Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1079/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
1-199-1079/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37583-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1079/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37583-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui (nuotoliniu būdu),

kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajam G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) turintis 7 klasių išsimokslinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas, paskutinį kartą - Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų areštas ir 1581,72 Eur (42 MGL) dydžio bauda, paleistas atlikęs arešto bausmę - 2025 m. kovo 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. M., sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 23.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, būdamas neblaivus (nustatytas 3,11 promilės neblaivumas) priėjęs prie sėdinčio ant kėdės G. B., trenkė jam vieną kartą stikliniu buteliu per galvą, po ko pastarajam nukritus ant žemės, dužusio butelio stikline šuke, įdūrė vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, taip jam padarydamas dešinės plaštakos pjautinę žaizdą su ilgojo tiesiamojo nykščio raumens sausgyslės nupjovimu, bei pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, tokiais savo veiksmais G. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

3. A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad pas juos buvo atėję svečių, išgėrinėjo. Tas, kuris buvo pas jį buvo atėjęs pakvietė eiti pas nukentėjusįjį pažaisti šaškėmis. Nuėjo ir jam su juo kilo konfliktas. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas. Negali paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai ant rankos. Nepamena, kad jis dūrė nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam trenkė su buteliu per galvą, kitų veiksmų lyg ir neatliko. Tai buvo degtinės butelis. Jis buvo padėtas ant stalo. Nepamena, kad dūrė nukentėjusiajam į dešinės rankos plaštaką, nes buvo girtas. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Negali paaiškinti, kodėl atliko tokius veiksmus, gal ir galėjo būti dėl jo veiksmų nukentėjusiajam padaryti tokie sužalojimai. Tą dieną galėjo būti išgėręs butelį degtinės. Prisimena, kad kilo tas konfliktas ir jis išėjo. Buvo atvažiavusi policija. Jis su žmona išėjo namo. Nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, susipažino su bylos medžiaga, su nukentėjusiojo parodymais. Mano, kad nukentėjusysis nemeluoja. Civilinį ieškinį pripažįsta, dar jo neatlygino, negavo algos. Savo veiksmų nepateisina, blogai padarė. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes nebuvo susitikę. Anksčiau su juo nebuvo pažįstami. Nežino, kodėl tarp jų kilo konfliktas. Moralinę žalą atlygintų dalimis. Šiuo metu dirba naftoje (duomenys neskelbtini) įmonėje. Nori dar kartą atsiprašyti, gailisi, kad taip įvyko, prašo skirti mažesnę bausmę. Sutiko sudaryti rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju. Teisiamojo posėdžio pertraukos metu sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju.

4. Nukentėjusysis G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nesutinka su kaltinamojo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka tikrovės, jos akyse nematė. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo išaiškinta teisė pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio nepareiškė, nes tikėjosi, kad jis ateis, atsiprašys ir jie susitars, bet iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų, beveik pusę metų nepasirodė. Teisiamojo posėdžio metu susitarė su kaltinamuoju sudaryti rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo.

5. Kadangi kaltinamasis A. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nors ir teigė, kad dalies aplinkybių neprisimena dėl girtumo, bet pripažino nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad jis galėjo nukentėjusiajam rankos plaštakos sužalojimus padaryti, davė teismui išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

6. Kaltinamojo A. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, nukentėjusiojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

6.1. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. rugsėjo 25 d.) duotais nukentėjusiojo G. B. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 23.30 val. pas brolį L. B., adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, atėjo jam nepažįstamas asmuo, kiek žino A. M., kurį pasikvietė brolio pažįstamas T., pavardės nežino, kurį brolis įsileido. Atėję A. M., jam besėdint prie kompiuterio, kiek atsimena, nes labai greit viskas įvyko, A. M. priėjo prie jo ir nieko nesakęs jam trenkė iš stiklinio butelio per galvą, kuris dužo, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po ko jis nukrito nuo kedės ant žemės. Tada A. M. sudužusį stiklinio butelio kaklelį, kuris buvo jau nuskilęs, laikydamas rankoje ir priėjęs jam dūrė su stiklinio butelio šukėmis į dešinės rankos plaštaką ir taip ją stipriai sužalojo. Jam pradėjo iš plaštakos plūsti kraujas. Jis nieko nesakęs, atsistojęs nuo žemės, išsitraukė telefoną iš kišenės ir išėjo į kiemą ir ten išsikvietė policijos pareigūnus ir laukė jų atvažiuojant jau kieme. Tą vakarą visi buvo neblaivūs. Greitoji pagalba atvykusi jį išsivežė į Mažeikių ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės plaštakos sausgyslės pažeidimas, buvo skubiai atlikta plaštakos operacija su bendra nejautra, po kurios buvo paguldytas į traumatologijos skyrių ir išleistas 2024 m. rugsėjo 17 d. tolimesniam gydymui ambulatoriškai. Visus ligoninės išrašus pateiks, dabar yra nedarbingume, su nenustatytu terminu. Prašo nustatyti jam nepažįstamą asmenį, kuris jam sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė jo sveikatą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sužalojimų, nes teisme reikš civilinį ieškinį. Papildomos apklausos metu patikslino savo duotus parodymus, kad kaip ir buvo minėjęs pirminėje apklausoje 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 23.30 val. pas brolį L. į butą, atėjęs A. M., kurį matė pirmą kartą. Jam besėdint kambaryje ant kėdės, prie kompiuterio, priėjęs prie jo ir nieko nesakęs, ne iš šio ne iš to jam degtinės stikliniu buteliu vieną kartą trenkė per galvą, dėl ko jis nukrito nuo kėdės ant žemės. Jam atsisėdus ant grindų, jis atsisuko pasižiūrėti kas jam trenkė per galvą ir atsisukęs pamatė, kad tai A. M.. Nespėjo nė sureaguoti, kai pamatė, kad M. jau laikydamas rankoje butelio kaklelio nudaužtą šukę, jam ruošiasi ja įdurti, tačiau jis vis dar sėdėdamas ant žemės, bandydamas apsisaugoti, pakėlė dešinę ranką, po ko A. M. staiga stiklo šuke, jam įdūrė į dešinės rankos plaštaką. Nei jam suduodamas buteliu, nei įdurdamas šuke, jis jam nepasakė nė vieno žodžio ir net nesuprato dėl ko jis taip padarė. Jis neatsimena, kad tą vakarą būtų sukonfliktavęs su juo pačiu ar jo žmona. Nei prieš jį, nei prieš jo žmoną jis tą vakarą jokio smurto nenaudojo. Kiek pamena, kai M. jam trenkė su buteliu ir įdūrė su šuke į plaštaką, brolis L. su drauge R. tuo metu buvo virtuvėje ir kas vyko kambaryje nematė. Kita moteris E. taip pat miegojo kitame kambaryje ir taip pat nieko nematė. Kur kiti asmenys buvo tuo metu, dėl buvusio girtumo nepamena. Jam civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato ir parodo, kad byloje jis civilinio ieškinio nereikš, nes nemato prasmės. Tiesiog nori, kad už jo sužalojimą M. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 46-49; 50-53);

6.2. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. lapkričio 18 d.) duotais liudytojo L. B. parodymais, kad jis yra G. B. brolis. 2024 m. rugsėjo mėnesį, bet dienos jau nepamena, maždaug apie 21.00 val., jis pakvietė savo draugą T. P. į svečius pažaisti šaškėmis. T. pas jį į namus sutiko ateiti. Kai T. atėjo pas jį į svečius, pamatė, kad kartu su juo atėjo ir jam nepažįstami vyriškis su moterimi, kurių vardų nežino, bet vėliau paaiškėjo, kad vyriškio vardas yra A. Iki jų atėjimo, pas jį namuose taip pat dar buvo brolis G. B., jo draugas J. Č., jo draugė R. J., bei jo draugas S. L. su savo drauge E. T. su paminėtais vyriškiu ir moterimi atėjus pas jį į butą, jis su R. buvo virtuvėje, S. miegojo miegamajame, o svetainėje alkoholį vartojo brolis G., E. ir J. G. sėdėjo svetainėje prie kompiuterio. Tomui su svečiais atėjus, jis nuėjo prie durų juos įleisti. T. su nekviestais svečiais įleidus, A. jam jau pasirodė konfliktiškas, nes jį nustūmė į virtuvę, kur buvo R., o ne trenkė į galvos sritį, kaip buvo sakęs atvykusiems pareigūnams. Jį nustūmus į virtuvę, T. su jais nuėjo į svetainę. Jam būnant su R. virtuvėje, jis išgirdo svetainėje triukšmą, todėl nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Atėjęs į svetainę, pamatė, kad jo brolis G. guli kruvinas ant žemės. Taip pat įėjęs į kambarį pamatė, kad prie jo svaidosi stiklo šukės. Jis pradėjo visų klausti kas čia vyksta, tačiau A. jam atkišęs turėtą kažkokį tai peilį pasakė, „koks tavo reikalas“. Suprato, kad jo brolį sužalojo minėtas vyriškis vardu A. Kaip jo broliui buvo suduota buteliu per galvą, jis to fakto nematė, bet tai turėjo matyti svetainėje buvę T., J. ir E. Tai pamatęs, jis nuėjo į virtuvę pasakyti R. Dabar dėl girtumo visų aplinkybių jis nepamena, bet lygtais brolis atsikėlęs nuo žemės išbėgo iš kambario į lauką, prie laiptinės ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Jam su broliu būnant lauke, neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Pareigūnams papasakojus, kas nutiko, su jais kartu įėjo į butą ir jis nurodė kaltininką, nes brolis tuo metu buvo greitosios mašinoje. Pareigūnai A. išsivedė į lauką, po ko lygtais neužilgo išėjo iš buto ir jo moteris. Ką pareigūnai su jais kalbėjo jis neatsimena, bet atsimena, kad jis po pokalbio buvo paleistas (t. 1, b. l. 67-70);

6.3. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. gruodžio 5 d.) duotais liudytojo T. P. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, vakare, tikslaus laiko nepamena, jis nuėjo į svečius, į namus pas savo draugą A. M.. Jam pas jį nuėjus, bute dar buvo jo žmona R. M. Jie visi trys pradėjo vartoti alkoholį. Jiems bevartojant alkoholį, jis dabar gerai visų įvykio aplinkybių nepamena, bet atsimena tai, kad jis susiskambino su savo senu pažįstamu L. B., kuris jam pasiūlė pas jį ateiti pažaisti šaškėmis, nes kartais pas jį nueina pažaisti. Dabar taip pat neatsimena kokiomis aplinkybėmis tai buvo, bet atsimena, kad pas L. į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini) g., nuėjo jie visi trys, o būtent jis, A. ir R. Atėjus jam su draugais pas L. į butą, kiek pamena lygtais L. juos ir įleido. Pamatęs, kad jis atsivedė A. su R. jis nebuvo patenkintas, sakydamas, kad bute per daug žmonių. Kiek pamena, jie iš pat pradžių jau dėl kažko apsižodžiavo, bet dėl buvusio girtumo jam sunku viską prisiminti. Atsimena, tai, kad įėjus į butą, jis pirmas nuėjo į kambarį, kuriame prie kompiuterio sėdėjo G., taip pat kambaryje buvo J.. Ar dar kas nors kambaryje buvo, jis nepamena. Jam būnant kambaryje, jis išgirdo, kad koridoriuje vykta kažkoks žodinis konfliktas ir didelis triukšmas. Tada jis nuėjo į koridorių asmenis apraminti ir pamatė, kad koridoriuje konfliktuoja L. su R. ir A. Jam bandant juos visus apraminti ir tai pavykus padaryti, kiek pamena A. trumpam iš koridoriaus pasišalino ir kažkur nuėjo. Tada jam vėl grįžus į kambarį, kuriame buvo prieš tai, pamatė ant grindų sėdintį G. su kruvinomis rankomis, tačiau jo veidas ir galva lygtais kruvini nebuvo. Taip pat pamatė, kad prie stalo svaidosi sudužusio butelio stiklo šukės. Jis pradėjo G. klausti kas nutiko, bet G. tik keikėsi ir šaukė „už ką“. Lygtais kai jis pamatė sužalotą G., nei L., nei R. kambaryje nebuvo. Kas dar buvo kambaryje jis dėl buvusio girtumo tikrai nepamena ir taip pat negali tiksliai papasakoti visų įvykio aplinkybių. Atsimena dar tai, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Paskui kitą dieną G. jam pasakojo, kad jam su buteliu neva per galvą trenkė A. Dėl ko taip padarė, jis jam nieko nepasakojo. Papasakojo tiek kiek prisimena, nes dėl buvusio girtumo jam sunku detaliau ką ir prisiminti. Šiaip bute buvę visi asmenys buvo gan stipriai pasvaigę nuo alkoholio ir nežino kas detaliausiai galėtų papasakoti visas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 73-76);

6.4. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. gruodžio 17 d.) duotais liudytojo S. L. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, bet dienos jau tikrai nepamena, jis, E. ir R., kažkaip atsidūrė pas pažįstamą L. B. bute, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nei namo, nei buto numerio nepamena, tik atsimena, kad gyvena pirmame aukšte. Kaip iš kur jie atėjo pas L. į butą dėl buvusio girtumo nepamena, kadangi į butą atėjo jau būdami neblaivūs. Atėjus į butą jis, L., E. ir R. pas jį visi toliau vartojo alkoholį. Kur tuo metu buvo L. brolis G., jis dėl buvusio girtumo nepamena. Atsimena tai, kad jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, jis nutarė nueiti pamiegoti į kitą kambarį. Jam prabudus, jis pamatė, kad šalia jo miega E.. Ją palikęs jis nuėjo į kambarį kur visi vartojo alkoholį. Įėjęs į kambarį pamatė jame esančius pažįstamą A. M. su žmona R. M. ir T. P.. Pamatė, kad R. yra kruvina nosis. Jos paklausė kas nutiko. Ji parodė į ant grindų prie stalo sėdintį L. brolį G. ir pasakė, kad dėl kraujuojančios nosies yra kaltas G. Daugiau nieko visiškai nepasakojo. Jis dabar tikrai neprisimena, kaip atrodė ant grindų sėdintis G., kadangi kambaryje yra mažai šviesos ir prieblanda. Nesuprato ar jis sužalotas ar ne, nes niekas nieko nepasakojo kas kambaryje įvyko. Kažkokių tai stiklo šukių taip pat nematė. Koridoriuje girdėjo tik šūkaujantį L., kuris lakstė po butą ir šaukė, kad iškvietė policiją. Kur tuo metu buvo R. nežino, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Po kelių minučių, pamatė, kad į butą įėjo policijos pareigūnai, kurie pradėjo aiškintis situaciją. Jis iš L. kalbų suprato, kad bute kažkas susimušė, bet kas su kuo nesuprato, nes buvo ką tik atsikėlęs. Parodo, kadangi jis miegojo kitame kambaryje tai tikrai nematė ir nežino kas su kuo susimušė. Apie tai nei L., nei kitų bute buvusių asmenų neklausinėjo, nes jam neįdomu. Iki šiol jis nežino kas ten pas L. bute susimušė, nes nesidomėjo ir nieko neklausinėjo. Visi bute esantys asmenys buvo neblaivūs ir nežino, kas apie konfliktą galėtų papasakoti daugiau (t. 1, b. l. 79-82);

6.5. ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. spalio 22 d.) duotais liudytojos R. M. parodymais, kad ji yra A. M. sutuoktinė. 2024 rugsėjo mėnesį, bet dienos nepamena, apie 21.00 val. val. pas jas į namus atėjo A. draugas T. P. Jam atėjus, jos visi trys namuose vartojo alkoholį. Jiems bevartojant alkoholį, T. susiskambino su kažkokiu tai draugu vardu L. ir susitarė susitikti pažaisti šaškėmis. T. jai su A. pasiūlė eiti kartu. T. juos nusivedė į kažkokį tai butą esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, nes bute buvo pirmą kartą ir jame nėra niekada buvusi. Atsimena tik tai, kad butas buvo pirmame aukšte. Atėjus į butą, jame buvo dvi moterys, kurių ji nepažįsta ir matė pirmą kartą, vaikinas vardu J., kurį žino iš matymo, bei du vyrai, iš kurių vienas buvo vardu L., o kito vyriškio vardo nežino. Kurio vyriškio vardas buvo L. ji nežino, tik žino, kad ėjo pas L. Įėjus į butą ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo paminėtos dvi moterys ir J.. A. T. ir kiti vyriškiai kambaryje nebuvo, nes buvo kažkur ar tai virtuvėje ar tai koridoriuje. Jai sėdint kambaryje ant kėdės, į kambarį atėjo kažkuris iš vyriškių, kurio nepažįsta ir jos paklausė kas ji tokia. Ji dabar neatsimena, bet galėjo būti taip, kad ji tam vyriškiui kažką atžagaraus pasakė, dėl ko jis jai išorine rankos plaštaka vieną kartą pliaukštelėjo per nosį, dėl ko jai iškart iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai susisėmus už nosies, viena moteris jai atnešė popieriaus kraujui nusivalyti. Jai valantis nosį, į kambarį įėjo A. ir paklausė, kas jai nutiko. Ji jam parodė vyriškį, kuris jai pliaukštelėjo ranka per nosį, po ko A. jį išsivedė iš kambario. Kur jie nuėjo ji nematė. Kambaryje liko ji, tos dvi moterys ir vaikinas vardu J. Po kelių minučių A. sugrįžo į kambarį ir pasakė jai, kad eitų lauk iš buto ir pirmas išėjo į lauką. Po kelių minučių į lauką išėjo ir ji, kur kieme pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie bendravo su A. ir dviem pagyvenusiais vyriškiais. Kuo vyriškiai skundėsi ji negirdėjo, ir ar kuris iš jų buvo sužalotas nematė. Kad A. būtų sudavęs buteliu kuriam nors iš vyriškių ji nematė, ir jai apie tai jis nieko nepasakojo. Šiuo metu pasakyti, kuris iš pagyvenusių vyriškių jai pliaukštelėjo per nosį ji pasakyti negalėtų, nes neįsidėmėjo veido (t. 1, b. l. 61-64);

6.6. 2024 m. rugsėjo 13 d. informaciniu pranešimu apie įvykį, kuriame užfiksuota, kad pranešėją prie namų, prieš 5 min. sumušė nepažįstamas asmuo ir pasišalino. Pranešėjui kraujuoja ranka, galva, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Lauks pranešėjas namuose. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugsėjo 13 d. 23.30 (t. 1, b. l. 10-11);

6.7. 2024 m. rugsėjo 25 d. G. B. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 23.30 val. pas brolį L. B., adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, atėjo jam nepažįstamas asmuo, kiek žino A. M., kuris trenkė vieną kartą iš stiklinio butelio per galvą, po ko jis krito ant žemės. Nukritus, A. M. dūrė su sudužusio butelio šuke į dešinės rankos plaštaką. A. M. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio, buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) į Mažeikių ligoninę ir paguldytas į traumatologijos skyrių. Prašo nustatyti jam nepažįstamą asmenį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukelto fizinio skausmo (t. 1, b. l. 27-30);

6.8. 2024 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 00.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad minėtu adresu yra 5-ių aukštų daugiabutis, blokinis namas. Name yra dvi aiptinės. Einant nuo pirmosios namo laiptinės iki antrosios laiptinės, šalia laiptų aikštelės matosi šviežio kraujo tiškalas. Ant laiptinės durų aikštelės laiptų yra maži, šviežio kraujo tiškalai. Pro laiptinės duris patenkama į laiptinę. Prie laiptinės durų vidinės slenksčio dalies yra maži kraujo tiškalai. Ant pirmojo aukšto laiptų aikštelės grindų yra maži kraujo tiškalai. Į butą, kuriame yra tiksli įvykio vieta patenkama per pirmojo aukšto laiptų aikštelės, kairėje pusėje esančias šviesios spalvos duris, kurios yra be rankenos. Ant buto durų vidinės ir išorinės dalies, prie spynos, yra šviežio kraujo žymės. Pro buto duris matyti prieškambaris. Dešinėje prieškambario pusėje yra spintelė, kurioje yra pakabintos striukės bei padėti įvairūs daiktai. Pro prieškambarį patenkama į svetainę. Kambarys netvarkingas. Kambaryje yra daug namų apyvokos daiktų ir kitų „rakandų“. Viduryje kambario yra baltos spalvos čiužinys. Šalia čiužinio yra juodos ir raudonos spalvos kėdė. Šalia kėdės ant žemės yra šviežio kraujo tiškalas. Šalia kraujo tiškalo ir kėdės yra stiklo šukės (t. 1, b. l. 31-33);

6.9. 2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. patruliuojant iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją prie namų prieš 5 min. sumušė nepažįstamas asmuo ir pasišalino. Pranešėjui kraujuoja ranka, galva, reikalinga GMP. Atvykus pranešime nurodytu adresu prie namo laiptinės pasitiko L. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 1,7 prom. neblaivumas. L. B. nurodė, jog jo brolį ką tik sumušė nepažįstamas jam vyriškis, bei jo brolis sėdi prie kitos laiptinės ir jam reikalinga medikų pagalba, kadangi kraujuoja ranka. Priėjus prie L. B. brolio G. B., šis paaiškino, jog jam skubiai reikalinga pagalba, kadangi kraujuoja jo ranka. Vyriškis teigė, jog jį sumušė nepažįstamasis ir anksčiau nematytas jam vyriškis, kuris atvyko pas brolį į svečius, bei dėl jam nežinomos priežasties apie 23 val. 30 min. svetainės kambaryje, jiems vartojant alkoholį su kitais svečiais, bei jo broliu, nepažįstamasis sudavė jam stikline butelio tara vieną smūgį į kairės pusės galvos sritį, bei tokie nepažįstamojo vyriškio veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą, kurį šis įvertino aštuoniais balais iš dešimties, bei paminėjo, jog jam bandant gintis nuo smūgio ir pakėlus dešinę ranką stiklo šukė pataikė ant dešinės rankos plaštakos, bei ją sužalojo, pasipylė kraujas. G. paaiškino, jog vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais, tačiau kitų bruožų neįsidėmėjo, teigė, jog dėl šio įvykio jis turės pretenzijų. Apžiūrėjus L. B. galvos sritį ant galvos kairės pusės matėsi hematoma, bei ant dešinės rankos plaštakos matėsi kraujuojantis įpjovimas. G. B. buvo apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių GMP darbuotojų, bei išvežtas į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje buvęs L. B. paaiškino, kad jo namuose, jam būnant su broliu G. B., bei draugais: J. Č., R. J., E. J., bei S. L., ir vartojant alkoholinius gėrimus šis nusprendė paskambinti savo draugui T. P., bei paskambinęs pasiūlė jam atvykti pas save į svečius pažaisti šaškėmis, bei kartu vartoti alkoholį. L. teigė, jog T. į svečius atvyko su savo draugu A. M., bei A. žmona R. M.. L. B. paaiškino, jog jam stovint virtuvėje įėjęs į svetainės kambarį jam anksčiau nepažįstamas ir nematytas vyriškis, t. y. A. M. pradėjo konfliktuoti su jo broliu, bei vėliau trenkė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį (kurios būtent rankos nurodyti negalėjo) ko pasėkoje jo brolis nukrito ant grindų, o vėliau A. pasiėmė stiklinės taros butelį ir sudavė jo broliui vieną smūgį į galvą. L. paaiškino, jog po to A. pasiėmė peilį, bei priėjęs prie jo pasakė jam „koks tavo reikalas?“, tad ir šis pasiėmė peilį ir liepė jam išeiti iš jo namų, o tuo metu jo brolis G. išėjo iš jo buto ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. L. paaiškino, jog anksčiau minėto vyriškio matęs nebuvo, jo nepažįsta, dėl ko galėjo kilti konfliktas tarp nepažįstamo vyriškio, bei jo brolio G. šis paaiškinti negalėjo. Įvykio vietoje buvęs S. L. paaiškino, jog girdėjo, kaip tarp A., bei L. brolio G. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog L. brolis G. sukonfliktavo su A. M. žmona R. M., bei dėl to A. ant jo supyko, tačiau pats nematė kas sužalojo G., kadangi buvo kitame kambaryje ir atėjo į svetainės kambarį, kai G. ranka jau kraujavo. Įvykio vietoje buvę akivaizdžiai neblaivūs (sklido alkoholio kvapas iš burnos, nerišliai bendravo, sunkiai paėjo kojomis): J. Č., R. J., E. J., T. P., bei R. M. teigė, jog konflikto nematė, bei kas sužalojo G. pasakyti negali. Apžiūrėjus bute esantį svetainės kambarį buvo pastebėtas kraujo klanas ant grindų, bei šalia jo esančios stiklo šukės, o koridoriuje bei laiptinėje buvo pastebėti kraujo tiškalai. 00 val. 35 min. iš Regioninės Mažeikių ligoninės gautas slaugytojos Rumbienės pranešimas, kad 23 val. 55 min. GMP atvežtas neblaivus (2,40 prom.) G. B., kuris dėl dešinės rankos nykščio sausgyslių pažeidimo gydomas traumatologijos skyriuje (1. t., b. l. 12-17);

6.10. 2024 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 00.38 val., buvo atlikta asmens apžiūra. Asmuo yra vyras G. B.. Vyras yra liekno kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, šviesios odos spalvos. Vyro kairės galvos pusės plaukuotoje dalyje yra hematoma. Vyro dešinė plaštaka yra sutvarstyta bintu pro kurį yra prasisunkęs kraujas. Vyro dešinės rankos plaštaka ir pirštai yra kraujuoti (t. 1, b. l. 83-90);

6.11. 2024 m. spalio 9 d./2024 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1111/2024(04), kurioje nurodyta, kad G. B. nustatyti sužalojimai: dešinės plaštakos pjautinė žaizda su ilgojo tiesiamojo nykščio raumens sausgyslės nupjovimu, pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos pjautinės žaizdos su ilgojo tiesiamojo nykščio raumens sausgyslės nupjovimu jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 108);

6.12. 2024 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu protokolu su fotolentele, kuriuose nurodyta, kad iš pateiktų atpažinti nuotraukų G. B. atpažino Nr. 2 pažymėtą asmenį, kuris jį sužalojo, kuris yra A. M., (t.1, b. l. 91-95);

6.13. 2024 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl įtariamojo A. M. girtumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu iš kart po įvykio A. M. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 20-22).

Teismas,

konstatuoja:

7. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

8. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

9. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis A. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Nurodė, kad prisimena ne visas įvykio aplinkybes, nurodė, nepamenantis kaip dūrė nukentėjusiajam į ranką. Neginčijo, jog su buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvą. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo G. B. įvyko, nors nei vienas iš dalyvavusių negalėjo nurodyti jo priežasčių. Kaltinamasis neginčijo, kad būdamas neblaivus (po įvykio nustatytas 3,11 promilės neblaivumas) priėjęs prie sėdinčio ant kėdės G. B., trenkė jam vieną kartą stikliniu buteliu per galvą. Tai, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam per galvą su buteliu, patvirtina tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir dalies liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo apžiūros protokole fiksuoti duomenys, kad ant nukentėjusiojo galvos yra hematoma. Nors kaltinamasis nurodė neprisimenąs kaip dūrė nukentėjusiajam į ranką, iš nukentėjusiojo papildomos apklausos matyti, kad rankos sužalojimus jis patyrė kai dengėsi ranka bandydamas apsisaugoti. Liudytojo L. B. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis išgirdęs triukšmą nuėjo į kambarį, kur pamatė, kad jo brolis guli kruvinas. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai užfiksuoti iš karto po konflikto su kaltinamuoju, nukentėjusysis iš karto buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti smurtiniais kaltinamojo veiksmais patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tai pat kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūra, kurios metu bute fiksuotos tiek kraujo dėmės, tiek ir stiklo šukės; nukentėjusiojo apžiūros protokole fiksuoti duomenys; specialisto išvada. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad dėl savo girtumo neatsimena, kad dūrė nukentėjusiajam į dešinės rankos plaštaką, visgi, šių aplinkybių neginčija, teigdamas, jog taip galėjo būti. Teismo vertinimu, kaltinamojo negalėjimui atkurti visas įvykio aplinkybes įtakos galėjo turėti ir jo girtumas įvykio metu, iš karto po įvykio kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl dešinės plaštakos pjautinės žaizdos su ilgojo tiesiamojo nykščio raumens sausgyslės nupjovimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam G. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

10. Teismas išanalizavęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimo motyvai

11. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

13. Kaltinamasis A. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nors ir teigė, kad dėl girtumo nepamena, kad sužalojo nukentėjusiajam ranką, tačiau nurodė, kad galėjo taip būti, ir savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, 2025 m. kovo 28 d., paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs jam paskirtą arešto bausmę. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (t. 1, b. l. 155-158), Sodros duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą buvo dirbantis, šiuo metu taip pat yra dirbantis.

14. Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas tarpusavio žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties; nukentėjusiajam nustatytą kūno sužalojimo mąstą; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybė sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. M. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – areštas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, kad anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio veikas, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. nustačius arešto bausmės terminą lygų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam bausmės maksimumui (BK 54, 61 straipsniai).

15. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. M. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

16. Byloje nustatyta, kad A. M. buvo nuteistas 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu – arešto bausme. Atsižvelgiant į teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo datą, taip pat tai, kad iki 2024 m. lapkričio 5 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo kaltinamasis padarė veiką, dėl kurios šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu, kaltinamajam A. M. 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatomis.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. M., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirtina subendrinta maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė 90 (devyniasdešimčiai) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

18. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta visa neatliktos bausmės - baudos, dalimi ir A. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė - 90 parų areštas ir 42 MGL (1 581,72 Eur) dydžio bauda.

19. Į bausmės laiką įskaitytinas arešto bausmės laikas, atliktas pagal ankstesnį 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamąjį įsakymą.

20. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

21. Dėl A. M. paskirtos subendrintos bausmės - baudos, jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteiktinas.

Civiliniai ieškiniai

22. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

23. Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 947,71 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 112-123). Žala atsirado dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis A. M. su civiliniu ieškiniu sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 947,71 Eur suma priteistina iš kaltinamojo A. M. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Kiti klausimai

24. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nukentėjusysis G. B. ir kaltinamasis A. M. sudarė 2025 m. balandžio 22 d. rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį šalys prašė teismo patvirtinti (t. 2, b. l. 54). Kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo G. B. 2025 m. balandžio 22 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtinamas šiomis rašytiniame susitarime nurodytomis sąlygomis: „Aš, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoju per 3 (tris) mėnesius sumokėti 600 Eur nukentėjusiajam G. B.; Aš, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutinku, kad per 3 (tris) mėnesius sumokėtų 600 Eur.“

25. A. M. 2024 m. spalio 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b. l. 10-13), paliktina galioti iki arešto bausmės atlikimo pradžios.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, esantis prie bylos 2 tomo viršelio, paliktinas kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinta neatliktos bausmės - baudos, dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimt) parų areštą ir 42 MGL (1581,72 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti arešto bausmę, atliktą pagal ankstesnį 2024 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl A. M. paskirtos subendrintos bausmės - baudos jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dalį dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės atlikimo pradžios.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkini ir priteisti iš A. M. 947,71 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 71 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Patvirtinti A. M. ir G. B. 2025 m. balandžio 22 d. susitarimą dėl 600 Eur (šešių šimtų eurų) žalos atlyginimo: „Aš, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoju per 3 (tris) mėnesius sumokėti 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajam G. B.; Aš, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutinku, kad per 3 (tris) mėnesius sumokėtų 600 Eur (šešis šimtus eurų)“.

Išaiškinti A. M., jog nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi atvykti patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Nuteistieji areštu atvyksta į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. +370 41 430921).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė