 Lt.

2010-06-03 kratos metu paimtame baltame segtuve esantys dokumentai - ataskaitos Bendra apyvarta ir darbo užmokesčio apskaičiavimo lapeliai negali būti laikomi apskaitos dokumentais, kuriais remiantis yra tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, kadangi jie sudaryti nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 d. Nr. lX-574) 13 str. l d. l p., 2 p., 3 p. ir 6 p. reikalavimų: nenurodytas apskaitos dokumento pavadinimas, nenurodytas ūkio subjektas, kuris sudarė šiuos dokumentus ir turėtų juos pasirašyti, nenurodyta dokumento sudarymo data.

2010-06-03 kratos metu paimtame baltame kartoniniame segtuve (125 lapai), esančius S. K. siuvimo įmonės 2009 m. dokumentus galima vertinti kaip juodraštinius dokumentus -apskaitos registrų variantus.

2010-06-03 kratos metu paimtame baltame kartoniniame segtuve (227 lapai) esančius 2009 m. dokumentus galima vertinti kaip S. K. siuvimo įmonės apskaitos dokumentų/registrų juodraštinius variantus atliekant įvairius apskaičiavimus - vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas darbuotojų darbo užmokesčio apskaitytinos ir išmokėtino sumos apskaičiavimas, darbo užmokesčio kortelės sudarymas.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62 apskaičiuojant R. A., V. B., J. N., D. A. mokėtiną darbo užmokesčio sumą buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas jų dirbtas darbo dienas.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62 apskaičiuojant žemiau nurodytiems S. K. siuvimo įmonės darbuotojams mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jų dirbtas darbo dienas ir valandas:

apskaičiuojant A. Š. mokėtiną darbo užmokesčio sumą buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas jos dirbtas darbo dienas, bet neatsižvelgta į išdirbtas darbo valandas.apskaičiuojant A. R. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jis 2009 m. sausio mėn. dalinai dirbo ir atostogavo, o kovo mėn., gegužės mėn. birželio mėn. ir rugpjūčio mėn. sirgo. Tad, jam už darbą šiais mėnesiais galėjo būti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei 1.000,00 Lt.apskaičiuojant E. S. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad ji 2009 m. liepos mėn. dirbo ne visą mėnesį, rugsėjo mėn. sirgo, pusę spalio mėn. dirbo, o kitą pusę - sirgo. Tad, jai už darbą 2009 m. liepos ir spalio mėn. galėjo būti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei 1.000,00 Lt, o rugsėjo mėn. neturėjo būti apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio suma.apskaičiuojant J. R. 2009 m. kovo mėn. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad ji šį mėnesį 2 d. atostogavo ir 2 d. sirgo. Tad, jai už darbą 2009 m. kovo mėn. galėjo būti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei l 000,00 Lt.apskaičiuojant T. K. 2009 m. gegužės mėn., liepos mėn., lapkričio mėn. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis dėl dirbtų darbo dienų ir poilsio dienų. Be to, gegužės mėn. apskaičiavo l 000,00 Lt mokėtiną sumą nors darbo užmokesčio lapelyje (26.2 priedas) buvo apskaičiuota 719,08 Lt suma, t.y. FNTT specialistas nesilaikė vieningos metodikos apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokesčio sumą kai tyrimui yra pateikti darbo užmokesčio lapeliai.apskaičiuojant R. K. 2009 m. spalio mėn. - gruodžio mėn. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jis šiuo laikotarpiu dirbo po l val. per dieną. Tad, jam už darbą šiais mėnesiais galėjo būti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei l 200,00 Lt.apskaičiuojant J. B. 2009 m. gruodžio mėn. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jai 2009 m. gruodžio 18 d.ir 29 d. buvo suteikta poilsio diena, o papildomas atlyginimas už tą mėnesį apskaičiuotas atsižvelgiant į pateiktuose darbo užmokesčio lapeliuose nurodytas darbo dienas apskaičiuojant N. D. mokėtiną darbo užmokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jos dirbtas darbo dienas ir darbo valandas, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, kad jai buvo suteikta poilsio diena, o specialisto išvadoje už tą dieną yra apskaičiuojamas darbo užmokestis.apskaičiuojant I. Š. mokėtiną darbo užmokesčio sumą buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jos dirbtas darbo dienas išskyrus 2009 m. vasario mėn., kadangi pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ji dirbo 14 d.d., o specialisto išvadoje darbo užmokestis apskaičiuotas už 16 d.

FNTT 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62 nurodyta neapskaityta 544973,76 Lt įplaukų suma už 2009-01-01 - 2010-02-28 laikotarpį, tad su 2009 m. S. K. įmonės veiklos rodikliais lyginama tik 2009 m. dalis, kuri sudaro 522817,44 Lt.

Už 2009 m. specialisto išvadoje nustatyta 522817,44 Lt neapskaitytų pajamų suma sudaro 42% visų 2009 m. S. K. įmonės pardavimų arba 51% 2009 m. pardavimų per EKA.

Specialisto išvadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46 Lt suma sudaro 42% S. K. įmonės apskaitytų pajamų.

Specialisto išvadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46 Lt suma sudaro 74% S. K. įmonės parduotų prekių savikainos sumos.

Specialisto išvadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46Lt suma yra 2,74 karto (435812,46 / 159039,44) didesnė už pirktų paslaugų sąnaudas (T.6, b.l. 72-103).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, įrodyta aptartų įrodymų visuma. Nors kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, vėliau nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų jo parodymų matyti, kad jis kaltę iš esmės pripažįsta, nes ir pats nurodė, kad buhalterinė apskaita tiriamu laikotarpiu nebuvo tinkamai vedama, o be to, tam įtakos turėjo jo liga ir nepapakankama jo, kaip įmonės vadovo pavaldinių kontrolė.

Teismas, įvertinęs 2011-06-30 specialisto išvadą Nr. 5-3/62 ir 2013-03-04 teismo buhalterinės ekspertizės aktą Nr. 11-1871, bei apklausęs specialistę V. V. ir ekspertes A. S. bei M. K., nustatė, kad atliekant ekspertizę, nebuvo pateiktos EKA juostos ir A. R. ataskaitos, o specialistams atliekant tyrimą – buvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, reikalingi tyrimui atlikti, todėl dėl šios aplinkybės skiriasi specialisto išvadoje ir ekspertizės akte pateiktos galutinės išvados. Teismas nenustatė, kad ekspertizės akte nurodytos išvados yra neteisingos, ar jos padarytos neobjektyviai ištyrus spesialisto išvadas bei pateiktus dokumentus, tačiau atsižvelgia į tai, kad ekspertams pagal jų paaiškinimus, atliekant tyrimus, nebuvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, kurie buvo pateikti darant specialisto išvadas. Teismas padarė išvadą, kad tiriant kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, atskirus buhalterinės apskaitos etapus, padarytus įstatymo pažeidimus ir juos įvertinant skaidyti specialisto išvadą ir ekspertizės akte nurodytas išvadas, t.y. vienoje dalyje vadovautis specialisto išvada, kitoje – ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, būtų neteisinga ir šioje byloje sukeltų painiavą, nes įrodymu pripažįstamas visas vientisas dokumentas, nekeliantis abejonių dėl visapusiškai atliktų tyrimų ir padarytų išvadų, o ne jo dalis. Dėl šių aplinkybių, teismas privalo vadovautis specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, nes teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje nėra nustatytų aplinkybių, kad specialisto išvada yra klaidinga ir neobjektyvi, o tuo pačiu ir neteisinga. Be to, kaltinamasis aktas yra parengtas specialisto išvadų teiginiais ir skaičiavimais, todėl jį papildžius ar pakeitus teismo buhalterinės ekspertivės išvadų patikslinimais, iš esmės keistųsi kaltinamojo akto struktūra ir esmė, o teismas savo iniciatyva iš esmės keisti ar pildyti kaltinamojo akto turinį neturi įstatyminio pagrindo(LR BPK 255 str.).

Kaltinamasis S. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. apgaulingai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.

Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Šios nusikalstamos veikos subjektu pagrįstai pripažintas kaltinamasis S. K. kaip įmonės vadovas, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad buhalterė tyčia S. K. individualiai įmonei buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros.

Nustatyta, kad S. K., būdamas S. K. siuvimo įmonės savininku sąvininku ir vadovu, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti S. K. siuvimo įmonės laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis S. K. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, jis pateikdamas buhalterei žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Taigi, tarp S. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis S. K. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašęs neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika buvo baigta, kai įmonės vadovas, buhalterinės apskaitos vykdymo subjektas S. K. į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikė juos atitinkamai institucijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis yra tikslas išvengi mokesčių. Šios nusikalstamos veikos subjektu laikomas kaltinamasis S. K., nes jam, kaip individualios įmonės savininkui, įstatymu nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Nustatyta, kad S. K., būdamas S. K. siuvimo įmonės savininku ir vadovu, siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie pelną ir pajamas bei pateikė šiuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai.

Abi nusikalstamos veikos padarytos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes šios veikos padarytos esant vieningai tyčiai, viena veika, jais pažeidžiami skirtingi baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniai.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 189978,25 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių (pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, įmokos į garantinį fondą) (T. 4, b.l. 70, 72). Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nesutiko su šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas Juozas A. G. parodė, kad, pareiškiant civilinį ieškinį, žalos suma buvo apskaičiuota, remiantis 2011-06-30 specialisto išvada. Kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tarp S. K. padarytos nusikalstamos veikos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl 189978,25 Lt žala iš kaltinamojo S. K. priteistina, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 33139,62 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių (VSDF įmokų, sveikatos draudimo įmokų nuo nepriskaičiuoto 82907,79 Lt darbo užmokesčio (T. 4, b.l. 78-79, 80-81). Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nesutiko su šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. Ž. parodė, kad, pareiškiant civilinį ieškinį, žalos suma buvo apskaičiuota, remiantis 2011-06-30 specialisto išvada. Kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tarp S. K. padarytos nusikalstamos veikos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl 33139,62 Lt žala iš kaltinamojo S. K. priteistina, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str) ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti pažeisti vieną esminių valstybės funkcionavimą užtikrinančių pagrindų – finansų sistemą. S. K. idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. S. K. anksčiau neteistas, dirba, yra vyresnio amžiaus, sunkiai serga, kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes bei į tai, kad jis turtinės žalos neatlygino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susitarti dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, S. K., kaip pirmą kartą teisiamam, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmės rūšį – baudą. Skiriant baudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis dirba, sunkiai serga, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. turi būti subendrintos, jas apimant, t.y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės 2011-11-02 nutarimu laikinai apribotos S. K. nuosavybės teisės į jam priklausančią negyvenamąją patalpą – parduotuvę – barą, adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001, uždraudžiant disponuoti turtu, apribojimo mastas – 223117,87 Lt (T. 4, b.l. 125-126). Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės nutarimu apribotas nuosavybės teises į S. K. priklausantį turtą - negyvenamąją patalpą – parduotuvę – barą, adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001, kadangi šios teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs 2012-04-24.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį - 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį S. K. paskirti - 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. K. priteisti 189978,25 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. K. priteisti 33139,62 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-11-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu apribotas nuosavybės teises į S. K. turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę – barą, adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001.

S. K. siuvimo įmonės buhalterinius dokumentus, kurie yra saugomi FNTT prie LR VRM, adresu Pilies.g.12, Klaipėda, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. K. siuvimo įmonei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris