- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-620-370/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08317-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- V. V. V., J. D.
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-620-370/2010
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. spalio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Ievai Mockutei ir Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. M., atsakovei J. D., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. V. ieškinį atsakovei J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės V. V. V. ir J. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuolat ją įžeidinėjo, kėlė konfliktus, ją sumušė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jai paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su ieškove bei per vieną mėnesį atlyginti 137,78 Lt turtinę žalą. Kilusio tarp šalių konflikto metu atsakovė ieškovę viešoje vietoje pažemino bei sužalojo sveikatą. Ieškovė jaučia skausmą, buvo pažeminta bendradarbių, praeivių akivaizdoje, po pasityčiojimų patyrė dvasinį sukrėtimą, po įvykio pablogėjo jos reputacija, aplinkiniai nesisveikina, todėl ji patyrusi tokį sukrėtimą prašo iš atsakovės priteisti neturtinę žalą.
Klaipėdos m. apylinkės teismas 2009-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 78 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad
konflikto metu ieškovė patyrė stresą, išgąstį, jai buvo padaryti galvos, kairiojo sėdmens, kairiojo kelio sąnario sumušimai, tačiau specialaus gydymo jai nereikėjo. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes nusprendė, kad 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga, sąžininga pagal atsakovės turtinę padėtį, šalyje nustatytą uždarbio vidurkį ir ieškovės sveikatos sutrikdymo lygį.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad teismas visiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas nuspręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į ieškovės amžių, t. y. kad žalos padarymo metu jai buvo 74 metai, buvo silpnos sveikatos. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus jos patirtiems išgyvenimams, dvasiniam skausmui.
Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu. Nurodė, kad už padarytą nusikaltimą jau buvo nubausta ir atliko bausmę, jos gaunama pensija maža, atsakovė serga.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad priimant atsakovės apeliacinį skundą buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, t. y. apeliacinis skundas paduotas su trūkumais: neaiškus apeliacinio skundo turinys, apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nenurodoma, kodėl neteisingai byla išspręsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-22 ir 2010-05-19 nutartimis atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas, apeliacinis skundas priimtas nagrinėti pašalinus apeliacinio skundo trūkumus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, tinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į visumą įstatyme nurodytų kriterijų.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti LR CK 6.250 str.. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją, vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgti į dėl nusikaltimo padarymo atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą, iš atsakovės priteistas 137,78 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimas. Nuosprendyje nurodyta, kad viešoje vietoje V. V. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – dešinio dilbio sumušimas ir masyvi poodinė kraujosruva, minkštųjų audinių paburkimas, poodinės kraujosruvos dešinės mentės projekcijoje, ant dešiniojo klubo, galvos sumušimas. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė skausmą, nepatogumus, nurodė, kad pablogėjo jos reputacija, atsakovė ją pažemino, aplinkiniai su ja nesisveikina ir pan. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 15 000 Lt. Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo pavojus ieškovės gyvybei nebuvo kilęs, t. y. specialaus gydymo jai nereikėjo, nebuvo paguldyta gydytis į ligoninę, nebuvo atliekamos skausmingos procedūros ir pan. Kolegijos nuomone, ieškovė šiuo metu gali tebejausti skausmą ne vien tik dėl atsakovės veiksmų, tačiau ir dėl savo sveikatos būklės – antro tipo cukraligės, lėtinės galvos smegenų išemijos, pirminės arterinės hipertenzijos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios reputacijos, todėl šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti atsakovės turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, prekiaudama turguje gauna nedideles pajamas, dėl to ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo priteisimas gali sukelti jai sunkias turtines pasekmes. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, mano, kad ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis, todėl vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir siekdama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skausmą bei atsižvelgdama, kad atsakovė sutinka (apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad būtų tokią sumą sumokėjusi) sumokėti 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nepažeidžia abiejų šalių interesų pusiausvyros, taip pat priteisto žalos atlyginimo dydis neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.
Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.